Eben-Emaelio fortas

Eben-Emaelis (pranc. Fort d'Ében-Émael; ol. Fort Eben-Emael) – Belgijos fortas tarp Lježo ir Mastrichto, netoli Alberto kanalo, gynęs Belgijos-Vokietijos sieną. Fortas pastatytas 1931–1935 m. Jis tuo metu garsėjo kaip neįveikiamas ir didžiausias pasaulyje.

1940 m. gegužės 10 d. 78 vokiečių parašiutininkai (iš dalinio, kuris vėliau tapo 1-ąja parašiutininkų divizija) kariniais sklandytuvais DFS 230 nusileido ant forto viršaus. Parašiutininkai atsigabeno daug sprogmenų fortui ir jo artilerijai naikinti. Fortas neturėjo apsaugos nuo oro atakų ir kulkosvaidžių lizdų forto viduje. Pirmuosius parašiutininkus parėmus vokiečių 151-ajam pėstininkų pulkui gegužės 11 d. 13:30 tvirtovė kapituliavo, pasidavė 1200 belgų kareivių.

Požeminis fortas Eben-Emaelis buvo Belgijos viltis apginti savo rytines sienas. Jo užduotis buvo ginti, o prireikus sunaikinti tris itin svarbius tiltus. Fortas taip pat gynė pietuose buvusį Vise’s praėjimą. Kad šioje vietoje reikalingas Lježo priėjimus ginantis fortas buvo suvokta dar XIX a. pabaigoje, bet jis pasirodė vertas dėmesio tik po to, kai buvo iškastas Alberto kanalas. Tvirtovė buvo pabaigta tik 1935 m., ji gynė juostą tarp upės ir kanalo. Plieno ir gelžbetonio bokštelių ginama tvirtovė atrodė neįveikiama.

Vokiečiai iš anksto suplanavo forto užėmimą. Ruošdamiesi jie treniravosi pulti natūralaus dydžio tvirtovės išorės maketą okupuotoje Čekoslovakijoje. Tam jie panaudojo neseniai pastatytą ir užgrobtą Benešo sienos fortą, kurio planas buvo artimas Eben-Emaeliui.^[1] Buvo suplanuota, kad fortas bus paimtas kareivių, kurie į fortą atskris sklandytuvais. Parašiutai tam mažai tiko, kadangi sunku dideliam būriui kareivių sėkmingai nusileisti parašiutais į nedidelį plotą. Parašiutininkai buvo aprūpinti kryptiniais užtaisais (kurie tada buvo naujovė) šarvuotiesiems bokšteliams naikinti.

Vokiečiams gera žvalgyba, atidus pasiruošimas ir belgų nepasiruošimas padėjo 1940 m. gegužės 10 d. sėkmingai įvykdyti operaciją. Eben-Emaelio užgrobime buvo panaudotos dvi naujovės – desantiniai sklandytuvai ir kryptiniai užtaisai. Oberleitenanto Rudolfo Vitzigo (Rudolf Witzig) vadovaujami sklandytuvai nusileido ant forto „stogo“. Tada parašiutininkai kryptiniais užtaisais sunaikino ir sugadino šarvuotuosius bokštelius. Kulkosvaidžius naikino liepsnosvaidžiais.

Belgai sunaikino vieną iš trijų svarbių tiltų, kad jo nenaudotų vokiečiai, bet tuo tiltų nebegalėjo atvykti papildomos belgų pajėgos.

Po užėmimo fortas buvo numatytas kaip požeminė gamykla V-1 raketoms, tačiau ji taip ir nepradėjo veikti.

Dabar Eben-Emaelio fortas yra atviras turistams.

• Saunders, Tim (2005). Fort Eben Emael 1940 : Battleground Series. Pen and Sword. ISBN 1844152553.
• Dunstan, Simon (2005). Fort Eben Emael – The key to Hitler's victory in the west. Osprey Publishing (JK). ISBN 1841768219.