Vokietijos federalinis aplinkos fondas

Vokietijos federalinis aplinkos fondas Deutsche Bundesstiftung Umwelt
Santrumpa	DBU
Įkurta	1990-07-18 d.
Įkūrėjas	Vokietijos Vyriausybė
Tipas	Paramos fondas
Oficialus statusas	Stiftung bürgerlichen Rechts
Tikslas	Aplinkos apsaugos projektų rėmimas
Būstinė	Osnabriukas, Žemutinė Saksonija (Vokietija)
Generalinis sekretorius	Prof. Dr. Werner Wahmhoff (l.e.p.)
Pagrindinis organas	Kuratorija
Biudžetas	50 mln. eurų (per metus)
Tinklalapis	www.dbu.de

Vokietijos federalinis aplinkos fondas (vok. Deutsche Bundesstiftung Umwelt, DBU) – mokslo ir naujadarų paramos fondas, esantis Vokietijoje, vienas didžiausių paramos fondų Europoje, didžiausias aplinkos apsaugos paramos fondas visame pasaulyje,^[1] didžiausias viešasis paramos fondas Vokietijoje, 4-tas pagal dydį Vokietijos paramos fondas (jį lenkia tik Robert Bosch Stiftung GmbH, Klaus Tschira Stiftung gGmbH ir VolkswagenStiftung). Pagal teisinę formą – civilinės teisės paramos fondas (vok. Stiftung bürgerlichen Rechts). DBU fondo kapitalo vertė: 2 mlrd. 228,527 mln. eurų (2017 m.).^[2] Iki 2017 m. liepos Fondas parėmė 9500 projektų, suteikė apie 2300 stipendijų (bendra paramos vertė: 1,7 mlrd. eurų), išnagrinėjo per 35.000 paraiškų.^[3] Projektams kasmet yra skiriama 50 mln. eurų. Fondui vadovauja kuratorija^[4] , sudaryta iš 14 narių, skiriamų Vokietijos Vyriausybės. Kuratorija renka generalinį sekretorių^[5], vadovaujantį Fondo administracijai (biurui).

Adresas: An der Bornau 2, D-49090, Osnabriukas.

1989 m. spalio 24 d. Vokietijos Vyriausybė (ministrų kabinetas) Vokietijos finansų ministro Dr. Theo Waigel teikimu nusprendė lėšas, gautas privatizavus federalinę Vokietijos plieno gamyklą Salzgitter AG – 2.519.123.500 DM (tai atitinka 1,29 mlrd. €) panaudoti kaip įstatinį kapitalą steigiamam aplinkos fondui (Umweltstiftung) ir kasmetines pajamas skirti Fondo paramos tikslams.

1990 m. liepos 18 d. priimtas Vokietijos Bundestago federalinis įstatymas dėl paramos fondo įsteigimo. Įstatyme įtvirtinti paramos tikslai ir funkcijos.

1990 m. gruodžio 17 d. DBU fondas pradėjo savo veiklą^[6].

1992 m. suteiktos pirmosios 18 stipendijų doktorantams iš Rytų Vokietijos. Jie tyrė biologijos, chemijos, fizikos, procesų technikos, vandens ūkio, agrarinių mokslų ir elektrotechnikos srityse.

1995 m. suteikta 50 stipendijų doktorantams iš visos Vokietijos.

2000 m. doktorantų rėmimas tapo viena iš pamatinių DBU fondo veiklos sričių.

2001 m. stipendijos pradėtos teikti ir absolventams Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje. Tam fondas skyrė 1,3 mln. eurų.^[7] Pirmoji stipendininkė iš Lietuvos buvo Rasa Ragulskytė (nuo 2011 m. MRU, 2012–2013 m. VDU profesorė).

2001 m. pradėti remti tarpšakiniai stipendininkų seminarai, kuriuos organizuoja patys doktorantai kuria nors viena tarpdisciplinine tema.

2002 m. Stipendijos doktorantūrai Vokietijos aukštosiose mokyklose tapo prieinamos ir užsienio šalių jauniesiems absolventams. Nuo to laiko 10 % stipendininkų doktorantų yra iš užsienio.

2002 m. rudenį DBU fondas užmezgė ryšius su KTU Aplinkos inžinerijos institutu (APINI).^[8] Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Instituto direktorius prof. Jurgis Kazimieras Staniškis.^[9] Aplinkos inžinerijos institutas tapo pirmąja Fondo partnere organizacija Lietuvoje. Bendradarbiavimo koordinatore tapo KTU APINI darbuotoja Jolita Kruopienė, pradėjusi organizuoti būsimų stipendininkų atranką Kaune.

2004 m. dėl didelės paklausos DBU stipendijų doktorantams skaičius padidintas iki 60 kasmet. Pretendentų skaičius siekė 3-4 kartus daugiau nei stipendijų skaičius. Įkurtas DBU aplinkos stipendininkų tinklas (UNetS).

Nuo 2006 m. DBU fondas savo doktorantams sodina medžius ir taip kuria stipendininkų parką Bad Essene prie Osnabriuko. Iniciatyvos šūkis: „Žinios auga toliau“.

2006 m. DBU Rytų Europos programos (MOE-Programm) organizacija partnere Lietuvoje tapo Studijų užsienyje informacijos centras prie VU (darbuotojos Žaneta Savickienė ir Renata Kraujelienė). Nuo šio laiko programa Lietuvoje administruojama bei kandidatų atranka yra rengiama Vilniuje (VU SUIC koordinatorė R. Žukovska).

2015 m. lapkritį DBU Kuratorija patvirtino naujas paramos teikimo taisykles (Förderleitlinien).

2016 m. sausį įsigaliojo nauja paramos teikimo tvarka.

2017 m. DBU MOE stipendijų programą atvėrė Ukrainai. 2017 m. rugpjūčio 19 d. įvadinį seminarą Osnabriuke pradėjo pirmieji 3 stipendininkai.^[10]

• 1991 – 09.2013: Fritz Brickwedde
• 10.3013 – 06.2017: Dr. Heinrich Bottermann
• Nuo 06.2017: Prof. Dr. Werner Wahmhoff (laikinai)

Kuratorija formaliai vadovauja fondo veiklai. Šis valdymo organas į einamuosius klausimus nesikiša, palikdama jų sprendimo galią fondo administracijai. Kuratorija sprendžia tik pačius svarbiausius (strateginius) fondo veiklos klausimus. Ją sudaro nariai, einantys pareigas visuomeniniais pagrindais. Joje vyrauja nacionaliniai politikai. Kuratorija posėdžių metu svarsto DDBU fondo administracijos parengtus klausimus strateginiais ir kitais svarbiausiais klausimais, kuomet reikalingas vyriausybinis pritarimas. Jais teikiamą pagrindinę nuomonę ir savo pasiūlymus rengia pati DBU fondo administracija.

Kuratorijos narius skiria Vokietijos Vyriausybė (2017 m.):^[11] Rita Schwarzelühr-Sutter (pirm.), Undine Kurth (pav.), Martin zur Nedden (pav.), Georg Schütte (pav.), Fritz Brickwedde, Eva Bulling-Schröter, Antje von Dewitz, Petra Gerstenkorn, Bärbel Höhn, Christoph Leuschner, Mathias Middelberg, Matthias Miersch, Jens Spahn, Carl-Ludwig Thiele, Marion Weissenberger-Eibl, Stefan Wenzel.

• DBU Naturerbe GmbH: gamtos paveldo plotų, išskirtų kaip DBU gamtos paveldo teritorijų (DBU-Naturerbeflächen), (69.000 ha) paramos įmonė
• DBU Zentrum für Umweltkommunikation GmbH: aplinkos komunikacijos bendrovė, valdanti nuosavą konferencijų centrą prie DBU būstinės Osnabriuke

Deutsche Bundesstiftung Umwelt remia pavyzdinius inovacijų aplinkos apsaugos projektus. Pirmenybę teikia tokioms sritims kaip aplinkosaugos technika, aplinkos tyrimai, gamtos apsauga, informacijos, susijusios su aplinkosauga, sklaida bei kultūros vertybių išsaugojimas. Fondo paskirtis – remti aplinkosaugines iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kaip visuomeninis ir privačios nuosavybės teisėmis funkcionuojantis fondas, Vokietijos aplinkosaugos fondas nedalyvauja valstybinėse programose, tačiau gali jas papildyti^[12].

Nepaisant to, kad daugiausiai remiami Vokietijoje vykdomi projektai, nuo pat pradžių Vokietijos aplinkosaugos fondas turėjo tikslą veikti tarptautiniu mastu. Pradžioje buvo remiami užsienio projektai, susiję su Vokietijos kaimyninėmis šalimis, tačiau šiuo metu galimi bendri projektai be geografinių apribojimų – su visomis Europos Sąjungos šalimis bei šalimis kandidatėmis. Tarptautiniu mastu pirmiausia pradėtos remti rytinės Vokietijos kaimynės – Lenkija ir Čekija, o vėliau ir kitos šalys. Po Europos Sąjungos plėtros 2004 ir 2007 metais Vokietijos aplinkosaugos fondas peržiūrėjo bei atnaujino Vidurio ir Rytų Europos šalių rėmimo strategiją. Nauja strategija įgyvendinama nuo 2006 metų.

Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių rėmimas ir toliau vykdomas atsižvelgiant į šalių narystę Europos Sąjungoje. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas Ukrainai, Bulgarijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai, Čekijai ir Vengrijai, taip pat Kaliningrado sričiai. Taip pat dėmesio centre yra ES kandidatės Balkanuose. Užmegzti ryšiai ir su Ukraina paskatino stipendijas nuo 2017 m.

Suvestiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90 % Vokietijos aplinkosaugos fondo remiamų projektų vykdomi paminėtose šalyse.

Dirbdamas su Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalimis Vokietijos aplinkosaugos fondas turi specifinės patirties, įgytos po Vokietijos susijungimo 1990 m. Veiklos koncentravimas buvusioje VDR 1990 metų pradžioje prisidėjo prie fondo gebėjimo tinkamai įvertinti tam tikrus taip pat ir Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje vykstančius procesus.

