Kariuomenės viršila
Rusijos imperijos kazokų laipsniai | |
---|---|
Dabartinis laipsnis | Kazokų laipsnis (1884–1917) |
pulkininkas | pulkininkas |
papulkininkis | kariuomenės viršila |
majoras | esaulas |
kapitonas | paesaulis |
vyresnysis leitenantas | sotnikas |
leitenantas | chorunžis |
jaunesnysis leitenantas | pachorunžis |
- | |
- | |
viršila | vachmistras |
vyresnysis seržantas | vyresnysis uriadnikas |
seržantas | - |
jaunesnysis seržantas | jaunesnysis uriadnikas |
jefreitorius | prikaznis |
eilinis | kazokas |
Kariuomenės viršila (rus. войсковой старшина) – pradžioje pareigos, vėliau – laipsnis kazokų kariuomenėje.
Kariuomenės viršila pradžioje buvo vykdomosios pareigos kazokų kariuomenėse, o nuo XVIII a. pabaigos – karinis laipsnis nereguliariuose kazokų daliniuose. Kariuomenės viršilas rinkdavo kariuomenės ratas (rus. войсковой круг), jie būdavo artimiausi kariuomenės atamanų padėjėjai, vadovaudavo kazokų pulkams, būriams ir atskiroms civilio vadovavimo kazokų kariuomenei sritims.
Siekiant susilpninti kariuomenės viršilų įtaką kazokų kariuomenėse, 1754 m. uždrausta suteikti kariuomenės viršilos laipsnį be atskiro Karinės kolegijos leidimo. Kariuomenės viršilos laipsnį aukščiausia valdžia kartais suteikdavo už žygdarbius ir nuopelnus.
1775 m. Dono kazokų kariuomenėje buvo įkurta „civilinė kariuomenės vyriausybė“, kuri egzistavo 21 m. ir kurią sudarė atamanas ir 6 kariuomenės viršilos. 2 viršilos būdavo skiriami, o 4 – renkami vieneriems metams.
Dono kazokų pulkams vadovavusiems kazokų viršiloms turėjo būti suteikiami vyresniųjų karininkų laipsniai. 1798 m. kazokų laipsniai buvo sugretinti su armijos laipsniais. Kariuomenės viršila buvo prilygintas armijos majorui (VIII klasė). 1884 m. armijoje buvo panaikinti majorų laipsniai, todėl kariuomenės viršilos buvo prilyginti papulkininkiams (IX klasė).
Į kariuomenės viršilas kreipdavosi „Ваше высокоблагородие“.
Laipsnis buvo panaikintas 1917 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Войсковой старшина // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп. т.). — СПб., 1890—1907. — Т. VIa (1892). — С. 940.
|