Kazimieras Jokantas

Kazimieras Jokantas
Gimė	1880 m. spalio 23 d. Valiukiškis, Kupiškio valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1942 m. rugpjūčio 25 d. (61 metai) Sverdlovskas
Veikla	Lietuvos valstybės veikėjas, pedagogas, gydytojas
Partija	Lietuvos krikščionių demokratų partija
Alma mater	Tartu universitetas

Kazimieras Jokantas (1880 m. spalio 23 d. Valiukiškis, Kupiškio valsčius – 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovske) – Lietuvos valstybės veikėjas, pedagogas, gydytojas.

Nuo 1894 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje,^[1] priklausė Kūdikio draugijai. 1896 m. kartu su kitais lietuviais iš jos pašalintas už atsisakymą prieš pamokas melstis rusų kalba. 1899–1902 m. mokėsi Talino II gimnazijoje. 1908 m. baigė mediciną Tartu universitete.

1909 m. vertėsi gydytojo praktika Šakiuose, Seinuose. 1909–1918 m. Šv. Jurgio ligoninės gydytojas Suvalkų Kalvarijoje. 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis ir organizacinio komiteto narys. 1918–1920 m. „Žiburio“ gimnazijos direktorius Marijampolėje. Įsitraukė į Lietuvos ūkininkų sąjungos veiklą.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. Antrojo Seimo pirmininko pavaduotojas.

1925 m. vasario 4 d. – 1925 m. rugsėjo 25 d. XI Vytauto Petrulio ministrų kabinete, 1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. birželio 15 d. XII Leono Bistro ministrų kabinete ir 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. birželio 17 d. XXI Antano Merkio ministrų kabinete – švietimo ministras.^[2]

1922–1925 m. ir 1926–1927 m. oficiozo „Lietuva“ vyr. redaktorius. ^[3]1927–1939 m. „Aušros“ mergaičių gimnazijos Kaune (dab. Maironio universitetinė gimnazija) direktorius. 1941 m. birželio 14 d. TSRS valdžios suimtas, ištremtas į Sverdlovsko sritį ir Altajaus kraštą. 1942 m. birželio 27 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti.

Bendradarbiavo leidiniuose „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Šaltinis“, „Laisvė“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Ūkininkas“, „Lietuvos mokykla“.

Išvertė D. Kotopčevskio „Urvinį žmogų“ (1905 m.), J. Vagnerio „Iš gyvulių gyvenimo“ (1911 m.) ir kitų kūrinių.^[4]

• Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928)
• Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas (1938)
• Atminimo lenta ant namo Kaune, E. Ožeškienės g. 20 (skulp. Leonas Adomkus, 2018)^[5][6][7]

• Lotynų kalbos vadovėlis, 1922 m.;
• Lotyniškai lietuviškas žodynas, 1936 m., 2 leid. 1995 m.

• Jokantas Kazimieras, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 26.
• Jokantas Kazimieras, S. Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu (1914–1918), Kaunas, 1937.
• Jokantas Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1956, t. 9, p. 438.
• Lietuvos gyventojų genocidas, Vilnius, 1992, t. 1: 1939–1941, p. 363.
• Veilentienė A. Jokantas Kazimieras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 173–175
• Veilentienė A. Jokantas Kazimieras, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 296–299.