Vokietijos aplinkosaugos fondas jau finansavo apie 300 tarptautinių projektų už Vokietijos ribų (finansavimo suma – 42,8 mln. eurų). Manoma, kad ateityje šis skaičius augs. Daugiausiai remiami projektai, susiję su švietimu bei su aplinkosauginės informacijos sklaida: 60 % finansuojamų projektų priklauso šiai teminei grupei. Taip yra todėl, kad daugumoje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių didelis dėmesys skiriamas sąmoningumo ir išprusimo aplinkosaugos srityje skatinimui, nes tai yra pagrindinė sąlyga norint vystyti aplinkosaugos technologijas, aplinkos apsaugą bei įstatyminę bazę. Svarbu paminėti, kad didelę dalį paraiškų teikėjų sudaro įvairios sąjungos, draugijos bei nevyriausybinės organizacijos.

Tarptautiniai projektai turi pasižymėti inovacijomis bei turi būti pavyzdžiu savo šalyse. Inovacijos turi atitikti konkrečios šalies galimybes, be to, svarbu, kad numatomas projektas finansuojamoje užsienio šalyje būtų suvokiamas kaip inovatyvus ir pavyzdinis, taip pabrėžiant jo išskirtinumą.

Vokietijos aplinkosaugos fondo tarptautinių projektų rėmimas pasižymi partnerių patikimumu bei jų glaudžiu bendradarbiavimu. Projektai iš užsienio vykdomi bendradarbiaujant partneriams iš Vokietijos ir užsienio, paraišką Vokietijos aplinkosaugos fondui teikia Vokietijos partneriai. Iš jų tikimasi ne tik formalaus vaidmens, bet ir dalyvavimo bendrų projektų planavime bei vykdyme. Partneriai iš Vokietijos, taip pat ir ministerijos, draugijos bei mokslo institucijos padeda vystyti pavyzdinius Vokietijos aplinkosaugos fondo remiamus projektus, tuo skatindami aplinkos situacijos gerinimą užsienyje. Todėl pasibaigus projektui Vokietijos aplinkosaugos fondui reikia pristatyti ne tik ataskaitą, bet ir išsamų projekto pristatymą šalies, kurioje buvo vykdomas projektas, kalba. Šis reikalavimas taikomas, siekiant užtikrinti informacijos apie projektus sklaidą tose šalyse, kuriose jie vykdomi.

Tarptautinių projektų įgyvendinimui didelės įtakos turi bendradarbiavimas su kitomis lėšas skiriančiomis institucijomis. Teigiamos patirties davė bendradarbiavimas tiek su dideliais fondais, tiek su Vokietijos bei Europos institucijomis, pvz., Vokietijos aplinkos ministerija, Vokietijos aplinkosaugos tarnyba, Techninio bendradarbiavimo sąjunga arba Europos Sąjunga. Nuo 1996 metų Vokietijos aplinkosaugos fondas bendradarbiauja su Europoje ir už Europos ribų esančiais fondais bei su Vokietijos fondų sąjunga.

Norėdamas tobulinti rėmimo strategiją Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalims, Fondas reguliariai vertina savo veiklą, remdamasis tam tikrais iš anksto nustatytais kriterijais. Siekiant dar tikslingiau pasiekti kontaktinius asmenis užsienyje, fondas ketina didinti informacijos sklaidą anglų kalba bei sukurti savo viešųjų ryšių strategiją, skirtą tarptautiniam bendradarbiavimui.

Įvairiose šalyse Vokietijos aplinkosaugos fondas ne tik vykdo „klasikinį“ projektų rėmimą, bet ir nustato tam tikrus regionus, kuriems bus suteikta ypatinga parama. Tam, kad galėtų remti pasirinktas sritis, Vokietijos aplinkosaugos fondas rengiasi vykdyti iš anksto nustatyto biudžeto ir geografiškai bei laiko atžvilgiu ribotas rėmimo programas Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse. Tokios programos galėtų sudominti ir pritraukti potencialius partnerius. Pirmenybė būtų teikiama kaimo vietovėms bei struktūriškai silpniems regionams.

Remdamas Vidurio ir Rytų Europos šalis Vokietijos aplinkosaugos fondas ypatingą svarbą teikia tokioms sritims kaip aplinkosauginis sąmoningumas, kompetencijų didinimas, kontaktinės institucijos, aplinkosauginės technologijos bei jų sklaida, taikomieji aplinkosaugos tyrimai. Siekiant apjungti inovatyvias technologijas ir aktualią informaciją, Vidurio ir Rytų Europos šalyse labai pasiteisino „pavyzdiniai projektai“.

• Nemuno delta ir jos apsauga: galimybių studija^[13]
• Kuršių nerijos nacionalinis parkas: informacinis centras^[14]
• Aplinkos technologijų perėmimas bei rėmimas Lietuvoje^[15]
• Chemikalų vadybos srityje (Rygoje)^[16]
• Atliekų valymo įrenginių planavimas, statyba ir naudojimas savivaldybėse^[17] ir kt.

Vokietijos aplinkosaugos fondo suformuluotomis gairėmis grindžiamas ir tarptautinis rėmimas: Suskirstytos į devynias rėmimo sritis, jos nustato prioritetinių sferų, tokių kaip aplinkosaugos technika, moksliniai tyrimai, gamtos apsauga ir aplinkosaugos sklaida, rėmimo ribas. Kalbant apie Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių tarptautinį rėmimą ypatinga svarba tenka šių sričių projektai, susiję su:

1. aplinkosauginių produktų ir produkcijos integravimu, atsižvelgiant į energijos ir išteklių efektyvumą.
2. dujų išskyrimo bei iškastinės energijos vartojimo mažinimu, ypatingą dėmesį skiriant „žinių sklaidai sprendimus priimantiems darbuotojams įmonėse, įstaigose ir sąjungose“.
3. statybų planuotojų profesinių žinių perdavimu ir pritaikymu, ypatingą svarbą teikiant metodų ir įrankių tobulinimu bei jų panaudojimu ir išbandymui pavyzdiniuose projektuose.
4. stipendijų programa Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurios dėka kasmet 60- 80 jaunų aukštųjų mokyklų absolventų turi galimybę 6-12 mėn. stažuotis mokslinių tyrimų centruose, įstaigose bei įmonėse.
5. ilgalaikių produkcijos sistemų žemės bei miškų ūkyje vystymu ir pritaikymu.
6. Dunojaus regionu, pageidaujamas tarptautinis bendradarbiavimas.
7. informacijos sklaida aplinkosaugos srityje, pvz., naujų informacinių sistemų diegimas, jaunųjų mokslininkų švietimas ir (arba) konferencijų apie aplinkosaugą tarptautiniame kontekste organizavimas. Yra numatytas įmonių tinklo sukūrimas tam tikroms sritims (pvz., energetinė pastatų rekonstrukcija arba ilgalaikė statyba ir gyvenimas).
8. aplinkosauginiu švietimu, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis Vidurio ir Rytų Europos institucijomis, siekiant pabrėžti svarbų tokių institucijų vaidmenį aplinkosaugai ir jos sklaidai.
9. sodininkystės paminklų bei kitokių parkų ir želdinių, kurie reikšmingi tiek vokiečių, tiek europinei kultūrai, apsauga.

Fonde dirba įvairių sričių specialistai ir konsultantai. Užklausų ir pirminės informacijos koordinavimui skirtas Tarptautinių kontaktų skyrius (vadovas Dr. Ulrich Witte). Fonde dirba dar įgalioti 3 specialistai, Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos srityje prisidedantys prie Fondo veiklos (Čekija ir Slovakija – Romana Cermanova, Lenkija ir Ukraina – Wieslawa Dyki; kitos Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalys – Claudia Domel)^[18].

Pagrindinis straipsnis – DBU aplinkos premija.

DBU nuo 1993 m. kasmet skiria premiją (Umweltpreis der Bundesstiftung Umwelt) – 500 000 eurų (didžiausia aplinkos apsaugos srityje Europoje) už pasiekimus, kuriais esmingai ir pavyzdingai buvo prisidėta siekiant saugoti ir išlaikyti mūsų aplinką, taip pat prisidėsiančius prie žymaus aplinkos „atpalaidavimo“ ateityje. Premija skiriama tiek mokslininkams, tiek ir praktikams, pvz., verslininkams, prisidėjusiems prie aplinką tausojančių produktų įvedimo į rinką, platinimo ir pan. Premija įteikiama kasmetinėje iškilmingame renginyje – įteikimo ceremonijoje, kurioje (be kitų garbių svečių) dalyvauja Vokietijos Prezidentas (į renginį yra kviečiama apie 1000 dalyvių, tarp jų – visi DBU stipendijų programų dalyviai- atitinkamų metų, kuriais yra teikiama DBU aplinkos premija, DBU stipendininkai).

Be paramos projektams Vokietijos aplinkosaugos fondas DBU teikia paramą pagal dvi stipendijų programas – stipendijų Vokietijos aukštųjų mokyklų doktorantams bei DBU Rytų Europos mainų stipendijų programą. Iki šiol fondas yra paskyręs beveik 2300 stipendijų, iš jų virš 1000 pagal stipendijų programą Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalims, 1300 – doktorantūrai Vokietijos aukštosiose mokyklose; be to, 14 stipendijų pabėgėliams (2016/2017 m. duomenimis). Paraiškos abejose programose gali būti teikiamos iš visų sričių, neapsiribojant vien tik ekologija, aplinkotyra ar gamtos, (fizika, chemija, geografija), agro ar miškų mokslais (miškotyra, miškininkystė ir kt.). Tai taip pat gali būti socialiniai – aplinkos politika, tarptautiniai santykiai), aplinkos teisė (žaliosios energetikos teisė), aplinkos pedagogika, aplinkos psichologija, aplinkos ekonomika, aplinkos vadyba, „žaliasis marketingas“, aplinkos finansai ir „žaliasis“ investavimas, žalieji viešieji pirkimai; biomedicinos bei humanitariniai mokslai (aplinkos istorija, filosofija) ar netgi menai, kinas (pvz., aplinkosauginių idėjų propagavimas ir sklaida meno pagalba).

