Grūda (upė)

Šis straipsnis apie upę. Apie ežerą skaitykite straipsnyje Grūda (ežeras).

Grūda
Grūda ties Kašėtomis
Ilgis	36,2 km
Baseino plotas	248,4 km²
Vidutinis debitas	1,88 m³/s
Ištakos	Grūdos ežeras
Žiotys	Merkys
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Grūda

Grūda – upė pietinėje Lietuvos dalyje, Dzūkijoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke; Merkio kairysis intakas.

Prasideda netoli Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos, Gudų girioje telkšančiame ežere, vadinamame tuo pačiu – Grūdos vardu. Tai lygumų upė, ramiai kilpuojanti ir neskubriai nešanti savo vandenis per Dainavos lygumą. Puvočiuose įteka į Merkį. Dėl smėlėto grunto ir augančių miškų šio rajono upės pasižymi vandens skaidrumu ir vėsumu. Kadangi jos daugiausia maitinamos požeminių šaltinių, todėl ne kiekvieną žiemą upės užšąla. O ir dažną sausą vasarą jos išlieka gana vandeningos ir praplaukiamos.

Intakai: Musteika ir Dorupis (dešinieji).

Grūda buvo patvenkta dvejose vietose: Kabelių žuvininkystės tvenkinys (nuo 1977 m., 11 ha, 32 km nuo žiočių) ir tvenkinys netoli Kašėtų (nuo 1974 m., 10 ha, 4 km nuo žiočių)^[1]. Dabar yra Grybaulios tvenkinys (28,5 km nuo žiočių) bei ant bevardžio intako sudarytas Kabelių tvenkinys (35,9 km nuo žiočių).

Pasigrožėti Grūda galima keliaujant Zackagirio pažintiniu taku Marcinkonyse. Galima pasigrožėti Grūdos kilpomis, kurios susisukusios lyg siūlai. Toje vietoje, kur Grūda įteka į Merkį, galima pagauti kiršlių (Thymallus thymallus), nes toje vietoje pasmarkėjusi srovė ir didelį vandens temperatūrų skirtumai.

Grūda teka pro Kabelių, Darželių, Marcinkonių, Kašėtų, Puvočių kaimus. Upės žemupys ir dalis vidurupio paskelbta Grūdos hidrografiniu draustiniu. Vagos vidutinis nuolydis – 95 cm/km.

„Jei ne Merkys, Grūda, Skroblus, Puvočiai nebūtų tokie gražūs ir meilūs. Tos upelės – kaimų papuošalas.“ – rašė garsi lietuvių tautosakos rinkėja Rožė Sabaliauskienė, kuri gyveno Puvočių kaime.

Etimologija

Upėvardis siejamas su slavizmu grudas iš bltr. груд „neapsemiama pakiluma šlapynėje“ (taip pat plg. lenk. gruda „grindys, grindinys“, ukr. груд „kalvelė tarp pelkių, sausa vieta pelkynėje“).^[2] Kita vertus, gali būti susijęs su liet. grū́sti (grū́da) 'kišti, dėti, kimšti, murdyti; veržtis, vykti, lįsti, lipti; triukšmauti, belstis, šėlti, trankytis'.^[3]