Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose. Dažniausiai jie pasiskolinti tuo metu, kai baltų kalbos dar nebuvo susiskaidžiusios į atskiras kalbas (žr. „Baltų prokalbė“). Baltizmų randama finougrų, slavų ir germanų kalbose[1].
Baltizmų pavyzdžiai:
- lyvių vag, estų vago, suomių vako – latvių ir lietuvių vaga
- lyvių jērnaz, estų hernes, suomių herne – latvių zirnis, lietuvių žirnis
- estų hirv 'elnias', suomių hirvi 'briedis', vepsų hirb' 'elnias', lyvių irš 'elnias' – prūsų sirwis 'stirna' (plg. lietuvių širvas, širmas, latvių sirms 'pilkas (gyvulys, žvėris)'
- rusų дёготь – latvių deguts, lietuvių degutas
- baltarusių бонда – lietuvių banda, bandelė
- ukrainiečių кiвш, rusų ковш, кувшин, baltarusių коўш, lyvių kouš, estų kauss, suomių kauha, vepsų kauh – lietuvių kaušas, latvių kauss
- vokiečių Elen – lietuvių elnias, latvių alnis
- švedų tarmių vãk, mutur – lietuvių vaikas, muturas[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Baltizmas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 191
- ↑ Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 85.
|
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |