DDS

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

DDS („Digital Data Storage“ – „Skaitmeninė duomenų saugykla“) – kompiuterinių duomenų saugojimo formatas magnetinėje juostoje, išsivystęs iš Digital Audio Tape (DAT) technologijos, kuri pradžioje kurta CD kokybės įrašams įrašinėti. 1989 m. Sony ir Hewlett Packard apibrėžė DDS formatą duomenų saugojimui, naudojant DAT tipo kartridžus.

• DDS-1: talpina iki 2 gigabaitų nekompresuotų ir iki 4 GB kompresuotų duomenų 120-ies minučių kartridže.
• DDS-2: talpina iki 8 GB kompresuotų duomenų 120-ies minučių kartridže. DDS-2 idealus formatas mažų tinklų serveriams.
• DDS-3: talpina iki 24 GB kompresuotų duomenų 125-ių minučių kartridže. DDS-3 įranga ideali vidutinio tinklo serveriams. DDS-3 naudoja PRML (Partial Response Maximum Likelihood) – dalinio atstatymo maksimalaus tikėtinumo metodą. PRML eliminuoja elektroninius triukšmus tikslesniam duomenų įrašymui.
• DDS-4: naujausias DDS formatas, DDS-4 talpina iki 40 GB kompresuotų duomenų 125-ių minučių kartridže. Mažoms ir vidutinėms kompanijoms pilnai užtenka DDS-4 įrenginio.
• DDS-5: (DAT 72) talpina iki 72 gigabaitų nekompresuotų
• DAT 160: talpina iki 160 gigabaitų nekompresuotų
• DAT 320: talpina iki 320 gigabaitų nekompresuotų

DDS kartridžas neturėtų būti naudojamas po 2000 persukimų ar 100 pilnų atsarginių kopijų. DDS juostų įrenginys turėtų būti valomas kartą per mėnesį (naudojant iki 4 val. per parą). Valymui naudojami specialūs valymo kartridžai. Valymo kartridžą reikėtų išmesti po 30-ies valymų.

Šis straipsnis apie informatiką (kompiuterių mokslą) yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.