Ergatyvas

Ergatyvas (gr. ergates 'veikėjas') – kai kurių kalbų (ypač ergatyvinės struktūros) linksnis, rodantis veiksmo šaltinį ar veiksmo įrankį (agentą).^[1] Tokiu atveju subjektas, į kurį veiksmas nukreiptas (patientas), turi būti absoliutyvo – pagrindinio – linksnio: ergatyvinių kalbų pasakyme „jūra skalauja krantą” žodis jūra bus vartojamas ergatyvo linksniu, nes tai yra krantui darantis įtaką subjektas, o krantas, kaip patientas, – absoliutyvo linksniu. Ergatyvas vartojamas su tranzityviniais veiksmažodžiais. Jei veiksmažodis netranzityvinis ir subjekto, į kurį nukreiptas veiksmas (patiento), nėra (pavyzdžiui, „jūra banguoja“), ergatyvas nevartojamas ir veiksmo sukėlėjas (agentas) turi būti absoliutyvo linksnio.

Lietuvių kalboje ergatyvas verčiamas neveikiamąja rūšimi, kur absoliutyvą atitinka vardininkas, o ergatyvą – kilmininkas: pvz., „jūros skalaujamas krantas”.

Baskų kalbos pavyzdžiai, kur vienaskaitos absoliutyvas galūnės neturi (-a – žymimasis artikelis), o ergatyvas – po artikelio einančią galūnę -k:

• Ehiztariak otsoa harrapatu du. – Medžiotojas pagavo vilką (pažodžiui Medžiotojo pagautas vilkas).

Gruzinų kalboje ergatyvo galūnės yra -მა, -მ (-ma, -m). Ergatyvas vartojamas, jei subjektas veiksmą jau atliko, sakinyje eina su būtojo laiko įvykio veikslo veiksmažodžiais:

• კატამ დაიჭირა თაგვი (katam daichira tagvi) – Katinas sugavo pelę;
• ძაღლმა გააგდო კატა (dzaghlma gaagdo kata) – Šuo nuvijo katiną.