Bundesveras

Vokietijos ginkluotosios pajėgos Bundesveras
Oficiali Vokietijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Įkurtos	1955 m. lapkričio 12 d.
Atkurtos	1990 m. spalio 2 d.
Štabo būstinė	Bona, Berlynas, Potsdamas
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas	kancleris Olaf Scholz
Krašto apsaugos ministras	Borisas Pistorius
Generolas-inspektorius	Carsten Breuer[1]
Žmogiškieji resursai
Amžius	17 m.
Privalomoji tarnyba (šauktiniai)	trukmė – 9 mėn.
Mobilizaciniai resursai	19 594 118, amžiaus  17-49 m. (2009 m. duom.)
Tinkamų karinei tarnybai	15 747 493, amžiaus  17-49 m.  (2009 m. duom.)
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių	445 048 (2009 m. duom.)
Aktyvus personalas	181 514 (2023 m. gruodis)[2]
Rezervo dydis	930 000 (2023 m. gruodis)[2]
Finansinės išlaidos
Biudžetas	51,95 mlrd. eurų (2024 m.)[3] 71,75 mlrd. eurų (2024 m.) įskaitant 2-ąją specialiojo turto dalį[3]
Proc. nuo BVP	2,01 % (2024 m.)[4]
Karinė pramonė
Vietiniai tiekėjai	EADS, Heckler & Koch, Rheinmetall, KMW, HDW
Užsienio tiekėjai	ES šalys, JAV
Importo vertė	~1 mlrd. JAV dolerių (2009 m. duom.)
Eksporto vertė	~9 mlrd. JAV dolerių (2009 m. duom.)
Geležinis kryžius – Vokietijos kariuomenės reprezentacinis simbolis

Šis straipsnį apie dabartinę Vokietijos kariuomenę; kitos reikšmės – žr. Vokietijos kariuomenė

Bundesveras (vok. Bundeswehr) – Vokietijos ginkluotosios pajėgos, organizuota ginkluota struktūra šalies suverenumui nuo kitų šalių karinės agresijos ginti, įkurta 1955 m. Dabartinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos vokiečių kalba vadinamos Bundeswehr, šis terminas nuo 1955 m. buvo naudojamas ir Vakarų Vokietijos kariuomenei po Antrojo pasaulinio karo apibūdinti (Rytų Vokietijos (VDR) kariuomenė tuo metu vadinosi Nacionaline liaudies armija). Pavadinimą Bundeswehr Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pasiūlė buvęs Vermachto generolas Hasso von Manteuffel.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų veiklą prižiūri ir organizuoja Vokietijos gynybos ministerija, o įsakymus kariuomenei duoda gynybos ministras, bet tik taikos metu. Pavojaus šalies suverenumui ir piliečių saugumui metu vadovavimą kariuomenei, kaip tai nustatyta Vokietijos Konstitucijoje, perima Vokietijos kancleris. Aukščiausias pareigas užimantis pareigūnas Vokietijos kariuomenėje vadinamas ginkluotųjų pajėgų generolu-inspektoriumi (vok. Generalinspekteur der Bundeswehr) ir turi generolo arba admirolo karinį laipsnį, tačiau jis nėra Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, duodantis įsakymus, nes tokios pareigybės Vokietijos kariuomenės struktūroje nėra.

Pagrindinis reprezentacinis Vokietijos ginkluotųjų pajėgų simbolis yra stilizuotas geležinis kryžius, kuris turi seną istoriją – jis naudojamas kariuomenėje įvairiais tikslais nuo 1813 m., o dar seniau buvo susijęs su kryžiuočiais ir jų žygiais.

Šauktiniai turi duoti pasižadėjimą (ne priesaiką): „Ich gelobe, der Bundesrepublik Deutschland treu zu dienen, und das Recht und die Freiheit des deutschen Volkes tapfer zu verteidigen“ („Aš pasižadu ištikimai tarnauti Vokietijos Federacinei Respublikai, drąsiai ginti vokiečių tautos teises ir laisves“). Priesaiką duoda puskarininkiai, eiliniai ir profesionalūs kariai: „Ich schwöre, der Bundesrepublik Deutschland treu zu dienen, und das Recht und die Freiheit des deutschen Volkes tapfer zu verteidigen, so wahr mir Gott helfe.“ („Aš prisiekiu ištikimai tarnauti Vokietijos Federacinei Respublikai, drąsiai ginti vokiečių tautos teises ir laisves, tepadeda man Dievas“ – paskutinė religinė frazė gali būti nesakoma).

• Štabas yra dvejose vietose: Bonoje ir Berlyne. Kareivių skaičius 181 514^[2]
• Kareivių skaičius palyginus su šalies gyventojų skaičiumi (procentais) – 0,22 % ^[5]
• Gynybos biudžetas, įskaitant specialųjį turtą, 2024 m. sieks 71,75 mlrd. eurų.^[3]
• Dabartinės struktūros ginkluotosios pajėgos įkurtos 1955 m.

Senosios Vokietijos kariuomenės formos buvo Reichsveras (1921–1935) ir Vermachtas (1935–1945), tačiau Bundesveras nelaikomas buvusių Vokietijos armijų tradicijų tęsėju ir skelbia turintis savo tradicijas (pvz., kad reikia kovoti su Adolfo Hitlerio diktatūros pasekmėmis ir likučiais remiantis istorijos pavyzdžiais – Claus von Stauffenberg ir Henning von Tresckow žygiais).

Po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo sunaikintas Vermachtas, Vokietija neturėjo savo ginkluotųjų pajėgų.