Doktorantūros stipendijos teikiamos Vokietijos aukštųjų mokyklų doktorantams, kurių tiriamojo darbo tematika susijusi su aplinka. Pretenduoti gali visi asmenys nepriklausomai nuo pilietybės (taip pat ir iš Rytų Europos valstybių). Paraiška teikiama online. Doktorantūros tyrimo projektą vertina speciali Fondo atrankos komisija. Ją sudaro Vokietijos profesoriai patikėtiniai. Jie kviečiami iš atitinkamų sričių (priklausomai nuo paraiškos srities), vertina projektą. Atrinkti kandidatai kviečiami pristatyti projektą DBU būstinėje Osnabriuke. Posėdžiai vyksta 2 kartus per metus. Stipendijos trukmė: iki 36 mėn. Kasmet teikiama 60 stipendijų. Į 1 stipendiją pretenduoja 4-5 kandidatai. Pretendentai iš užsienio taip at gali gauti stipendiją 3 metams, tačiau tai yra gan retas atvejis. Didesnės galimybės užsieniečiui yra gauti stipendiją pagal Rytų Europos programą (MOE).^[19]

Stipendija siekia 1.500 €/mėn., mokamas 210 €/mėn. priedas techninėms priemonėms, medžiagoms. Taip pat mokama priemoka vaikams.

Stipendijų programa Vidurio ir Rytų Europos šalims (MOE) yra skirta aukštųjų mokyklų absolventams (magistrams ir doktorantams) iš Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių, norintiems Vokietijoje stažuotis, įgyti su aplinka (aplinkotyra, aplinkos apsauga, ekologija) susijusių žinių bei gebėjimų. Pagrindinis reikalavimas – stažuotė turi turėti sąsają su aplinka (gamta, oras, žemė, vanduo, urbanistika), jos apsauga, įvairių išteklių tausojimu (taupymu, efektyvinimu, tvarumu), darniąja (subalansuota) plėtra, kita „žaliąja“ tematika, pradedant nuo gamtos mokslų (biologija, gyvybės mokslai, chemija, biotechnologijos), technikos ir technologijų (energetika, inžinerija) ir baigiant socialiniais mokslais (pedagogika, teisė, politika, ekonomika, vadyba, finansai, žurnalistika, PR, švietimas, medijos) ir humanitariniais mokslais (pvz., aplinkos terminologija ar filosofija/etika). Tema turi būti aktuali ES, Vokietijoje arba Rytų Europoje.

Tikimasi, kad kvalifikuoti bei gerai motyvuoti aukštųjų mokyklų absolventai, jaunieji mokslininkai vėliau eis svarbias pareigas savo valstybėse (pvz., taps vadovais, politikais, visuomenės veikėjais), todėl siekiama, kad Vokietijos vaidmuo būtų svarbus perteikiant žinias aplinkos ir gamtos apsaugos sričių priemonėms įvairiose šalyse kurti.

Kasmet skiriama iki 60 stipendijų 19 šalių (MOE). Jas gali gauti aukštųjų mokyklų absolventai iš Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių. Stipendijų programa suteikia galimybę stažuotės Vokietijoje metu įgyti profesinę kvalifikaciją, įgalinančią vėliau spręsti aplinkosaugines ir gamtosaugos problemas savose šalyse. Fondas laikosi nuostatos, kad naujosios ES šalys dar daug ko turi išmokti aplinkosaugos srityje ir kad šių šalių orientavimasis į Vokietijos aplinkosaugos standartus bei Vokietijoje išvystytas aplinkosaugines technologijas yra prasmingas. Svarbus šios mainų programos su Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europa tikslas – pasitelkiant ypač jaunuosius mokslininkus, užmegzti kontaktus bei naikinti barjerus^[20].

DBU teikia stipendijas absolventams, norintiems stažuotis aplinkos srityje Vokietijoje iš Vidurio ir Rytų Europos regiono (Estija, Latvija, Lietuva, Rusija (Kaliningrado sritis), Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Slovėnija, Ukraina). Baltarusijos į MOE programą artimiausiais metais įtraukti neketinama.

Programos tikslas – remti stažuotes aplinkos srityje, padėti specialistams užmegzti ilgalaikius kontaktus, kurie padėtų sukurti ekspertų tinklą, kaupiantį žinias aplinkosaugos srityje, besikeičiantį informacija ir vykdantį bendrus aplinkosaugos projektus. Trukmė: 6-12 mėnesių (išimtiniais atvejais: 3 mėn.). Suteikiama kasmėnesinė 1250 eurų stipendija, apmokami vokiečių kalbos kursai Osnabriuke. Stipendininkai apdraudžiami privačiu sveikatos ir civilinės atsakomybės draudimu^[21]. Kasmet MOE programos rėmuose gali būti skirta iki 60 stipendijų (skiriama vos 50, nes pastaraisiais metais trūksta motyvuotų kandidatų iš MOE šalių).

1997 m. stipendijų programa pradėta vykyti Lenkijoje, nuo 2001 m. – Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje^[22], nuo 2003 m. – Čekijoje. Nuo 2005 m. dalyvauja Vengrija, Rumunija, Bulgarija, o nuo 2009 m. – ir Slovakija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Slovėnija. Šiuo metu tokias stipendijas yra gavę daugiau nei 500 asmenų iš minėtų šalių.

