Friedrich Hölderlin
| Frydrichas Helderlinas | |
|---|---|
| |
| Helderlinas. 1792 m. F. K. Hymerio pastelė | |
| Gimimo vardas | Johann Christian Friedrich Hölderlin |
| Gimė | 1770 m. kovo 20 d. Laufenas prie Nekaro, Šventoji Romos imperija |
| Mirė | 1843 m. birželio 7 d. (73 metai) Tiubingenas, Viurtembergo karalystė |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | rašytojas, poetas |
| Sritis | lyrinė poezija |
| Alma mater | Tiubingeno universitetas |
Frydrichas Helderlinas (Johann Christian Friedrich Hölderlin, 1770 m. kovo 20 d. – 1843 m. birželio 7 d.) – Vokietijos rašytojas, poetas, filosofas, viena svarbiausių vokiečių romantizmo figūrų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frydrichas Helderlinas ketino tapti liuteronų pastoriumi. Denkendorfo ir Maulbrono vienuolynuose praėjo teologinį pasiruošimą, 1788–1793 m. studijavo teologiją Tiubingeno universitete. Baigęs studijas, Helderlinas atsisakė planų tapti dvasininku ir pradėjo dirbti namų mokytoju (dirbo Frankfurte, Bad Homburge, Šveicarijos Hauptvilio kaime, Bordo). Jenoje jis klausė J. G. Fichtės paskaitų, draugavo su G. Hėgeliu, Šelingu.
XVIII a. pask. dešimtmetyje pašlijo rašytojo psichinė būklė (susirgo schizofrenija). 1806 m. paguldytas į Tiubingeno kliniką. Vėliau apsigyveno name, pramintame „Helderlino bokštu“ (Hölderlinturm). Senatvę praleido apleistas giminių ir jaunystės laikų draugų. Mirė 1843 m.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frydricho Helderlino kūrybai būdinga klasicizmo ir romantizmo poetika. Rašė romanus, eilėraščius, poemas, odes, elegijas, dramas.
Ankstyvajai kūrybai būdingi laisvės, grožio, jaunystės, harmonijos motyvai, idealizmas, poetas vadinamas dievybės ir žmonių tarpininku. Rašė eiles mylimajai Siuzetei Gontar (Susette Gontard), kurią vadino Diotima. Vėliau būdingos elegijos, kurioms būdinga sielvartinga nuotaika, gamtovaizdžių motyvai, apmąstomas žmogaus ir amžinybės, visatos ryšys. Helderlinas daug dėmesio skyrė senosios graikų kultūros apmąstymui – Jėzus Kristus gretinamas su Herakliu ir Dionisu, atskleidžiamas sudėtingas Dievo ir senovės dievų santykis, antikos motyvai simbolizuoja žmogaus harmoningą ryšį su gamta ir dievais. Lyriniame laiškų formos romane „Hiperionas“ pasakojama apie XVIII a. graikų sukilimą prieš turkus; kūrinys nuotaika ir tematika artimas poezijai, jame mažai veiksmo, svarbesnė idėjų kova.[1]
Frydrichas Helderlinas buvo Gėtės ir Šilerio romantinės tradicijos tęsėjas, žavėjosi senovės graikų autoriais (Pindaru, Sofokliu). Nors būdamas gyvas, Helderlinas pripažinimo nesulaukė, jo kūriniai pradėti vertinti XX a. pr. Juo sekė Raineris Marija Rilkė, Hermanas Hesė, Paulis Celanas, filosofas Martinas Haidegeris jį pavadino geriausiu vokiečių poetu.[2] Helderlino kūrinių motyvais kompozicijų sukūrė Johanesas Bramsas, Ričardas Štrausas, Derdi Ligetis, Pėteris Kornelijus, Bendžaminas Britenas, Robertas Šumanas ir kt.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Himnai žmonijos idealams (Hymnen an die Ideale der Menschheit, 1789 m.)
- Hiperionas, arba Atsiskyrėlis Graikijoje (Hyperion oder Der Eremit in Griechenland, 2 t. 1797–1799 m., lietuvių k. 2004 m., vertė Laurynas Katkus)
- Empedoklio mirtis (Der Tod des Empedokles, parašyta 1797–1800 m., išspausdinta 1826 m., nebaigta)
- F. Helderlino eilėraščiai (Gedichte von Friedrich Hölderlin, išspausdinta 1826 m., lietuvių k. rinktinė 1995 m., vertė Gintaras Beresnevičius)
- Raštai (Friedrich Hölderlin’s sämmtliche Werke, 2 t. 1846 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Raminta Gamziukaitė. Friedrich Hölderlin. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Dallmayr, Fred Reinhard (1989). Margins of Political Discourse. SUNY Press. p. 213.