Armagedonas

Armagedonas (hebr. ‏הַר מְגִדּוֹ‎‏‎ = Har Məgīddō, sen. gr. Ἁρμαγεδών, lot. Armagedōn) – Naujajame Testamente, Apreiškimo Jonui 16,16, minima vieta, kur laikų pabaigoje žemės karaliai, vedami tamsos jėgų, kariausią su Dievo pajėgomis. Pavadinimas, manoma, hebrajiškos kilmės ir reiškia „Megido kalva“,^[1] „kalnas prie Megido“.^[2]

Megido vietovė (dab. šiaurės Izraelis) dėl savo strateginės reikšmės buvo daugelio karinių susirėmimų vieta.^[1] Teigiama, kad šis miestas kontroliavo perėjimą dviem karo ir prekybos keliais, vienas iš kurių jungė Egiptą su kraštais, kur dabar įsikūrusios Irano, Irako, Turkijos ir Sirijos valstybės, o kitas – Jeruzalę su dabartiniu Libanu.^[3]

Armagedono terminą neretai vartoja protestantų fundamentalistai, taip įvardydami būsimą pragaištingą kovą tarp gėrio ir blogio jėgų.^[1] Jehovos liudytojai Armagedonu vadina eschatologinį mūšį, per kurį Jahvė įveiksiąs Šėtoną.^[2]

Terminas vartojamas ir perkeltine prasme, pvz., įvardijant branduolinį pasaulinį karą.^[1]