Beūsiai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Protura | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Beūsiai (Protura) – šešiakojų nariuotakojų būrys, kartu su dviuodegiais ir kolembolomis priskiriamas Entognatha klasei. Gali būti, kad beūsiai yra visų šešiakojų protėviai, nors egzistuoja ir tokia nuomonė, kad šešiakojai – polifiletinė grupė (kilusi iš skirtingų protėvių). Žinoma 731 rūšis (Szeptycki, 2007), arti 300 rūšių priklauso Eosentomon genčiai. Rūšys skirstomos į 7 šeimas.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beūsiai – labai smulkūs, dirvožemyje gyvenantys organizmai, šešiakojų tarpe išsiskiriantys anamorfiniu vystymusi – augant po nėrimosi padaugėja segmentų. Ką tik išsiritusi lerva turi 9 pilvelio segmentus, bet po kelių nėrimųsi pasiekiamas suaugusiems būdingas pilvelio segmentų skaičius – 12. Beūsiai besparniai, neturi akių, antenų, dažniausiai balti arba blyškiai rusvi. Kojos penkiasegmentės, pirmos poros kojos laikomos atkištos į priekį, nes jų trys pirmi segmentai atlieka sensorinę funkciją. Galva kūginė, turi dvi šviesai jautrias pseudoakutes. Cerkų neturi, ant pirmų trijų pilvelio segmentų į galūnes panašios išaugos.
Ekologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beūsiai dažniausiai gyvena dirvožemyje, samanose arba nuokritose drėgnuose vidutinio klimato miškuose, kur aplinka ne per rūgšti, bet taip pat aptinkami po akmenimis, po medžių žieve ir gyvūnų urvuose. Mityba nėra gerai ištirta, manoma, kad maitinasi negyva augaline medžiaga ir grybais.