Dalykinė stažuotė gali būti praktinė (profesinė, tiriamoji), teorinė-akademinė (mokslinė). Pvz., moksliniai tyrimai, praktika Vokietijoje, taip pat studijos Vokietijoje. Stažuotės atliekamos įvairiose Vokietijos organizacijose – universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, įmonėse, įstaigose, institucijose (ministerijose), nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Paraiškas vokiečių arba anglų kalba gali teikti ne tik aplinkos ir gamtos mokslų specialistai, inžinieriai, bet ir ekonomistai, teisininkai, psichologai, pedagogai, stažuotę Vokietijoje siejantys su gamta, aplinkos apsauga, šios srities problematika ir tematika jų gimtosiose šalyse arba Europos Sąjungoje. Galimos praktikos vietos publikuojamos internete^[23].

Stažuotojai gali būti ne tik gamtamokslininkai, aplinkosaugininkai, aplinkotyrininkai, miškininkai, ekologai, geografai, biologai, biotechnologai, medikai, veterinarai, chemikai, fizikai, žemės ūkio specialistai, bet ir inžinieriai, technologai, technikai, ekonomistai, vadybininkai, politologai, teisininkai, pedagogai, žurnalistai, psichologai, kiti socialinių ar humanitarinių mokslų atstovai (kalbininkai etc.). Dažniausiai į stipendiją pretenduoja gamtos mokslų specialistai ir inžinieriai, tačiau Vokietijos aplinkosaugos fondas laukia paraiškų ir iš kitų sričių absolventų, dėstytojų, doktorantų, kurie siekia Vokietijoje įgyti žinių, susijusių su aplinka. Magistro laipsnis (arba lygiavertus kvalifikuoto specialisto diplomas) turi būti įgytas ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki kandidatavimo pradžios (skaičiuojama nuo paskutinio laipsnio įgijimo, jei baigtos kelios podiplominės studijos). Amžiaus ribojimų nėra.

Stažuotė gali būti vykdoma pasirinktomis kalbomis (vokiečių arba anglų k.), priklausomai nuo pasirinktos organizacijos galimybių, stažuotės vadovo, literatūros šaltinių. Baigiamoji stažuotės ataskaita raštu teikiama vokiečių kalba.

Iš pradžių MOE programos stipendija siekė 971,45 eurų,^[24] vėliau – 1060 eurų/mėn.^[25] Nuo 2017 metų ji yra 1250 eurų per mėn.

2016 m. pradėta teikti 10 stipendijų pabėgėliams. Dauguma jų iš Sirijos.

Stipendijų pabėgėliams trukmė yra 12 mėnesių. Stipendijos neteikiamos asmenims iš saugių kilmės šalių ir Vakarų Balkanų. Stipendininkams rengiami Fondo apmokami vokiečių kalbos kursai Osnabriuke.^[26]

Paraiškas stipendijoms kandidatai teikia elektroniniu būdu (online) iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.^[27] Norintys pateikti paraišką stipendijai gali kreiptis į DBU partnerius, buvusius stipendininkus (pvz., DBU Alumni klubą Lietuvoje). Užklausas taip pat galima teikti ir Tarptautinės stipendijų programos skyriui Vokietijoje (vadovas Dr. Hans-Christian Schäfer)^[28]. Paraiškos priimamos ir konsultacijos dėl stipendijų bei stažuočių teikiamos ir Lietuvoje. Atrankos pokalbis su DBU fondo atstovu iš Vokietijos (vokiečių arba anglų kalba) vyksta kiekvienų metų spalio mėn. Vilniuje^[29] (2001–2005 m. atranka buvo rengiama Kaune, KTU APINI institute). Pokalbio metu (vokiečių arba anglų k.) pristatoma stažuotė, tikrinama motyvacija bei pagrindimas. Atrankoje dalyvauja 1 atstovas iš DBU ir buvę stipendininkai iš Lietuvos. Rezultatai paskelbiami artimiausiomis dienomis.

Vokietijos aplinkosaugos fondo parama stipendijų programos ribose nėra vien finansinė (kasmėnesinė 6-12 mėn. stipendija, draudimas, kelionės išmokos). Iš užsienio šalių į Vokietiją atvykę stipendininkai yra kuruojami ir gali kreiptis į Fondą visais rūpimais klausimais. Be to, rengiami bei finansuojami įvairūs stipendininkų susitikimai, seminarai, vasaros akademijos. Esami stipendininkai kviečiami 1 kartą dalyvauti kasmetinėje DBU aplinkos premijos teikimo šventėje, į kurią taip pat atvyksta Vokietijos prezidentas. Visi renginiai vyksta vokiečių kalba. Todėl kalbos supratimas ir mokėjimas skatinamas net ir tarp angliakalbių stipendininkų. Fondas visiems, taip pat ir mokantiems vokiškai, finansuoja vokiečių kalbos kursus Osnabriuke (1 mėn. trukmės). Be stipendijos (1250 EUR/mėn.) stažuotojai apdraudžiami privačiu sveikatos draudimu, taip pat draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimu.

Oficiali stipendininkų stažuotės pradžia – vasario mėnuo (dėl stipendijos ankstesnės datos galimos išimtys). Visi stipendininkai atvyksta į Osnabriuką, kur 2-3 dienas vyksta įvadinis DBU seminaras. Jo metu supažindinama su Fondo veikla, Stipendijų programos koordinatoriais, rengiama ekskursija po Osnabriuko miestą. Stipendininkams vyksta vokiečių kalbos kursai, rengiami aukštojoje mokykloje. Dalyviai suskirstomi į grupes pagal savo vokiečių kalbos mokėjimo lygį (A1-B2). Siekiama, kad stipendininkai ateityje sugebėtų susikalbėti vokiečių kalba tarpusavyje DBU fondo kasmetinių renginių metu, idealiu atveju – vokiškai pristatyti savo stažuotę fondo ataskaitiniuose seminaruose (1-2 kartus per metus).

