[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Didysis erelis rėksnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Clanga clanga
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga)
Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga)
žiemojantis Izraelyje
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
( Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
( Accipitridae)
Pošeimis: Suopiai
( Buteoninae)
Gentis: Ereliai rėksniai
( Clanga)
Rūšis: Didysis erelis rėksnys
( Clanga clanga)
Binomas
Clanga clanga
Pallas, 1811
Didžiojo erelio rėksnio paplitimas. Oranžinė – perėjimo sritis, mėlyna – žiemojimo sritis
Didžiųjų erelių rėksnių paplitimas:
Šviesiai žalia – perėjimo sritis,
mėlyna – žiemojimo sritis

Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga) – vanaginių (Accipitridae) šeimos, erelių rėksnių (lot. Clanga) genties plėšrusis paukštis.

Anksčiau didieji ereliai rėksniai pagal taksoną rūšių klasifikacijoje buvo priskiriami tikrųjų erelių (Aquila) genčiai ir lotyniškai buvo užrašomi Aquila clanga pavadinimu. Bet patikslinus jų statusą rūšių klasifikacijoje, dabar jie priskirti tris rūšis turinčiai erelių rėksnių (Clanga) genčiai ir lotyniškai rašomi Clanga clanga.

Didiesiems ereliams rėksniams genetiškai ir išvaizda artimiausi yra mažieji ereliai rėksniai, su kuriais tarpusavyje neretai poruojasi[2] ir sulaukia sveikų palikuonių. Dažniausiai poruojasi mažojo erelio rėksnio (Clanga pomarina) patinėlis su didžiojo erelio rėksnio (Clanga clanga) patele. Šių dviejų rūšių poravimosi pasekmė – didžiųjų erelių rėksnių populiacijos savaiminis mažėjimas ir ateityje galimas išnykimas[3].

Visas kūnas vienspalviai tamsiai rudos spalvos, tik pakaušis kiek šviesesnis. Antuodegyje kartais būna balsva dėmė. Snapas melsvas. Kojos geltonos, nagai juodi.

Didysis erelis rėksnys Indijoje

Gana didelis paukštis – erelių rėksnių (Clanga) gentyje stambiausia rūšis. Jų patinėliai kiek smulkesni už pateles ir sudaro apie 85% jų dydžio.
Bendras kūno ilgis: 59-71 cm.
Bendras atstumas tarp išskėstų sparnų galų: 1,57-1,79 m.
Patinėlių svoris: 1,5-1,9 kg.
Patinėlių sparnų ilgis: 477–517 mm.
Patelių svoris: 1,8 kg-2,5 kg., didžiausias svoris: 3,2 kg.
Patelių sparnų ilgis: 507–542 mm.

Paplitimas pasaulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didieji ereliai rėksniai natūraliai paplitę Europos žemyno rytinėje dalyje nuo Baltijos jūros rytų pakraščių ir iš čia jo paplitimo arealas siaura juosta tęsiasi per miškų zoną Sibire tęsiasi iki Rusijos Tolimųjų Rytų dalies, esančios prie Ochotsko ir Japonijos jūrų vakarinių pakrančių.

Arčiausiai nuo Lietuvos peri kaimyninėje Gudijoje, kurioje pagal 2000–2003 metų duomenis priskaičiuojama apie 150–200 perinčių porų. Pagal 1999–2002 metų duomenis, Gudijos pelkėtose Polesės vietovėse priskaičiuojama apie 100–150 porų, iš kurių apie pusę gyveno Bresto srityje. Šiaurės Gudijoje tarp Dauguvos vidurupio ir Nemuno baseino vidurio esančiame Gudijos ežeryne (Беларускае Паазере) gyvena apie 30-40, kitais, galbūt tikslesniais šaltiniais, apie 15-20 porų[4].

Paplitimas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didieji ereliai rėksniai reguliariai stebimi Lietuvoje per paukščių migracijas, o Nemuno deltoje ir Rytų Lietuvoje ir veisimosi laikotarpiu. Manoma kad yra perinčių porų, nors jų lizdavietės dar neaptiktos. Įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją.

Gyvenama aplinka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena drėgnuose, pelkėtuose miškuose arčiau vandens telkinių.

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. „IUCN Red List - Clanga clanga“. IUCN Red list.
  2. hbw.com / Greater Spotted Eagle (Clanga clanga)
  3. milvus.ro / Widespread hybridization between the Greater Spotted Eagle Aquila clanga and the Lesser Spotted Eagle Aquila pomarina (Aves: Accipitriformes) in Europe, ÜLO VÄLI, VALERY DOMBROVSKI, RIMGAUDAS TREINYS, UGIS BERGMANIS, SZILÁRD J. DARÓCZI, MIROSLAV DRAVECKY, VLADIMIR IVANOVSKI, JAN LONTKOWSKI, GRZEGORZ MACIOROWSKI, BERND-ULRICH MEYBURG, TADEUSZ MIZERA, RÓBERT ZEITZ and HANS ELLEGREN. Received 6 November 2009; revised 15 February 2010; accepted for publication 15 February 2010; Biological Journal of the Linnean Society, 2010, 100, 725–736. With 3 figures
  4. gurkov2n.jimdo.com / ПОДОРЛИК БОЛЬШОЙ (Aquila clanga)[neveikianti nuoroda]