Buvęs kariuomenės generolas Gerhard Graf von Schwerin 1950 m. tapo slaptuoju Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio „patarėju techniniais saugumo klausimais“ – taip pamažu buvo rengiamasi įkurti Vakarų Vokietijos ginkluotąsias pajėgas.

Vokietijos Federatyvinės Respublikos kariuomenės kūrimasis ir šalies naujo ginklavimosi pradžia nuo 1955 m. gegužės 5 d. sukėlė politinius ginčus tiek Europoje (ypač tarp TSRS, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės), tiek pačioje valstybėje, ypač tarp Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU), ar Vokietijai yra teisiškai ir morališkai pateisinama po Adolfo Hitlerio diktatūros ir nusikaltimų vėl turėti ginkluotąsias pajėgas. Kadangi Europoje prasidėjo Šaltasis karas, Vokietijos Demokratinė Respublika taip pat kūrė ginkluotąsias pajėgas – Nacionalinę liaudies armiją, Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje 1955 m. birželio 7 d. buvo įkurtas kariuomenės štabas, o lapkritį pašauktas pirmasis 101 savanoris.

Po metų, 1956 m., Vokietija buvo priimta į NATO ir jos ginkluotosios pajėgos pradėjo dalyvauti šios organizacijos veikloje.

Susivienijus Vakarų ir Rytų Vokietijai 1990 m. Vakarų Vokietijos kariuomenė perėmė daugiau kaip 20 tūkst. buvusios Rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Nacionalinės liaudies armijos – kareivių. Didžioji dalis technikos ir ginkluotės, paveldėtos iš Rytų Vokietijos kariuomenės buvo sunaikinta, parduota ar padovanota (pavyzdžiui, keletas tankų Turkijai, MiG-29 – Lenkijai, Indonezija nupirko 39 karo laivus).

Pagal Vokietijos Konstituciją ginkluotosios šalies pajėgos privalo užtikrinti šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą, taip pat saugoti šalies piliečius nuo užpuolimo, išorės pavojų ir politinės priespaudos.

Pagal Vokietijoje 2006 m. priimtą taip vadinamą Baltąją knygą ^[6] Vokietijos kariuomenė turi būti pasiruošusi užtikrinti Vokietijos valstybės stabilumą europiniame ir pasauliniame kontekste, ginti nacionalinius interesus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę, o tarptautiniu mastu – padėti slopinti konfliktus ir malšinti neramumus, kovoti prieš terorizmą, bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse, dalyvauti gelbėjimo operacijose ir misijose.

Vokietijos federatyvinė respublika 1955 m. įstojo į NATO organizaciją. Kadangi kiekviena šalis savarankiškai sprendžia, kiek jos karių dalyvauja NATO veikloje, Vokietija NATO veiklai užtikrinti ir dalyvavimui misijose yra parengusi iki 5000 kareivių.^[7]

Europos Sąjungos veikla grindžiama bendrąja Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika, todėl valstybės narės turi būti paruošusios kareivių taikos operacijoms (bendrai iki 60 000). Vokietijos ginkluotosiose pajėgose šiems tikslams yra parengta iki 18 000 kareivių.^[8]

Vokietijos ginkluotosios pajėgos pagal Vokietijos 1999 m. įsipareigojimą Jungtinių Tautų Organizacijai yra parengusios apie 1000 kareivių, kurie gali būti panaudoti JTO operacijose.^[9]

Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms taikos metu vadovauja gynybos ministras, turintis teisę duoti įsakymus kariuomenei. Vadovavimo veikloje jam padeda visa Gynybos ministerija.

Ginkluotąsias pajėgas Vokietijoje sudaro:

• Sausumos pajėgos
• Oro pajėgos
• Jūrų pajėgos

2000 m. spalį buvo įkurta Centrinė aptarnavimo tarnyba (vok. Streitkräftebasis), kuri organizuoja ir tvarko visus ūkinius reikalus (transportavimą, produktų tiekimą, ryšius ir kt.). Medicininę pagalbą teikia kiti vidiniai padaliniai kariuomenės struktūroje.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos naudoja modernią ginkluotę, skiriama nemažai biudžeto lėšų įrangai įsigyti. Lėšų kariuomenei skiriama daugiau dėl dalyvavimo operacijose ir misijose užsienyje.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos turi ^[10] apie 400 tankų, 280 naikintuvų, 460 sraigtasparnių, 15 karo laivų, 12 povandeninių laivų ir kitos įrangos.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kareiviai nešioja įvairią uniformą – be kasdieninės uniformos, yra speciali darbinė apranga arba specialūs drabužiai, skirti nešioti tam tikromis klimato sąlygomis. Taip pat yra ir paradinė uniforma.

Šiuo metu Vokietijoje yra 20 branduolinių kovinių galvučių, kurios saugomos specialiose oro pajėgų saugyklose.^[11] Vokietijos kariuomenės istorijoje dar nebuvo atvejo, kad karinių oro pajėgų lėktuvas būtų pakilęs ir gabenęs atominę bombą. Visas branduolinis ginklas Vokietijoje yra Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų nuosavybė ir karo atveju gali būti panaudotas tik JAV prezidento nurodymu, Vokietija negali pati spręsti dėl jos teritorijoje esančio branduolinio ginklo panaudojimo.

• Reichsveras – Vokietijos kariuomenė 1919–1935 m.
• Vermachtas – Vokietijos kariuomenė 1935–1945 m.

Vikiteka: Bundesveras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali Vokietijos ginkluotųjų pajėgų svetainė
• Vokietijos krašto apsaugos ministerijos svetainė
• Faktai apie kariuomenę, įkūrimo istorija Archyvuota kopija 2008-12-22 iš Wayback Machine projekto.