Beregano lyguma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Beregano lyguma (rumun. Câmpia Bărăganului) – stepių lyguma pietryčių Rumunijoje, sudaranti didelę dalį pietinės Valakijos lygumos. Garsėja juodžemiais, humuso gausa bei javų auginimu.

Pietuose ir rytuose ribojasi su Dunojumi, šiaurėje – su Dunojaus intakais Buzeu ir Kelmecujumi. Vakarinė riba yra linija, jungianti miestus Buzeu, Urzičenis, Budeštis ir Oltenica.

Bukareštas yra ne Beregeno lygumoje, o Vlasiei lygumoje.

• Breila – 216 292 (2002)
• Kelerašis – 73 823 (est. 2005)
• Slobozija – 52 710 (2001)
• Feteštis – 33 294 (2002)

Buzeu, Urzičenis ir Oltenica laikomi esantys ant lygumos ribos, bet ne pačioje Beregano lygumoje.

Dėl miškų nebuvimo Beregano lyguma senovėje svarbus dabartine pietryčių Rumunija migravusių tautų maršrutas.

Beregeno stepė tradiciškai buvo Karpatų piemenų ganyklos, tačiau XIX a. pusėje tapo ariamomis žemėmis.

XX a. 6-tą dešimtmetį Rumunijos komunistinė valdžia naudojo Beregano lygumą kaip masinės deportacijos vietą. Iš Vakarinės Rumunijos čionai buvo deportuota apie 40 tūkst. politinių kalinių.

Beregeno lyguma turi gana atšiaurų klimatą su karštomis sausomis vasaromis. Joje yra vietovė, kur buvo užfiksuota aukščiausia Rumunijoje oro temperatūra – +44,5 °C (Ion Sion). Žiemos šaltos, žiemą lygumoje būna pūgas sukeliantis vėjas krivecas (rumun. crivăţ). Manoma, kad dėl šios savybės lyguma pavadinta Bărăgan, nes kumanų kalboje šis žodis reiškia 'vieta, kur siautėja pūgos'.

Dėl klimato ši lyguma laikoma prasčiausia vieta gyventi Rumunijoje.

Savo romane Ciulinii Bărăganului ('Beregeno dagiai') rumunų rašytojas Panaitas Istratis (Panait Istrati) Beregano lygumą aprašė taip:

Medžiai čia neauga, o nuo vieno šulinio iki kito taip toli, kad gali ir numirti iš troškulio pusiaukelėje. Beregano gyventojai nuolat tikisi, kad vieną dieną kas nors ateis ir pamokys, kaip geriau gyventi Beregane, šiose bauginančiose dykvietėse, kur vanduo slypi giliai žemės viduriuose ir kur niekas neauga, išskyrus dagius. Jie padengia žemės paviršių mažiau kaip per savaitę. Tai vienintelis dalykas, ką Neregenas pakenčia. Išskyrus avis, kurios geidžia šių dagių ir godžiai juos ėda. Ateina žiema, ir piemenys palieka šią Dievo užmirštą žemę bei grįžta namo. Tada Beregenas apsikloja savo balto kailio dangalu ir ilsisi šešis mėnesius. Jame niekas daugiau negyvena. Tai yra Bereganas.