Bernard Lown

Bernardas Lounas (1921 m. birželio 7 d. Utenoje – 2021 m. vasario 16 d. Chesnut Hill, Masačusetse, JAV^[1]) – Lietuvos žydų kilmės JAV gydytojas, kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas (1985 m.).

Gimė Utenoje 1921 m. kaip Boruchas Lacas. Jo tėvas Utenoje turėjo lentpjūvę. B. Lounas mokėsi Utenoje, o 1935 m. su šeima išvyko į JAV. 1945 m. baigė Jeilio universiteto medicinos fakultetą. 1945–1946 m. dirbo Niuheveno ligoninės gydytoju. 1947–1948 m. Niujorko internatinės žydų ligoninės gydytojas. 1948–1950 m. medicinos rezidento padėjėjas Niujorko Monteflioro ligoninėje. 1950–1953 m. kardiologijos mokslinis bendradarbis Peterio Bento Brighamo ligoninėje Bostone. 1955–1956 m. medicinos asistentas, vadovavo Samuelio A. Levino kraujagyslių tyrimo laboratorijai.

1956–1958 m. medicinos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1958–1962 m. mokslinis bendradarbis, 1962–1963 vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1963–1970 m. vadovavo Samuelio A. Levino koronarinės priežiūros skyriui. Vėliau dirbo Horvaldo universitete asistentu profesoriumi, vadovavo Medicinos departamento visuomenės sveikatos mitybos mokyklos kraujagyslių tyrimo laboratorijai. Dirbo kardiologijos konsultantu Niutono-Velesni ligoninėje Masačiūsetse, Betho Izraelio ligoninėje Bostone, Vaikų ligoninės medicinos centre Bostone. Skaitė paskaitas, dėstė keliolikoje pasaulio universitetų. 1972 m. apdovanotas Rėjaus C. Fišerio medaliu, 1978 m. Tekaso širdies instituto sidabro medaliu, A. Roso Makintairo aukso medaliu, Ričardo ir Hindos Rozentalių, Amerikos širdies asociacijos, 1982 m. medicinos taikos medalionu, 1983 m. Jungtinių Tautų Organizacijos švietimo, mokslo ir kultūros, 1985 m. Gandžio taikos ir kitais apdovanojimais.

1985 m. kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių, jam buvo paskirta Nobelio premija. Ši pasaulinė medikų federacija, suvienijusi apie 150 000 gydytojų iš 40 šalių, buvo įkurta Ženevoje 1980 m. Labai energinga organizacijos veikla Šaltojo karo sąlygomis suvaidino reikšmingą vaidmenį, kad branduolinio ginklo platinimas būtų uždraustas. 1985 m. federacijai „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ paskirtą Nobelio Taikos premiją atsiėmė B. Lounas ir Jevgenijus Čazovas. Nobelio komiteto pareiškime dėl premijos buvo pasakyta: Ši organizacija atnešė žmonijai reikšmingą naudą, platindama autoritetingą informaciją ir prisidėdama prie to, kad būtų suvoktas branduolinio konflikto katastrofiškos pasekmės.^[2]

B. Lounas buvo Džono Hopkinso, Vorčesterio, Čarlzo (Praha), Buenos Airių, Barselonos, Hirosimos ir kitų universitetų bei koledžų garbės daktaras, Naujojo Orleano garbės pilietis, Amerikos gydytojų asociacijos, Gydytojų socialinės atsakomybės asociacijos įkūrėjas ir jos vadovas (1960–1970), JAV - Kinijos gydytojų draugystės asociacijos prezidentas (1974–1978), buvo JAV–TSRS mokslinio bendradarbiavimo koordinatorius. Brukline veikia jo vardu pavadintas širdies kraujagyslių centras. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę du kartus lankėsi Lietuvoje.^[3]

• Dabartiniai gydymo digitalinu pasiekimai (su A. Levinu, 1954)
• Arterinės aritmijos. Digitalinas ir kalis (su H. P. Levinu, 1958)
• Nervų sistemos mechanizmai ir širdies kraujagyslių liga (su A. Malioni, 1986)
• Prarastas gydymo menas, 1996

• Asmeninis tinklalapis
• B. Louno instituto fondas
• A Heart Doctor With an Extra Big Heart
• Prescription for Survival -- interview from the public radio program "Living On Earth"
• Bernard Lown: The Lost Art of Healing
• Bernard Lown papers Harvard Medical Library Archyvuota kopija 2015-10-04 iš Wayback Machine projekto.

• 1985 m. Nobelio taikos premija (su J. Čiazovu ir IPPNW)
• 2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius^[4]