Didysis dėmėtasis kivis
| Apteryx haastii |
|---|
 Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii) |
| Apsaugos būklė |
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Apteryx haastii Potts, 1872 |
Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio naktinis paukštis.
Paplitimas ir biotopas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis. Dažniausiai aptinkamas Pietų salos regionuose: į šiaurės vakarus nuo Nelsono, Paparoa nacionaliniame parke ir Pietų Alpėse[2] . Biotopas – miškai, krūmynai, pievos. Miškingose vietovėse aptinkami iki 1500 m virš jūros lygio, o subalpinėse pievose nuo 700 iki 1100 m virš jūros lygio. Metinis kritulių kiekis nuo 120 iki 400 cm [3]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausias kivių genties (lot. Apterix) paukštis. Kūnas kriaušės formos. Patelė stambesnė už patinėlį. Kūno ilgis 45 – 55 cm, svoris – 2,4 – 3,3 kg. Kūną dengia ilgos, plaukus primenančios pilkšvai rudos plunksnos. Taškelių įspūdį sudaro balkšvos plunksnos. Snapas – 8,13 – 13,15 cm ilgio. Snapo galiuke yra šnervės. Akys mažos. Sparnai sunykę, sunkiai pastebimi. Uodegos neturi. Kojos trumpos, raumeningos. Jos yra keturpirštės, pirmas pirštas atlenktas atgal.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gerai užuodžia ir girdi. Miške garsiai švilpauja ir šūkauja, girdisi net 1,5 km atstumu. Patinų ir patelių balsai skirtingi.Patinai nuožmiai gina savo teritoriją. Kvadratiniame kilometre gyvena 4-5 kiviai.
Dieną slepiasi slėptuvėse: olose, tuščiaviduriuose medžių kamienuose,uoksuose. Maitinasi naktį. Ilgu, plonu snapu iš dirvos kapsto sliekus, kirmėles. Pajutę po žeme judančio grobio keliamą dirvos vibraciją, smeigia snapą į dirvą ir iškapsto grobį. Nuo dirvos paviršiaus surenka vabalus, cikadas, muses, vorus, vikšrus, šliužus, sraiges. Taip pat maitinasi uogomis ir sėklomis. Lesa akmenukus, kurie padeda virškinti.
Monogaminiai paukščiai. Patinai gali poruotis jau nuo 18 mėnesių, o patelės subręsta per 3 metus. Tuoktuvių periodas birželio – kovo mėnesiais. Lizdus suka landose. Kiaušinius deda nuo rugpjūčio iki sausio. Dėtyje vienas baltos arba šviesiai žalios spalvos kiaušinis. Kiaušinio dydis siekia ketvirtadalį patelės masės. Trynys užima 65 % kiaušinio masės. Peri patinas, o patelė saugo lizdą. Peri 75-85 dienas. Po 10 dienų jaunikliai palieka lizdą.
Apsauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) duomenimis, didysis dėmėtasis kivis priskiriamas pažeidžiamoms rūšims.
Didžiojo dėmėtojo kivio populiacijos mažėjimo priežastys:
- Invaziniai gyvūnai : šermuonėliai, žebenkštys, katės, posumai, šeškai, šunys, sunaikina dalį jauniklių ir kiaušinių.
- Suaugę kiviai yra lengvas šunų grobis.
- Miškų kirtimas.
Rūšies apsaugos veiksmai:
- Reguliuojamas plėšrūnų skaičius.
- Kiaušinių surinkimas ir inkubavimas. Paauginti jaunikliai paleidžiami į laisvę.
- Nuolatinis paukščių stebėjimas juos žieduojant ir radijo sekimo sistemų naudojimas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija - Apteryx haastii“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija.Raudonasis rūšių sąrašas.
- ↑ „Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. Didysis dėmėtasis kivis“. Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija.
- ↑ „Didysis dėmėtasis kivis Apteryx haastti arba roroa“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus.
- Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas. 1989. 218 psl. ISBN 5-420-00277-9
