Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kargopolio kultūra – mezolito pabaigos – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radavietes Kargopolio (Archangelsko sritis, Rusija) rajone.
Kargopolio kultūra 5 tūkstantmetyje pr. m. e. – 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi dabartinės Rusijos europinės dalies šiaurės vakaruose (Archangelsko ir Vologdos sritis), prie Lačios, Vožės, Kenozero ir Belojės (iš dalies) ežerų.
Kargopolio kultūros žmonės – medžiotojų ir žvejų gentys. Ankstyvuoju laikotarpiu naudoti grubūs titnaginiai ginklai, kauliniai strėlių antgaliai, duobelinė – šukinė keramika, kurią 4 tūkstantmetyje pr. m. e. pakeitė didelių duobių ornamentais puošta lipdytinė keramika. Vėlyvuoju laikotarpiu plito titnaginiai ginklai, būdingi neolito laikotarpiui, atsirado akmeninių gyvūnų ir molinių žmonių figūrėlių. 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje vyravo glotni ir tinklinė keramika, titnago dirbinių beveik nebenaudota.[1]
Europos neolito ir eneolito kultūros |
---|
| Pietų Europa | | | | Balkanai | | | Vakarų Europa | | | Vidurio Europa | | | Šiaurės Europa | | | Rytų Europa | | | Pontas | | | Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą |
|