Gyvūninės kilmės produktai
Gyvūninės kilmės produktai – produktai, kuriuos pagamina gyvūno organizmas arba kurie gaunami perdirbant gyvūnų kūną ar kūną sudarančias medžiagas.
Produktai gali būti skirstomi ir į augalinės ir gyvūninės sudėties produktus:
- Gyvūninės sudėties produktai chemine sudėtimi atitinka gyvūnų kūną, jie turi cheminių junginių, būdingų būtent gyvūnams.
- Augalinės sudėties produktai sudėtimi atitinka augalų cheminę sudėtį.
Šios sąvokos gali būti svarbios aptarinėjant mitybą ir pasaulėžiūrinius aspektus, apibūdinant vegetarinę, veganišką, košerinę, halal ar žalio maisto dietas.
Gyvūninės kilmės maistas ir maistinės medžiagos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gyvūnų kūno dalys ir audiniai:
- įvairi mėsa (žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių), žuvis, kraujas
- valgomi bestuburiai ir gaminiai iš jų (moliuskai, vėžiagyviai, holoturijos ir kt.)
- Iš gyvūnų audinių bei išskyrų išskirtos ar pagamintos medžiagos: riebalai, želatina, kazeinas, L-cisteinas (iš keratino), šliužo fermentas (gaunamas iš jaunų gyvulių skrandžių, plačiai naudojamas sūrio bei varškės desertų gamyboje)
- Pienas ir pieno produktai
- Kiaušiniai ir jų produktai
- Iš gyvūnų ir jų išskyrų pagaminti maisto priedai: karminas (košenilis), žuvų klijai (naudojami tam tikrų rūšių alaus ir vyno gamyboje)
- Viverinių aliejus (kvapioji medžiaga kaip maisto priedas)
- Medus, bičių duona, bičių rinktos žiedadulkės (gyvūninės kilmės produktai, nors absoliuti dauguma medžiagų yra augalinės).
Medus ir lipčiaus medus yra rinkti ir apdoroti vabzdžių (medus – bičių; lipčiaus medus – amarų ir bičių) bei paprastai yra laikomi gyvūninės kilmės produktais[1], nors absoliuti dauguma sudedamųjų medaus medžiagų yra augalinės. Medus iš esmės yra bičių surinktas nektaras, kuris patenka į bičių medaus skilvelį susimaišęs su seilėmis, bei regurgitacijos metu perdirbamas į gliukozės ir fruktozės masę, kuri vėliau koriuose pilnai subręsta ir tampa medumi.[2][3] Nors chemine sudėtimi medus iš esmės nesiskiria nuo augalų nektaro (skiriasi padidėjusia cukrų koncentracija), medus yra galutinis nektaro „suvirškinimo“ (fermentacijos) produktas, ir kadangi šis procesas vyksta bitės organizme, medus yra laikomas gyvūninės kilmės produktu, nors absoliuti dauguma sudedamųjų medaus medžiagų ir yra augalinės.
Sveikatos aspektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvūninės kilmės maistas yra svarbi žmogaus mitybos dalis, nors ir nebūtina.[4] Gyvūninės kilmės maistas yra vienas iš pagrindinių šaltinių šių šešių maisto komponentų: vitamino A, vitamino B12, riboflavino, kalcio, geležies ir cinko, kurie yra labai svarbus vaikų vystymuisi ir augimui.[reikalingas šaltinis] Esant šių komponentų trūkumui gali prasidėti anemija, rachitas, vištakumas, nervų ir raumenų deficitas, psichikos sutrikimai, pablogėti rega ir sumažėti darbingumas.[reikalingas šaltinis] Visų jų, išskyrus vitaminą B12 bei vitaminą D, yra ir augalinės kilmės maiste, nors tradiciškai geriausiais šių medžiagų šaltiniais yra laikomi gyvūninės sudėties produktai.
Veganiškoje bei vegetariškoje mityboje gyvūninės kilmės maistas dažnai gali būti lengvai pakeistas augalinėmis alternatyvomis.
