KBP

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

KBP (rus. КБП; Констру́кторское бюро́ приборострое́ния) – viena stambiausių Rusijos karinės technikos gamybos įmonių, esanti Tuloje.

Įmonė įkurta 1927 m. spalio 1 d. Pilnas pavadinimas – federalinė vieningoji valstybinė įmonė „Prietaisų gamybos konstravimo biuras“ (Федеральное унитарное государственное предприятие «Конструкторское бюро приборостроения»). Įmonei apie 40 metų (nuo 1963 m. iki 2006 m.) vadovavo Arkadijus Šipunovas. 2006 m. kompanijos vadovu paskirtas Aleksandras Rybas (Александр Леонидович Рыбас), buvęs Federalinės pramonės agentūros (Федеральное агентство по промышленности) viršininko pavaduotojas, o dar anksčiau – buvęs premjero Michailo Fradkovo patarėjas karinio pramoninio komplekso klausimais.

Įmonė užsiima sparčiašaudžių patrankų, valdomų raketų sausumos kariuomenei ir priešlėktuvinei gynybai konstravimu ir gamyba.

KBP sukūrė ir gamina:

• automatines aviacines ir zenitines patrankas: GŠ-30-1, GŠ-23, GŠ-6-23, GŠ-6-30, AK-630 ir kt.
• prieštankinių raketų kompleksus Fagot, Konkurs, Metis, Kornet, Vichr
• artilerijos ir tankų valdomų raketų ginklų sistemas Kastet, Bastion, Svir, Refleks
• valdomus sviedinius Kitolov ir Krasnopol
• raketų ir patrankų kompleksus Tunguska ir Kaštan
• kovos mašinų BMP-3 ir BMP-4 ginklų sistemas

ir kt.

Šiuo metu vienu pagrindinių gaminių yra zenitinis raketų kompleksas Pancir, plačiai parduodamas įvairioms pasaulio šalims.

KBP filialai:

• Centrinis sportinių ir medžioklinių ginklų konstravimo ir tyrimų biuras (Центральное конструкторское исследовательское бюро спортивно-охотничьего оружия)
• KBP Maskvos filialas
• Biotechnologijų mokslinis gamybos centras „Fitogenetika“

1927 m. spalio 1 d. Tulos ginklų gamykloje buvo sukurtas Šaulių ginklų projektavimo ir konstravimo biuras, kurio pagrindinė užduotis buvo kurti aviacinius kulkosvaidžius. Šiame biure konstruktoriai B. Špitalnis ir I. Komarickis sukūrė 7,62 mm sparčiašaudį kulkosvaidį ŠKAS, kuris maždaug 15 metų tapo pagrindiniu tarybinės aviacijos kulkosvaidžiu, o F. Tokarevas – pistoletą TT.

1935 m. konstravimo biuras buvo atskirtas nuo ginklų gamyklos ir imtas vadinti Centriniu šaulių ginklų konstravimo biuru (rus. Центральное конструкторское бюро стрелкового вооружения), о 1936 m. pervadintas į 14-ąjį Centrinį konstravimo biurą (rus. ЦКБ-14). Prieš antrąjį pasaulinį karą ir jo metu biure buvo sukurti M. Berezino konstrukcijos 12,7 mm kulkosvaidis UB ir 20 mm patranka B-20 (rus. Б-20), A. Volkovo ir S. Jarcevo 23 mm patranka VJa (rus. ВЯ).

Po antrojo pasaulinio karo biure buvo konstruojami aviaciniai kulkosvaidžiai ir aviacinės patrankos, zenitinės automatinės patrankos, taip pat sukonstruoti 9 mm pistoletai – Makarovo pistoletas ir Stečkino pistoletas.

1960 m. balandžio mėn. vyriausybės įsakymu dalis darbuotojų ir užduočių buvo perkelti į Tulos Centrinį sportinių ir medžioklinių ginklų konstravimo ir tyrimų biurą, о CKB-14 gavo užduotį konstruoti valdomas kovines raketas. Pirmoji užduotis – prieštankiniai raketų kompleksai Fagot ir Konkurs. 1966 m. biuras pervadintas į KBP.
Biuras ir toliau specializavosi aviacinių patrankų kūrime. Jame sukūrė:

