Gyslotinis dumblialaiškis
| Alisma plantago-aquatica |
|---|
 Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) |
 Gyslotinis dumblialaiškio žiedas |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Drosera anglica Karlas Linėjus, 1753 |
Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) – dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos dumblialaiškių (Alisma) genties augalų rūšis. Lietuviški pavadinimo sinonimai.: ožkaliežuvis, varliašaukštis.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiametis, trumpą ir storą (iki 2 cm storio; storis viršija ilgį), gumbišką šakniastiebį išauginantis, 10–120 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, tik viršutinėje dalyje šakotas.
Žemutiniai lapai (jaunų egzempliorių) bekočiai, plačiai linijiški, pasinėrę vandenyje, kiti lapai – oriniai, ilgakočiai; jų lakštas stambus, 2,5–15 cm ilgio ir 0,5–10 cm pločio, kiaušiniškas arba plačiai lancetiškas; lakšto pamatas širdiškas, rečiau apvalus, viršūnė nusmailėjusi. Žiedynas stambus, piramidinės šluotelės pavidalo, iš 5–6(10) kiek suartėjusių menturių; kiekviename menturyje yra po 6–9, daugiau ar mažiau tiesias, išskėstas šakutes. Žiedkočiai apie 2 cm ilgio, ploni. Pažiedės lancetiškos, smailiomis viršūnėmis. Taurėlapiai apie 3 mm ilgio ir 2 mm pločio, kiaušiniški, žali, smailiomis viršūnėmis. Vainiklapiai 2 kartus ilgesni už taurėlapius, greitai nukrinta, balti arba (išorės pusėje) rausvi, su geltonu nageliu, apvaliomis viršūnėmis. Kuokeliai 2 kartus ilgesni už piesteles, dulkinės pailgos, geltonos. Piestelės nesiekia žiedsosčio vidurio, ir žiedo centras tuščias. Liemenėlis tiesus, ilgesnis už mezginę, prisegtas beveik ties jos viduriu.
Vaisių galvutė netaisyklingo trikampio formos. Vaisiai 2–3 mm ilgio, įstrižai atvirkščiai kiaušiniški, jų nugarėlė iškili, su viena negilia vagele, o vidinė pusė – beveik tiesi arba kiek iškili; liemenėlio liekana prisegta prie vidinės vaisiaus pusės viršutinės dalies. Sėklos blizgančios.
Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Žiedai išskiria nektarą ir apdulkinami vabzdžių. Vaisius platina vandens srovės ir paukščiai.
Augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga upių ir ežerų pakraščiuose, grioviuose, balose, pelkėse ir stovinčiuose bei lėtai
tekančiuose vandenyse.Lietuvoje dažna rūšis.
Lietuvoje augančios formos:
Alisma plantago-aquatica f. aquaticum Glück. – auga pusiau pasinėręs vandenyje. Lapų koteliai ilgi (3–10 kartų
ilgesni už lakštą); be orinių, dažniausiai yra ir plūduriuojantieji, siauresnių lakštų lapai.
Žiedynas dažnai redukuotas.
Alisma plantago-aquatica f. terrestre Glück. – sausminė forma; turi tik orinius lapus, jų koteliai trumpesni (2–2,5
karto ilgesni už lakštą); žiedynas normalio formos.
Bendras paplitimas: Vakarų ir Rytų Europa (išskyrus Arktį), Kaukazas, Azija, Australija, Afrika.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visas augalas turi odą erzinančių medžiagų, sukeliančių uždegimo procesą skrandyje ir kai kuriuos kitus nenormalius reiškinius. Galvijai jo neėda. Yra nurodymų, kad išdžiūvę augalai netenka nuodingų savybių. Šaknys ir lapai naudojami liaudies medicinoje. Šakniastiebyje gausu krakmolo, ir kartais, pavyzdžiui kalmukų, pakepintas valgomas.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.
- R. Jankevičienė, Vasarą žydintys augalai, Vilnius „Mokslas“ 1987 m.