Dievo kompleksas
Dievo kompleksas – nepajudinamas įsitikinimas, kuriam būdingas nuolatinis perdėtas savo sugebėjimų, padėties vertinimas, įsitikinimas neklystamumu. Asmuo su Dievo kompleksu gali nepripažinti savo klaidų, nesėkmių, kad ir kaip prikišamai jam tai būtų parodyta ar susidūręs su neįveikiamomis kliūtimis, sudėtingomis ar apskritai neįgyvendinamomis užduotimis. Be to, tokio asmens pažiūros yra labai dogmatiškos, savo nuomonę jis pateikia taip, tarsi ji būtų neabejotinai teisinga.[1] Asmuo su Dievo kompleksu gali nepaisyti visuomenės normų ir reikalavimų, pageidauti ypatingo dėmesio ar privilegijų.[1]
Dievo kompleksas nėra klinikinis terminas ar pripažįstamas sutrikimas, jis neįtrauktas į „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą“ (DSM).
Terminą pirmasis pavartojo Ernest Jones (1913–1951),[2] bent jau Essays in Applied Psycho-Analysis turinio puslapyje jį apibūdindamas kaip tikėjimą esant dievu.[3]
Jehovos kompleksas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Analitinėje psichologijoje vartojamas susijęs terminas „Jehovos kompleksas“, kuriuo įvardijama neurozė, pasireiškianti egotistiniu savęs pervertinimu. Fritz Wittels šį terminą pavartojo, rašydamas apie Sigmund Freud 1924 m. biografijoje,[4] o H. E. Barnes – apie George Washington bei Andrew Jackson.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Kaplan, Harold I.; Benjamin J. Sadock (1972). Modern Group Book, volume 4: Sensitivity through encounter and marathon. J. Aronson.
- ↑ Deep Blue, Archyvuota kopija 2012-01-20 iš Wayback Machine projekto. University of Michigan umich.edu. Nuoroda tikrinta 2012-01-22
- ↑ Jones, Ernest (2007-03-15). Essays in Applied Psycho-Analysis. Lightning Source Inc. p. 472. ISBN 1-4067-0338-9. Nuoroda tikrinta 2012-01-22.
- ↑ Sigmund Freud: His Personality, His Teachings and His School, by Fritz Wittels, 1924
- ↑ "Some Reflections on the Possible Service of Analytic Psychology to History", by H. E. Barnes, Psychoanal Rev 1921, 8(1):22-37