Grabenas

Grabenas (vok. Graben 'griovys') – Žemės plutos įsprūdis, žemės paviršiaus depresija, kurią iš abiejų pusių riboja Žemės plutos sprūdžiai, rečiau antsprūdžiai.^[1]

Grabenas susiformuoja auštant Žemės plutai ir vidinėms įtampoms pasiekus kritinę ribą. Silpniausioje vietoje žemės plutai skilus, nuo skilimo ribos susiformuoja V raidės skerspjūvio trūkis, į kurį pleištu nusileidžia žemės paviršiaus dalis. Grabeno šlaitai paprastai būna statūs ir aukšti, dažniausiai be staigių vingių. Neįkritusi žemės plutos dalis vadinama horstu. Sudėtingasis arba pakopinis grabenas būna suskaidytas kelių sprūdžių ar antsprūdžių. Grabenuose dažniausiai susidaro ežerai ir upių slėniai. Ilgi ir sudėtingi depresiniai sprūdžiai vadinami riftais.

Kartais grabenus užpildančios nuosėdinės uolienos gali būti kietesnės už juos supančius horstus. Dėl to veikiant erozijai grabenai iškyla virs erodavusių horstų, iš kurių susidaro slėniai.

• Baseino ir Kalvų (angl. Basin and Range) provincija apima didelę dalį JAV pietvakarių ir šiaurinę Meksikos dalį.
• Reino slėnis, kuris tęsiasi nuo Bazelio (Šveicarija) iki žiočių.
• Oslo grabenas, susiformavęs prieš 800 000 metų, puslankiu apriečia Oslą (Norvegija).
• Rytų Afrikos rifto šiaurinė dalis, jungianti Jordano upę ir Negyvąją jūrą bei atskirianti Sinajaus pusiasalį.
• Sagenės upė Kvebeke (Kanada).
• Narmados upės slėnis Indijoje.
• Godavario upės slėnis Indijoje.
• Otavos-Bonšero grabenas, susiformavęs prieš 175 mln. m., (Ontario provincija, Kanada).
• Veprių grabenas Šventosios žemupyje, (Lietuva) Veprių meteorito krateryje.