• aviacines patrankas GŠ-23, GŠ-30, GŠ-301 и GŠ-6-30
• zenitines 23 mm automatines patrankas 2A14 zenitiniam įrenginiui ZU-23-2 ir 2A7 zenitinei savaeigei ZSU-23-4 Šilka
• patrankas kovos mašinoms – 73 mm patranką 2А28 Grom pėstininkų kovos mašinai BMP-1 ir 30 mm patranką 2А42 kovos mašinai BMP-2
• laivų zenitinius įrenginius – 30 mm šešiavamzdžius AK-630 ir AK-306
• granatsvaidžius ir liepsnosvaidžius

1970 m. KBP ėmė kurti zenitinę raketų ir patrankų savaeigę 2S6 Tunguska. Tunguskai sukūrė 30 mm patranką 2A38, zenitines valdomas raketas 9M311 ir ugnies valdymo sistemą. Naudojant tuos pačius techninius sprendimus buvo sukurtas laivinis zenitinis raketų ir patrankų kompleksas 3M87 Kortik. Buvo sukurtas ginklų kompleksas pėstininkų kovos mašinai BMP-3, į kurį įeina bokštelis su 30 mm patranka 2A72 ir 100 mm patranka.

8-ąjį dešimtmetį buvo sukurtas prieštankinis raketinis kompleksas Metis, 9-ąjį dešimtmetį – prieštankiniai kompleksai su lazeriniu nutaikymu Vichr ir Kornet. KBP buvo pagrindiniu valdomų artilerijos sviedinių kūrėju – sukurti sviediniai Krasnopol ir Kitolov. KBP sukurti tankų valdomų raketų kompleksai Bastion, Šeksna, Refleks, Svir.

Nuo biuro įkūrimo 1927 m. biuras sukūrė daugiau kaip 150 karinės technikos modelių, kurie buvo ar dabar yra gaminami.

Po 1991 m. sumažėjus kariniam finansavimui KBP padėtis labai pablogėjo. KBP padėtis buvo geresnė nei kitų karinės pramonės įmonių, kadangi KBP tuo metu turėjo palyginti nedaug gamybinių pajėgumų, kurių išlaikymas kritus gamybai būtų brangiai kainavęs. KBP išsilaikė, nes gamino nemažai pigios ginkluotės (pėstininkų ir prieštankiniai ginklai), kurios daug parduodavo užsienio šalims. 1996 m. KBP buvo gavusi teisę savarankiškai eksportuoti kai kurių tipų ginklus į užsienį. Likusią karinę produkciją turėjo eksportuoti per valstybinę kompaniją „Rosvooruženije“ (rus. Росвооружение)

KBP serijinę gamybą paprastai perduoda gamykloms:

• Tulos ginklų gamykla
• Tulamašzavod
• Tulatočmaš
• ZID
• Kirovo gamykla „Majak“
• Viatskije Poliany mašinų gamykla „Molot“
• IžMaš
• Uljanovsko mechanikos gamykla

2001 m. KBP įkūrė dukterinę AB „Ščeglovskij Val“

JAV Valstybės departamentas tris kartus skelbė sankcijas prieš KBP:

• 1999 m. balandis – už prieštankinių raketinių kompleksų Metis-M ir Kornet-E pardavimą Sirijai
• 2002 m. rugsėjis – už ginklų pardavimą Sirijai, Libijai ir Iranui
• 2003 m. rugpjūtis – už sviedinių Krasnopol-M pardavimą Iranui

2003 m. kovą JAV kaltino KBP pardavus Kornet-E Irakui.

KBP pajamas gauna daugiausia iš prekybos su užsieniu. Iš Rusijos valstybinių užsakymų 2005 m. KBP uždirbo tik 10 % pajamų. 40 % pelno KBP panaudoja tiriamiesiems ir projektavimo darbams. Per paskutinius 10 metų KBP įvykdė daugiau kaip 100 kontraktų su 25 pasaulio šalimis. Artimiausiais metais KBP tikisi daugiausiai pelno už zenitinį raketų ir patrankų kompleksą Pancir-S1. Pagal pajamas KBP yra antras ginklų eksportuotojas Rusijoje po „Rosoboroneksport“.

KBP turi apie 7000 darbuotojų, iš kurių apie 4000 yra inžinieriai ir technikai.