Kursų metu stipendininkai apgyvendinami bendrabutyje (už apgyvendinimą atskaitoma iš pirmos stipendijos, išmokamos grynais įvadinio seminaro metu). Seminaro vieta – Orbeko namai vok. Haus Ohrbeck, katalikiškas vienuolynas piečiau Osnabriuko^[30].

Stažuotės metu visi stipendininkai (privalomai) dalyvauja stipendininkų seminaruose, kuriuose pristato savo tyrinėjimus, pristato savo veiklos sritį, darbus, diskutuoja su kitais stipendininkais iš Rytų Europos bei Vokietijos. Be projektų prezentacijų pagal galimybes vyksta ekskursijos (pvz., po apylinkes gamtoje, miške), rengiami kiti specialūs renginiai (pvz., vyndarystės centruose – vyno degustacijos). Seminarų vietos – Marienthal vienuolynas (Ostritz, Saksonija), Georgsmarienhütte (Žem. Saksonija), Rogenburgo vienuolynas (netoli Ulmo, Bavarija) ir kitos. Skatinamos bei remiamos stipendininkų iniciatyvos surengti seminarą savo tyrimų arba kurioje nors kitoje vietoje (padengiamos atvykstančių dalyvių kelionės, nakvynės, maitinimosi, organizacinės išlaidos).

DBU kasmet rengia Vasaros akademiją. Trukmė: 1 savaitė. Vyksta birželio-liepos mėn. Vieta – Ostritz-St. Marienthal. Rengiami plenariniai pranešimai, vyksta diskusijos teminėse darbo grupėse, užsiėmimai (Workshops), koncertai, Ekskursijų diena. Pabaigoje – Podiumo diskusija. Kviečiami dalyvauti esami DBU stipendininkai (dalyvavimas neprivalomas). Dalyvauja politikos, mokslo, verslo, NVO atstovai. Kiekvienais metais akademija rengiama tam tikra tematika (pvz., 2009 m. – „Vandens ateitis", 2009.06.14-2009.06. 19)^[31]), 2008 m. – „Vaikystė ir jaunystė keičiasi! Keičiasi aplinkos švietimas? „^[32], 2007.07.01-2007.07.06 – „Darnioji plėtra chemijoje“^[33]). 2017 m. buvo rengiama 23-oji vasaros akademija (Volkenroda vienuolyne).^[34]

Vokietijos aplinkosaugos fondo tikslas – stipendijų programą stipriau susieti su projektų rėmimu Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje. Buvę ir dabartiniai stipendininkai savo šalyse kviečiami bendradarbiauti, taip tapdami Vokietijos aplinkosaugos fondo kontaktiniais asmenimis bei prisidėdami prie tolimesnės fondo veiklos. Todėl stipendininkai jau stažuotės metu skatinami kurti konkrečius projektus ir teikti juos Vokietijos aplinkosaugos fondui. Esami ir buvę stipendininkai raginami savose šalyse kurti kontaktų tinklus ir veikti fondo labui kaip tarpininkai ar kontaktiniai asmenys. Siekiama sukurti ekspertų tinklą, kurio nariai aktyviai bendrautų tarpusavyje bei su fondu ne tik stažuotės metu, bet ir vėliau. Tokiu būdu skatinama žinių sklaida bei kontaktų su partneriais iš Vokietijos užmezgimas. Fondo stipendininkams dalyvaujant Vokietijoje rengiamoje tarptautinėje vasaros akademijoje ir bendruose seminaruose, taip pat įvairioms alumnų (Alumni) organizacijoms kasmet suteikiant Vokietijos aplinkosaugos apdovanojimus stipendininkų gimtosiose šalyse, užtikrinamas tarptautinis bendradarbiavimas. Vietoj anksčiau platintų e. naujienlaiškių visa informacija apie DBU renginius bei iniciatyvas skelbiama naujai sukurtame Alumni portale StipNet.dbu.de.

2001 m. buvo įsteigta pirmoji DBU buvusių stipendininkų draugija – ji įsikūrė Lenkijoje ir vienija stipendininkus iš šios šalies. Tai yra didžiausias DBU alumnų susivienijimas.

Nuo 2008 m. DBU alumnų tinklas veikia Vengrijoje ir Čekijoje^[35].

2009 m. pradėjo veikti alumnų tinklai Rumunijoje ir Bulgarijoje.

