Fajumas
Fajumas الفيوم | |
---|---|
Fajumo turgus 1982 m. | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Egiptas |
Muhafaza | Fajumo muchafaza |
Gyventojų | 338 959 |
Vikiteka | Fajumas |
Fajumas (arab. الفيوم = al-Fayyūm, kopt. 'Ⲫⲓⲟⲙ) – miestas Egipte (Žemutiniame Egipte), Fajumo oazėje, esančioje Libijos dykumos šiaurės rytiniame pakraštyje, 130 km į pietvakarius nuo Kairo. Muchafazos centras. Netoli miesto telkšo Karūno ežeras, o pro miestą teka Bahr Jusefo kanalas, jungiantis šį ežerą su Nilu. Fajumas yra svarbus prekybinis ir transporto mazgas. Yra geležinkelis į Beni Sueifą. Tekstilės (medvilnės valymas, vilnos, odos išdirbimas), maisto, tabako pramonė[1].
Fajume yra turgus, keletas didelių mečečių (viena jų statyta sultono Kaitbajaus XV a.). Miesto apylinkėse gausu archeologinių vietovių – Lahuno piramidė (statyta Senusreto II, XIX a. pr. m. e.), Havara (joje rasta gausi antikinių pomirtinių portretų kolekcija) ir kt.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terminas hieroglifais | ||||
---|---|---|---|---|
šdtj Šedet |
| |||
Graikų k. | Krokodilopolis (Κροκοδείλων πόλις), Arsinojė (Ἀρσινόη) |
Fajumas – viena seniausių Senovės Egipto gyvenviečių. Ji pasižymėjo derlingomis žemėmis, maloniu klimatu. Čia dar priešistoriniais laikais klestėjo Fajumo kultūra. Vėliau jis buvo žinomas kaip Šedet ir buvo atskiro nomo (Naret-Chent, 20-ojo) administraciniu centru. Mieste buvo garbinamas Nilo dievas Sobekas ir deivė Hator. Fajumas buvo įsiterpęs tarp kitų dviejų stiprių miestų – Idži-Tavio šiaurėje ir Herakleopolio pietuose. II tūkst. pr. m. e. pradžioje Egipto sostinę perkėlus į Idži-Tavį netoliese, dar labiau išaugo Fajumo reikšmė. Netoliese išdygo piramidžių kompleksai el-Lahunas ir Havara.
Naujosios karalystės laikais Šedet buvo naudojamas kaip faraonų poilsiavietė, čia buvo pastatyti rūmai. I tūkst. pr. m. e. Fajumo reikšmė nunyko dėl nuolatinių klajoklių libių antpuolių. Miestas galėjo atsigauti tik mūsų eroje, valdant Ptolemėjams. Graikų laikais miestas buvo žinomas kaip Krokodilopolis (gr. Κροκοδείλων πόλις), mat jame buvo garbinami Karūno ežere gyvenę krokodilai (dievo Sobeko gyvūnai). Vėliau miestas pervadintas Arsinoje princesės Arsinojos II garbei. 642 m. užkariautas arabų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 501