• 23 mm zenitinės automatinės patrankos 2A7 zenitiniams įrenginiams ZU-23-2 ir 2А14 zenitinėms savaeigėms ZSU-23-4 Šilka
• 30 mm zenitinės patrankos 2A38M zenitiniams raketų ir patrankų kompleksams Tunguska ir Pancir
• 30 mm tankų patrankos 2A42 pėstininkų kovos mašinoms BMP-2, BMD-2, BMD-3, šarvuotiesiems transporteriams BTR-90 ir sraigtasparniams Ka-50 и Mi-28
• 30 mm tankinės patrankos 2A72 ir 100 mm patrankos 2A70, naudojamos BMP-3 ir modulyje Bachčia
• laivinės 30 mm šešiavamzdės patrankos GŠ-6-30, naudojamos artilerijos įrenginiuose AK-630, ir jų variantai GŠ-6-30L (įrenginiams AK-306) ir 6K30GŠ (įrenginiams Kortik). Sukurtas modelis AO-18KD naujiems kompleksams Palaš ir Kortik-M.
• aviacinės 23 mm patrankos AM-23, GŠ-23L, GŠ-6-23M
• aviacinės 30 mm patrankos GŠ-6-30, GŠ-30, GŠ-30K и GŠ-301.

• keturvamzdžiai aviaciniai kulkosvaidžiai – 7,62 mm GŠG, 12,7 mm JakB-12,7 (rus. ЯкБ-12,7) ir JakBJu-12,7 (rus. ЯкБЮ-12,7)
• pistoletai-kulkosvaidžiai – 9 mm Kiparis, PP-90M, PP-90M, PP-90M1, PP-93, PP-2000.
• mažagabaričiai automatai – 7,62 mm A-91 (bulpap schemos), 9 mm 9A91

KBP pistoletai – kulkosvaidžiai ir automatai Rusijoje turi tik nedidelę paklausą, daugiausia VRM, FSB ir panašiose organizacijos. Juos daugiau perka kitų šalių kariuomenės ir spectarnybos. Didesnį pasisekimą turi snaiperiniai šautuvai.

• snaiperiniai šautuvai – 7,62 mm OC-48, OC-48K, OC-03AS, MC-116M, 12,7 mm OSV-96, 9 mm begarsis snaiperinis šautuvas VSK-94.
• pistoletai – 9 mm GŠ-18, P-96S, P-96M, PM, OC-21 Malyš, OC-28 Berdyš, OC-33 Pernač, keleto modelių revolveriai
• 30 mm automatinis stovinis granatsvaidis AGS-30, plačiai eksportuojamas. Jo licencinė gamyba numatoma Indijoje.
• granatsvaidžiai – 40 mm rankinis šešiašūvis granatsvaidis 6G30, 43 mm dėtuvinis granatsvaidis GM-94, 40 mm povamzdinis granatsvaidis GP-30 Obuvka
• reaktyviniai pėstininkų liepsnosvaidžiai Šmel. Šie granatsvaidžiai pagal licencijas gaminami Kinijoje.

• 152 mm sviediniai Krasnopol, Krasnopol-M1, 155 mm Krasnopol-M2, 120 mm sviedinys Kitolov-2 ir 122 mm Kitolov-2M. Krasnopolius gamina Ižmašas, o nusitaikymo galvutes jiems – LOMO.
• 120 mm minosvaidžio mina Gran'

Visi jie naudoja lazerinę pusiau aktyvią nutaikymo sistemą. Šiuos sviedinius naudojančios artilerijos ugnies valdymui sukurta portatyvi automatizuota ugnies valdymo sistema Malachit.

Antrosios kartos PTRK 9K111 Fagot ir 9K113 Konkurs bei jų modifikacijos nebegaminamos. Eksportui paruoštas Konkurs modernizavimo į Konkurs-M projektas, kur raketos naudoja tandemines kovines dalis.

Dabar KBP gamina:

• nešiojamus mažo ir vidutinio nuotolio PTRK 9K115 Metis, naudojančius pusiau automatines taikymo laidais sistemas. Naujausia versija yra Metis-M1, naudojanti raketą 9M131M.
• nešiojamus ar vežiojamus vidutinio nuotolio PTRK 9K129 Kornet su lazerine taikymo sistema. Kornetai su raketomis 9M133 yra vienas pagrindinių KBP gaminių. Eksportinis kompleksas Kornet-E (rus. Корнет-Э) parduotas daugiau kaip 15-ai šalių.

