Lytiniai organai

Lytiniai organai
Moters (kairėje) ir vyro (dešinėje) lytiniai organai
Duomenys
Klasifikacija
Lotyniškai	systema reproductionis
TA98	A09.0.00.000
TA2	3467

Lytiniai organai (lot. genitalia; iki Antrojo pasaulinio karo dar vadinti gimties padargais) – tai organai, kurie yra atsakingi už dauginimosi funkciją. Jie yra pirminiai lytiniai požymiai, ir pas žmones yra skirstomi į moters lytinius organus bei vyro lytinius organus (įskaitant lytinius takus ir lytines liaukas). Vyriškieji lyties organai yra labiau išsikišę nei moteriškieji, jų fiziologija yra šiek tiek paprastesnė nei moteriškųjų.^[1][2]

Lytiniai organai dar kartais vadinami dauginimosi organais, o lytinės liaukos kartais vadinamos gonadomis. Visų jų inervacija prasideda nuo 4-ojo kryžmens slankstelio (S4).

Moters lytiniai organai (lot. Organa genitalia feminina) yra skirstomi taip:

• išoriniai lytiniai organai:
  • moters – vulva (arba lytinis plyšys), įskaitant varputę (clitoris, 5) ir lytines lūpas (mažosios – labia minora, didžiosios – labia majora);
• vidiniai lytiniai organai:
  • makštis (vagina, 7), kiaušintakiai (tubae uterinae, 1), kiaušidės (ovaria, 8), gimda (uterus, 10) ir gimdos kaklelis (cervix uteri, 12);
• priedinės lytinės liaukos:
  • Skeno liaukos (glandulae vestibulares minores) ir Bartolino liaukos (glandulae vestibulares majores).

Vyro lytiniai organai (lot. Organa genitalia masculina) yra skirstomi taip:

• išoriniai lytiniai organai:
  • varpa (penis, 3), įskaitant varpos galvutę (glans, 5) ir apyvarpę (praeputium, 6), bei sėklidžių kapšelis (scrotum, 18);
• vidiniai lytiniai organai:
  • sėklidės (testes, 17), sėklidžių prielipas (epididymis, 16) ir sėklatakiai (ducti deferens, 15);
• priedinės lytinės liaukos:
  • priešinė liauka (prostata, 12), sėklinės pūslelės (vesiculae seminales, 10) ir Kuperio liaukos (glandulae bulbourethrales, 13).