Fikhas
| Islamas |
|---|
 |
Pranašai ir dvasininkai
|
Kultūra ir visuomenė
|
| Islamo terminų žodynas |
Fikhas (arab. فقه = Fiqh „gilus išmanymas“) – islamiškosios teisės mokslas, religinė teisėtyra. Rinkinys Korano ir sunos normų arba iš jų kylančių taisyklių, arba besiremiančių teisės aiškintojų, teisėtyrininkų (Fuqaha) teiginiais, jei Korane ir Sunoje neminima. Romanų-germanų tradicijoje atitikmuo – romėnų iuris prudentia. Fikhas apima visus musulmonų religinio, civilinio bei valstybinio gyvenimo santykius.
Fikhas klostėsi VIII–IX a. (iki tol teisės klausimai buvo sprendžiami remiantis arabų ikiislamine paprotine teise arba teisynais, galiojusiais užkariautose teritorijose). Veikė fikho įvairios mokyklos, taikančios skirtingus metodus, bet vyravo nuomonė, kad atsakymai į visus klausimus yra Korane ir sunoje.[1]
XIX a. fikhas kaip valstybinė teisė daugelyje musulmoniškų kraštų buvo išstumtas vakarietiškos teisės. Dabar fikhu paremta Saudo Arabijos ir Afganistano teisinė sistema, iš dalies – Irano teisė.
Išanšos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Islamiškoji teisė – musulmonų išganymo kelrodis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. Egdūnas Račius, 2004 m. rugsėjo 26 d.
- ↑ Kazimieras Seibutis. fikhas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004