Nors tradiciškai mėsa ir kiti gyvūninės kilmės produktai laikomi gerais įvairių naudingų mikroelementų šaltiniais, šiuolaikinė medicina turi nemažai įrodymų, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas vis tik dažnai susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieno produktus statistiškai dažniau serga daugeliu šiuo metu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, astma, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis)[5][6][7][8]; mėsėdžių kūno masės indeksas paprastai yra didesnis, kas reiškia didesnę susijusių su viršsvoriu ir nutukimu ligų riziką[9][10][11]. Su gyvūninės kilmės maistu gaunami žymiai didesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie šeriami intensyviai užaugintais pašarais, būdami aukštesniame mitybos grandinės lygmenyje, didesnį šių kenksmingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose.[12][13] Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų.[14][15] Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų ir kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų.[16]
Nemaistiniai gyvūninės kilmės produktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gyvūnų kūno dalys:
- gyvūnų audiniai ir audinių dariniai:
- Vilna
- Plaukai (pvz., arklių ašutai)
- Kaulai, jų produktai (pvz., kaulų miltai)
- Raginė medžiaga
- dramblio kaulą
- Perlamutras, perlai
- Medžiagos, gaminamos iš perdirbtų gyvūnų kūno dalių, audinių bei jų darinių:
- stalių klijai
- vilnoniai siūlai
- Gyvūnų išskyros:
- Mėšlas
- Kempinės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Ingredients & Products“. Vegan Peace Home. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.
- ↑ „How do Bees Make Honey?“. Beeswaz Co. L.L.C. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.
- ↑ „How do honeybees make honey?“. HowStuffWorks. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.
- ↑ „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Kanada: Vegetaran Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003. Nuoroda tikrinta 2011-03-25.
- ↑ Segelken, Roger. „China Study II: Switch to Western diet may bring Western-type diseases“. Cornell Chronicle. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
- ↑ „China-Cornell-Oxford Project On Nutrition, Environment and Health at Cornell University“. Division of Nutritional Sciences. Cornell University. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
- ↑ Kinjo, Yoshihide; Beral, Valerie; Akiba, Suminori; Key, Tim; Mizuno, Shoichi; Appleby, Paul; Yamaguchi, Naohito; Watanabe, Shaw; Doll, Richard (1999). „Possible Protective Effect of Milk, Meat and Fish for Cerebrovascular Disease Mortality in Japan“. Journal of Epidemiology. Japan Epidemiological Association. 9 (4): 268–274. doi:10.2188/jea.9.268. ISSN 0917-5040.
- ↑ „Physicians Committee for Responsible Medicine. "Vegetarian Foods: Powerful for Health"“. Physicians Committee for Responsible Medicine. Suarchyvuotas originalas 2007-10-07. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
- ↑ „"Weight gain over 5 years in 21 966 meat-eating, fish-eating, vegetarian, and vegan men and women in EPIC-Oxford"“. Rosell, M., International Journal of Obesity (2006) 30, 1389–1396.
- ↑ „Rejecting meat 'keeps weight low', BBC News, March 2006“.
- ↑ „"Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women"“. Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005.
- ↑ „Congener-specific levels of dioxins and dibenzofurans in U.S. food and estimated daily dioxin toxic equivalent intake“. Schecter, J Startin, C Wright, M Kelly, O Päpke, A Lis, M Ball, and J R Olson. Environ Health Perspect. 1994 November; 102(11): 962–966. Suarchyvuotas originalas 2013-08-01. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
- ↑ „Chemicals: Dioxins and Furans“. Natural Resources Defense Council. Suarchyvuotas originalas 2007-08-04. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
- ↑ „Nurturing and breast-feeding: exposure to chemicals in breast milk“. A Somogyi and H Beck. Environ Health Perspect. 1993 July; 101(Suppl 2): 45–52. Suarchyvuotas originalas 2013-08-01. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
- ↑ „Pollutants in breast milk of vegetarians“. Hergenrather J, Hlady G, Wallace B, Savage E. N Engl J Med. 1981 Mar 26;304(13):792. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
- ↑ „Fish and Shellfish: Contamination Problems Preclude Inclusion in the Dietary Guidelines for Americans“. Physicians Committee for Responsible Medicine. Suarchyvuotas originalas 2007-10-12. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.