Kabyras

Kabyras
Kabyras
Gimė	1440 m. Pratapgarhas, Utar Pradešas, Indija
Mirė	1518 m. (~78 metai) Magharas, Utar Pradešas, Indija
Tautybė	indas
Religija	islamas/hinduizmas/sikhizmas
Veikla	poetas, filosofas, audėjas
Vikiteka	Kabyras

Kabyras (hind. कबीर, IAST: Kabīr; 1440–1518 m.) – Indijos poetas mistikas, rašęs hindi kalba. Padarė didelę įtaką Bhakti judėjimui, yra vienas iš 15 sikhų guru.

Manoma, kad Kabyras buvo nesantuokinis brahmano našlės sūnus, užaugintas musulmonų. Gyveno Varanasyje, buvo audėjas. Savo lyrikoje ir filosofijoje derino vaišnavų ir sufizmo idėjas. Kūrė dvieilius aforizmus, lyrines ir filosofijos didaktines dainas, satyras, paradoksus. Kūriniuose kalbama apie būties laikinumą, įtvirtinama monoteistinė Dievo, kaip vieningo dvasinio prado be požymių (nirguna), samprata, teigiama, kad vienintelė Dievo raiška – jo amžinasis žodis, iš tikrųjų atspindintis dieviškąją esatį, o ne įvairiapusišką, bet iliuzinį žmogaus paklydimų pasaulį. Kabyro teigimu, Dievas slypi visose gyvose būtybėse. Iš sufizmo perėmė dvasinės meilės Dievui, pažinimo susiliejime, idėją. Skelbė islamo ir hinduizmo tapatumą. Neigė kastų sistemą, asketizmo, teologinių žinių, ritualizmo naudą. Kabyras kovojo su religiniu fanatizmu, išjuokė visuomenės ydas, ortodoksinę scholastiką, kulto tarnų veidmainystę.

Pasak Kabyro, kiekvienas tiesai, meilei bei gėriui ištikimas žmogus, nepriklausomai nuo religijos ar kastos, yra gerbtinas ir savaime vertybė. Kūrinių kalbai būdingas aukštojo ir žemojo stiliaus, metafizikos ir buitiškumo derinys, gausu folklorinių įvaizdžių, užkoduotų simbolių^[1].

Kabyras buvo beraštis, savo mokymą skelbė hindi ir kitų tarmių mišiniu (khičri bhaša). Svarbiausias jo veikalas – Bijak – laikomas vienu pirmųjų didesnių hindi literatūros kūrinių. Kabyro idėjų pasekėjai (Kabir panth) Bijak laiko savo šventraščiu. Kabyro kūrinių taip pat įtraukta į sikhų šventraštį Guru Granthą.^[2]