Burundžio genocidas

Nuo Burundžio nepriklausomybės 1962 m. šalyje vyko du genocido atvejai – 1972 ir 1993 m. 1972 m. tutsių vadovaujama armija išžudė hutus^[1], o 1993 – hutai masiškai žudė tutsių gyventojus. Šios žudynės buvo ištirtos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2002 m.

Šeštame dešimtmetyje Burundyje buvo 86 procentai hutų, 13 – tutsių ir 1 – tva tautybės gyventojų, tačiau visu šiuo laikotarpiu tutsiai užėmė vadovaujamas pareigas politikoje ir kariuomenėje. Po pirmųjų 1965 m. rinkimų parlamento daugumą laimėjo hutai, tačiau šalies karalius Ntare V parlamentui vadovauti paskyrė vieną savo draugų iš tutsių. Tai labai supykdė hutus ir jie surengė valdžios perversmą. Karalius pasitraukė iš šalies, tačiau perversmas buvo nesėkmingas.

1972 m. balandžio 27 d. šalies pietuose hutai pradėjo riaušes prieš valdančiuosius tutsius. Jie žudė visus sutiktus tutsius bei hutus, kurie nesutikdavo prisijungti prie riaušių. Šių atvejų metu buvo nužudyta iki 1 200 žmonių.

Netrukus po šių įvykių šalies vyriausybė ėmėsi atsako ir kariuomenė daugumoje šalies miestų nužudė iki 210 000 hutu kilmės gyventojų. Keli šimtai tūkstančių buvo priversti palikti šalį ir išsikėlė į kaimynines šalis, daugiausiai Tanzaniją.

1990 m. spalį Ruandos tremtiniai, daugiausiai tutsiai, ilgus metus tarnavę Ugandos kariuomenėje, įsiveržė į Ruandą. Trejus metus vyko karas tarp Hutų vyriausybės ir tutsių vadovaujamo Ruandos patriotinio fronto pajėgų. 1993 m. padedant JT ir Afrikos vienybės organizacijai buvo sudaryta taika. 1994 m. balandžio 6 d. Burundžio ir Ruandos prezidentai kartu su kitais regiono lyderiais lėktuvu skrido iš Tanzanijos į Ruandos sostinę Kigalį po taikos derybų. Lėktuvui leidžiantis į oro uostą jis buvo numuštas žemė-oras raketomis. Iš karto po to sostinėje prasidėjo masinės žudynės, kurias daugiausia rengė prezidento apsauga.

1993 m. birželį hutai laimėjo parlamento rinkimus ir suformavo savo vyriausybę. Netrukus po rinkimų prasidėjo masiniai neramumai tarp hutų ir tutsių. Neramumų viršūnė buvo 1993 m. spalio 21 d., kai buvo nužudytas hutų remiamas prezidentas Melchior Ndadaye ir šalis tapo masinio karo lauku. Hutų pajėgos žudynėmis atsakinėjo į prezidento nužudymą. Aukomis tapo apie 25 000 tutsių. Bandydami įvesti tvarką Burundžio kariai ir tutsių civiliai atakavo hutus, įskaitant ir nekaltus civilius. 2002 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šias žudynes įvardijo kaip genocidą.