Arvydas Genys
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Arvydas Genys | |
---|---|
Gimė | 1954 m. rugsėjo 20 d. Panemunyje, Rokiškio raj. Lietuva |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Virginija Šukytė-Genienė |
Veikla | poetas ir prozininkas, vertėjas, recenzentas, knygų sudarytojas ir redaktorius, žurnalistas, 10 poezijos ir prozos knygų, straipsnių kultūros klausimais autorius. |
Sritis | poezija ir proza, vertimai, recenzijos, knygų sudarymas ir redagavimas. |
Organizacijos | Panemunio ryšių operatorius, VU Ūkio skyrius, „Atgimimo“ redakcija, Užupio vidurinė mokykla, „Dialogas“ ir „Eisra“ redakcijos, UAB„Vilniaus laikraštis“, laikraščio „Mokslo Lietuva“, savaitraščio „Šeimininkė“ redakcijos. |
Pareigos | operatorius, mokytojas, redaktorius, žurnalistas. |
Išsilavinimas | nebaigtas aukštasis |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Lietuvių kalbos ir literatūros specialybė |
Arvydas Genys (g. 1954 m. rugsėjo 20 d. Panemunyje, Rokiškio raj.) – poetas, prozininkas, vertėjas, recenzentas, knygų sudarytojas ir redaktorius, žurnalistas.
Išleido eilėraščių rinkinius Žemiškas mūsų likimas (1981 m.), Gyvenimas – vanagas (1990 m.), autobiografinį romaną Maištas prieš giminę (2002 m.), Angelų grumtynės: 100 eilėraščių 2004, Veidu į Užupį: eilėraščiai ir poema 2007, Kitas skruostas: eilėraščių rinkinys 2009, Sėlina rugsėjis: eilėraščiai 2013, Bėgantys bangomis: eilėraščiai 2016, Atsodos viltys: 100 sonetų rinktinė 2018, Karsavino meilės pamokos: draminė lemties istorija 2008. A. Genio eilėraščiuose kalbama apie tėviškę, miestą, meilę. Poezijoje daug kultūrinių ženklų, gimtinės ir jos vaizdinių, susimąstymo, meditacijos.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1954 m. rugsėjo 20 d. Panemunyje, Rokiškio rajone.
1973 m. baigė Pandėlio vidurinę mokyklą.
1973–1975 m. tarnavo SSRS kariuomenėje.
1975–1976 m. dirbo Panemunio ryšių skyriaus operatoriumi.
1976–1979 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau tęsė neakivaizdines studijas.
1978–1988 m. dirbo Vilniaus universiteto Ūkio skyriuje.
1989 m. dirbo „Atgimimo“ redakcijoje korespondentu.
1990–1992 m. dėstė etiką Vilniaus Užupio vidurinėje mokykloje, parengė religijos istorijos programėlę, tuo pat metu dirbo ir savaitraščio mokytojams „Dialogas“ redakcijoje korespondentu.
1992–1994 m. neperiodinio kultūros, religijotyros ir filosofijos leidinio jaunuomenei „Eisra“ redaktorius, vienas iš rengėjų.
1994–1996 m. UAB „Vilniaus laikraštis“ korespondentas.
Nuo 1988 m. vertė įvairioms leidykloms, žurnalui „Mokslas ir gyvenimas“ rengė mokslo populiarinimo straipsnius, bendradarbiavo kituose leidiniuose.
Nuo 1998 m. dirbo nuolatiniu savaitraščio „Šeimininkė“ savaitės įvykių apžvalgininku, laikraščiui „Mokslo Lietuva“ rengė kultūrinių renginių apžvalgas, recenzavo knygas.
Kūrybos publikavęs keliolikoje „Poezijos pavasario“ almanachų, įvairių rinkinių.
Padėjo rengiant ir leidžiant knygas „Panemunis“ (kultūrinė 400 metų miestelio istorija) ir „Negandų ir rūstybės metai“ (apie Panemunio krašto tremtinius ir rezistentus).
Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2002 metų.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiškas mūsų likimas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
Gyvenimas – vanagas: lyrika. – Vilnius: Vaga, 1990.
Maištas prieš giminę: romanas. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2001.
Angelų grumtynės: 100 eilėraščių. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2004.
Veidu į Užupį: eilėraščiai ir poema. – Vilnius: Vaga, 2007.
Karsavino meilės pamokos: draminė lemties istorija. – Vilnius: Homo liber, 2008.
Kitas skruostas: eilėraščių rinkinys. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.
Sėlina rugsėjis: eilėraščiai. – Vilnius: Apskaita, 2013.
Bėgantys bangomis: eilėraščiai. – Vilnius: Ciklonas, 2016.
Atsodos viltys: 100 sonetų rinktinė. – Vilnius: Ciklonas, 2018.
Ir grasos grimasos: poezija, – Vilnius: Homo liber, 2023.
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš rusų kalbos:
N. Berdiajevas. Erosas ir asmenybė: filosofinė eseistika. – Vilnius: Asveja, 1999.
L. Karsavinas: Petrapilio naktys: filosofinė eseistika. – Homo liber, 2007
Josifo Brodskio, rusų poeto Nobelio premijos laureato per 100 eilėraščių.
Kitomis kalbomis: 12 užsienio literatūros verstinių knygų pratarmių.
Sudarymas, parengimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Meilės menas. – Vilnius: Asveja, 1999 (sudarė).
O. Veiningeris. Lytis ir charakteris: erotinių aistrų pasaulyje. – Vilnius : Asveja, 1999 (parengė).
V. Ažušilio, J. Survilaitės, P. R. Liubertaitės prozos ir poezijos knygos (parengė, redagavo, recenzavo)
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1972 m., 1973 m. respublikinių moksleivių kūrybos konkursų laureatas (už eilėraščius), pirmoji vieta Rokiškio rajono dailiojo skaitymo konkurse.
1999 m. padėkos raštas už Rokiškio krašto etninės kultūros, istorinės praeities puoselėjimą, grąžinant į gyvenimą dvasines vertybes.
1999 m. Vilniaus apskrities intelektualinio elito sertifikatas.
2004–2005 m. individuali kūrybinė stipendija.