2012 m. spalio mėn. Leipcige įkurta DBU Alumni taryba (Alumni-Beirat), skirta aptarti Alumni veiklai, idėjoms, pasiūlymams ir pageidavimams.^[36]

Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse kartą per metus vyksta buvusių fondo stipendininkų susitikimai (Stipendiaten- und Alumni-Treffen). Lietuvos DBU Alumni kasmetiniai susitikimai rudenį anksčiau kasmet vykdavo Vilniuje, 1 vyko Kaune. Į susitikimą atvykdamo 1-2 atstovai iš DBU fondo. Nuo 2012 metų rengiami bendri Baltijos šalių DBU Alumni kasmetiniai susitikimai: 2012, 2015, 2018 m. – Latvijoje, 2013 ir 2016 m. – Lietuvoje (Anykščiai), 2014 ir 2017 m. – Estijoje (Penu). Be pranešimų ir paskaitos aktualia vietine gamtine tematika vyksta eksursijos į gamtą, aplankomas artimiausias miestas. Į susitikimą atvyksta DBU MOE programos atstovas Baltijos šalims (nuo 2011 m. Christiane Grimm).

Kasmet MOE programos rėmuose yra rengiami Alumni klubų atstovų susitikimai (Internationaler Alumni Workshop). Paeiliui 1 vyksta Vokietijoje, kitas – kurioje nors kitoje Rytų Europos šalyje (pvz., 2017 m. Vokietijoje, 2018 m. – Vengrijoje). Renginys vyksta vasaros savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Be teminio seminaro pranešimų ir diskusijų forma rengiamos ekskursijos, išvykos po vietovės apylinkes bei įstaigas. Į kasmetinį susirinkimą kviečiama po 2 atstovus iš kiekvienos šalies, apmokant apgyvendinimo bei vėliau kompensuojant kelionės išlaidas iš DBU lėšų.

MOE šalyse taip pat kasmet yra rengiamas bent 1 tarpšakinis seminaras, į kurį yra kviečiami DBU alumnai. Renginio metu atstovai iš kiekvienos šalies skaito po pranešimą seminaro tema. Tokį seminarą organizuoti bei jam gauti paramą turi teisę bet kuris DBU Alumni klubas MOE šalyse.

Nuo 2016 m. DBU kasmet skiria 5 stipendijas buvusiems stipendininkams iš Centrinės ir Rytų Europos mainų stipendijų programos (nuolatinis įdarbinimas ar kitoks užimtumas bei nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti MOE gimtojoje šalyje). Pakartotinės stipendijos yra trumpalaikės (iki 6 mėn.). Tam būtina turėti nuolatinį kooperacijos partnerį Vokietijoje. Stipendija gali pasitarnauti ir kaip PhD (Postdoc) vietos finansavimas ar praktinė stažuotė tarp kooperuojančių institucijų, įmonių bei organizacijų. Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu vieną kartą per metus iki kovo 31 d. Atrankos pokalbiai nevedami. Stipendijos pradžia: birželio 1 d. – rugsėjo 1 d. Stipendija 1.250 €/mėn. (mokama mėnesio viduryje) bei draudimo paketas (sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir privalomosios atsakomybės draudimai).

Be to, nuo 2016 m. DBU kasmet skiria 5 stipendijas tarptautinėms konferencijoms, vykstančioms Vokietijoje. Stipendijos yra skirtos dalyvauti konferencijoje, seminare, užsiėmimuose, stažuotėje, atsižvelgiant į dabartines aplinkosaugos problemas Vokietijoje. Paraiškos teikiamos vieną kartą per metus iki sausio 31 d. elektroniniu paštu. Atranka atliekama remiantis pateiktomis paraiškomis. Reikalavimai: MOE programos dalyvio teigiamai įvertinta baigta stažuotė (galutinė ataskaita, teigiami atsiliepimai iš vadovo Vokietijoje). Renginys turi turėti sąsają su aplinkosauga. Aktyvus dalyvavimas (pristatymas, pranešimas, paskaita, plakatas) renginyje bei to pagrindinimas, kodėl dalyvavimas renginyje yra svarbus. Stipendija išmokama kaip vienkartinė išmoka (ne daugiau kaip 2 000 EUR kelionės išlaidoms ir dalyvavimo mokesčiams).

2010 m. sausio 15 d. DBU alumnų klubas buvo įkurtas ir Lietuvoje (Kaune). Alumnio pirmininkė dr. Virginija Skorupskaitė (Aplinkos inžinerija)^[37]. Alumnio tarybos nariai – dr. Reda Grigutytė (Botanika, Vandens toksikologija), dr. Kiril Kazancev (Aplinkos chemija ir inžinerija), Aistė Klibavičienė (Aplinkos psichologija), Konstantin Rubekin (Biochemija), Virginija Skorupskaitė (Aplinkos inžinerija), dr. Jonas Šečkus (Geologija), dr. Ernestas Zaleckas (aplinkos chemija). Veikia 2 skyriai: Vilniaus (skyriaus vadovas K. Rubekin) ir Kauno skyriai (vadovė dr. V. Skorupskaitė).^[38]

2006 m. iš Lietuvos buvo nauji 6 stipendininkai.^[39] 2008, 2009 ir 2017 m. – po 1 stipendininką, 2014 ir 2016 m. – po 2 stipendininkus. Lietuvai kasmet skiriamos 4-6 stipendijos (2015–2016 m. pretendavo 1-3, 2017 m. – 5 asmenys). 2004–2010 metais skirta per 30 stipendijų pagal paraiškas iš Lietuvos.^[40] 2017 m. liepos mėn. iš Lietuvos iš viso buvo 45 stipendininkai.

• Oficialus Deutsche Bundesstiftung Umwelt tinklalapis (vokiečių, anglų, lenkų k.)