Bilungo marka

	Billunger Mark ; Bilungo marka
	Šventosios Romos imperijos marka
	Location of Bilungo marka buvo ŠRI šiaurės rytuose
Sostinė	Nenurodyta
Kalbos	lotynų
Valdymo forma	monarchija
	Bilungo markgrafas
936–973	Hermanas Bilungas
973–982	Bernardas I Bilungas
Era	viduramžiai
- Įkurta	936 m., 936
- Prijungta prie Saksonijos	983 m.

Bilungo marka (vok. Mark der Billunger, Billunger Mark, Billungische Mark) – buvusi marka (pasienio regionas) Saksonijos hercogystės šiaurės rytuose X-XI a. Marka vadinama pagal ją valdžiusią Bilungų giminę.

Marka buvo tarp Elbės upės ir Baltijos jūros, ir tarp Saksonijos Sienos (Limes Saxoniae) ir Pėnės upės. Jos teritorija maždaug atitinka dabartinių rytinio Šlėzvigo-Holšteino, Meklenburgo-Pomeranijos žemes. Germanų ekspansija į Bilungo markos žemes buvo laipsniškas skverbimasis ir kolonizavimas^[1]. Tuo germanų plitimas į būsimą Bilungo marką skyrėsi nuo Gero markos, buvusios piečiau, užkariavimo.

Bilungo marka buvo sudaryta 936 m., kai karalius Otas I (Otto I) paskyrė Hermaną Bilungą (Hermann Billung) karo vadu (princeps militiae), suteikdamas jam valdžią veletų, obodritų, varnų, vagrų ir danų žemėse. Šioje teritorijoje gyvenę slavai buvo priešiški vieni kitų atžvilgiu, todėl negalėjo organizuotai pasipriešinti. Hermanas gavo nemažą autonomiją šio krašto valdyme, todėl jį kartais vadina Saksonijos hercogu, tačiau iš tikro Saksonijos hercogo titulą turėjo pats Otas I.

Marka buvo įjungta į Saksoniją po 983 m. slavų sukilimo.

Nuorodos

↑ Thompson J.W. (1928) Feudal Germany, Volume II: New East Frontier Colonial Germany. New York: Frederick Ungar. p. 479.

[1] Thompson J.W. (1928) Feudal Germany, Volume II: New East Frontier Colonial Germany. New York: Frederick Ungar. p. 479.

[1]