KBP sukurtas tolimo nuotolio aviacinis PTRK su lazeriniu nutaikymu 9K121 Vichr ir jo variantas Vichr-M. Dabar kuriama toliašaudžių PTRK Hermes šeima. Numatyta, kad šios šeimos antžeminių, aviacinių ir laivų PTRK raketos turės 20, 40, 100 km šaudymo nuotolį. Pagrindinės versijos bandymai baigti 2003 m.

• 125 mm tankų patrankų šoviniai su raketomis sviediniais 9M119M Invar ir 9M119M1 Invar-M kompleksams 9K119M Refleks-M и 9K120 Svir' , naudojamiems tankuose T-72B, T-80U ir T-90.
• 100 mm tankų patrankų šoviniai su raketomis sviediniais 9M117M Arkan kompleksams 9K116-1 Bastion (modernizuotiems tankams T-55), 9K116-3 Basnia (BMP-3 ir Bachčia)
• 115 mm tankų patrankų šoviniai Šeksna su raketomis sviediniais 9M117M Arkan (modernizuotiems tankams T-62), 9K116-3 Basnia (BMP-3 ir Bachčia)
• 105 mm tankų patrankų šoviniai su raketomis sviediniais 9M117M Arkan tankams, naudojantiems 105 mm patrankas.

• Tankų modernizavimo sistema Redut – tankų T-55, T-62, T-72 modernizavimo kompleksas, apimantis ugnies valdymo sistemą ir valdomus šaudmenis. Senų tankų efektyvumą padidina 3-5 kartus
• Aktyvi priekinės gynybos sistema Drozd – numuša atskriejančius sviedinius ir raketas, kurių greitis neviršija 700 m/s

• Bachčia. 9-ąjį dešimtmetį KBP sukūrė ginkluotės kompleksą Bachčia, skirtą desantiniam šarvuočiui BMD-3. Kompleksą sudaro 100 ir 30 mm kalibrų patrankos ir ugnies valdymo sistema. Kompleksas buvo plačiai parduodamas įvairioms šalims.
• Bachčia-U. Ginkluotės kompleksas su bokšteliu, skirtas įrengti įvairiuose šarvuočiuose. Pagal kai kuriuos duomenis šis kompleksas buvo sukurtas pagal Kinijos užsakymą. 1997 m. Kinija nuspirko šio komplekso gamybos licenciją. Kinija kompleksą skyrė naujai Kinijos pėstininkų kovos mašinai ZBD-97. Rusijoje kompleksą Bachčia-U naudojama desantinėms kovos mašinoms BMD-4, kurios imtos gaminti 2004 m. mažomis serijomis.
• Ginkluotės modulis Kliver. Šis vienvietis kompleksas turi 30 mm kalibro patranką 2A72 ir prieštankinių valdomų raketų Kornet paketą. Modulis gali būti įrengiamas įvairiuose šarvuočiuose, jis tinka šarvuočiams BMP-1 modernizuoti. Kiek žinoma, šis modulis nenaudojamas nei Rusijoje, nei kitose šalyse.
• Visaparė automatizuota ugnies valdymo sistema, skirta tankams ir šarvuočiams. Ji naudojama kompleksuose Kliver, Bachčia-U. Jos pagrindu paruoštas kompleksas radikaliai šarvuočių BMP-2 modernizacijai į BMP-2M Berežok.

• Tunguska. Zenitinė savaeigė su raketų ir patrankų kompleksu 2S6 Tunguska į Tarybų Armijos ginkluotę buvo priimta 1982 m. Šią savaeigę gamino Uljanovsko mechanikos gamykla. 1990 m. į ginkluotę priimtas modernizuotas variantas Tunguska-M, o 2004 m. – Tunguska-M1.
• Pancir. Panašias kaunamąsias galimybes turi ir dabar kuriamas zenitinis raketų ir patrankų kompleksas Pancir-S1, kuri gali būti tiek ant ratinės, tiek ant vikšrinės bazės.
• Kortik. Laivinis Tunguskos analogas yra laivinis ZRPK 3M87 Kortik, kuris naudoja tas pačias zenitines raketas ir tas pačias zenitines patrankas kaip ir Tunguska.

• Medžiokliniai ir sportiniai ginklai. Juos kuria nuo 1997 m.
• Medicinos technika
• Pramoninės elektros pavaros

Į KBP sudėtį įeinantis biotechnologijos centras Fitogenetika atlieka biotechnologinius tyrimus.

• KBP oficiali svetainė Archyvuota kopija 2008-12-11 iš Wayback Machine projekto.