Baruchas

Baruchas (hebr. ‏בָּרוּךְ בֶּן־נֵרִיָּה‏‎ = Bārūḵ ben Nērīyyā) – Senojo Testamento personažas, pranašo Jeremijo raštininkas, ištikimas jo draugas.^[1] Minima, kad buvęs Nerijos sūnus.^[2]

Pasakojama, kad Baruchas su Jeremiju praleidęs paskutines dienas, prieš 586 m. pr. m. e. babiloniečiams užimant Jeruzalę.^[1] Teigiama, jog Baruchas užrašęs Dievo apreiškimą Jeremijui.^[1] Sugriovus Jeruzalę, taip pat tuomet, kai pranašas Jeremijas turėjęs išvykti į Egiptą, Baruchas likęs su juo.^[1]

Barucho vardu vadinama viena iš deuterokanoninių knygų,^[1] tradiciškai jam priskiriama šios knygos autorystė.^[3]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m., p. 197.
↑ Barucho paminėjimai Biblijoje
↑ Gigot, Francis (1907). „Baruch“. In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. Vol. 2. New York: Robert Appleton Company.

[BE-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m., p. 197.

[2] Barucho paminėjimai Biblijoje

[3] Gigot, Francis (1907). „Baruch“. In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. Vol. 2. New York: Robert Appleton Company.

[1]

[2]

[3]