Kazys Kiela

Kazys Kiela (g. 1898 m. liepos 13 d. Saudogaloje, dab. Pasvalio raj. – m. 1963 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – lietuvių rašytojas, vertėjas, prieškaryje laikęsis kairiųjų pažiūrų, opozicionierius. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.^[1]

Kazys Kiela pradžios mokyklą lankė Bauskėje (Latvija), o po dviejų skyrių, nuo 1908 m., mokslą tęsė jau Biržų keturklasėje mokykloje. Čia Kaziui Kielai teko bendrauti su būsimu revoliucionieriumi, poetu Juliumi Janoniu. Nepakluso tėvų norui išleisti jį į kunigus. Per Pirmąjį pasaulinį karą K. Kiela atsidūrė Peterburge, o vėliau Voroneže. Čia jis 1918 m. baigė mokytojų kursus. Grįžęs į Lietuvą, 1918–1919 m. buvo vienas iš sovietinės valdžios kūrėjų Joniškėlyje. Laikėsi kairiųjų pažiūrų,už opozicinę veiklą buvo kalintas. Nuo 1928 m. apsigyveno Kaune, dirbo „Naujo žodžio“ redakcijoje, buvo leidinių leidinių „Mūsų dienos“, „Lietuvos žinios“ bendradarbis, čia spausdino ir savo noveles.

2009 m. spalio mėnesį K. Kielai atminti pastatytas akmeninis paminklas šalikelėje tarp Saločių ir Žadeikonių.^[2]

K. Kielos apsakymų rinkinys „Tarp garuojančių nuodų“ 1926 m. Kauno vyskupijos buvo įtrauktas į draudžiamų knygų sąrašą. Taip pat dar prieš karą rašytojas išleido knygas „Likimo grimasos“ ir „Ežeras išskrido“, o 1958 m. – „Slogi naktis“.

Į lietuvių kalbą išvertė S. Žeromskio „Pavasarėjant“, K. Simonovo „Rusų klausimas“, A. Serafimovičiaus „Stebuklas“, su A. Rimydžiu – I. Erenburgo „Trylika pypkių“, į rusų kalbą – Juozo Baltušio „Parduotas vasaras“. 1970 m. išleista jo apsakymų rinktinė „Karvės oda“.

K. Kielos kūryboje vyrauja socialinė tematika, ironiškai vaizduojama miesčionija. Pasakojimas dinamiškas, atmieštas humoru.

• Kazio Kielos biografija