Blickrygas
Žaibo karas, arba blickrygas (vok. Blitzkrieg)[1] – puolamoji karinė doktrina, pagal kurią po pirminio bombardavimo mobiliosiosios karinės pajėgos atakuoja dideliu greičiu ir netikėtai, neleisdamos priešui suformuoti aktyvios gynybos. Tikslas – suduoti kuo stipresnį smūgį, skverbiantis kuo giliau į priešo teritoriją, po kurio oponentas nebeatsigautų.[2]
Žaibo karas – visiška pozicinio karo, kurio taktika buvo naudojama Pirmojo pasaulinio karo metu, priešingybė. Žaibo karo (blickrygo) taktiką pirmą kartą panaudojo nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos Antrajame pasauliniame kare. Vienas iš žaibo karo pavyzdžių – Prancūzijos puolimas 1940 m. Vermachtas, naudodamasis šia taktika, nugalėjo skaičiumi žymiai pranašesnes Prancūzijos pajėgas. Ir viena iš pagrindinių užduočių buvo aukštų pareigūnų pašalinimas (kontrolės praradimas) ir destrukcijos įvedimas priešų būryje.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Ar vartotinas žodis „blickrygas“?“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2023-07-02. Nuoroda tikrinta 2023-07-02.
- ↑ Frieser, Karl-Heinz (2005 m.). The Blitzkrieg Legend: The 1940 Campaign in the West (Blitzkrieg-legende: der westfeldzug 1940). Vertė J. T. Greenwood. Annapolis: Naval Institute Press. ISBN 978-1-59114-294-2.
- ↑ Shirer, William (1969 m.). The Collapse of the Third Republic: An Inquiry into the Fall of France in 1940. New York: Simon & Schuster. ISBN 978-0-671-20337-5.
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |