Artūras Zuokas

Artūras Zuokas
2011 m.
Gimė	1968 m. vasario 21 d. (56 metai) Kaunas
Gyven. vieta	Vilnius
Tautybė	Lietuvis[1]
Pilietybė	Lietuva
Sutuoktinis (-ė)	Agnė Zuokienė (iki 2021-10)[2] Augusta Jusionytė-Zuokė[3][4] (nuo 2022-11)
Vaikai	Gabrielė Zuokaitė (1993) Domantas Zuokas (1995) Emilija Zuokaitė (2005)
Vilniaus meras
Ėjo pareigas	2000 – 2007
Ankstesnis	Gediminas Paviržis
Vėlesnis	Juozas Imbrasas
Ėjo pareigas	2011 – 2015
Ankstesnis	Raimundas Alekna
Vėlesnis	Remigijus Šimašius
Veikla	Politikas, žurnalistas, verslininkas
Partija	Lietuvos liberalų sąjunga Liberalų ir centro sąjunga Sąjunga „TAIP“ Laisvė ir teisingumas
Alma mater	Vilniaus universitetas

Artūras Zuokas (g. 1968 m. vasario 21 d. Kaune) – Lietuvos politikas.

1986 m. baigė Jonavos profesinę technikos mokyklą, elektros įrenginių priežiūros šaltkalvis. 1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1997 m. stažavosi JAV informacijos agentūros kvietimu (tema – „Verslas, verslo administravimas“). Žurnalistikos stažuotės ir mokomieji seminarai Vokietijoje ir Švedijoje.

1989 m. – mėnesinio leidinio „Homo Sovieticus“ leidėjas ir redaktorius. 1990–1991 m. – laikraščio „Respublika“ neetatinis reporteris. 1990–1992 m. – „Universitas Vilnensis“ reporteris. „Independent Television News Ltd.“ nepriklausomas žurnalistas: karo korespondentas Irake, Irane, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Osetijoje. 1992 m. Vilniuje įsteigė UAB „Baltijos naujienų agentūra“. 1992–1994 m. nepriklausomas „Worldwide Television News" žurnalistas, specialusis politinis korespondentas Maskvoje, Karabache, Čečėnijoje, Abchazijoje.

2010 m. VšĮ „Azzara“ direktorius.

1997–1998 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus rinkimų štabo narys. 1999 m. – Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininkas, 2000 m. sąjungos Centrinio rinkimų štabo vadovas. Nuo 2003 m. Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas. 2005 m. nuo jo vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos pasitraukė dalis politikų, įsteigusių Lietuvos liberalų sąjūdį. 2010 m. pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos ir įsteigė visuomeninį judėjimą „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva), tapo jos pirmininku.

2000–2003 m., 2003–2007 m., nuo 2007 m. balandžio iki 2008 m. kovo 26 d., kai įsigaliojo teismo nuosprendis – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2000 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys, Miesto paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas. Nuo 2011 m. su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.^[5]

2000 m. lapkričio 15 d. – 2003 m. balandžio 9 d. ir 2003 m. birželio 25 d. – 2007 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. – 2015 m. balandžio 22 d.^[6] Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas, Vilniaus miesto valdybos pirmininkas.

2004 m. buvo išrinktas, bet atsisakė mandato ir 2008–2009 m. (atsistatydino) Seimo narys.^[7]

2014 m. liepos 12 d. Vilniaus Rotušėje įvyko jungiamajame politinių partijų „Sąjunga TAIP“ ir Liberalų ir centro sąjungos suvažiavime įkurta Lietuvos laisvės sąjunga (LLS). Išrinktas naujos politinės partijos pirmininku.^[8]

2019 m. kovo 3 d. ir kovo 17 d. Vilniaus miesto mero rinkimų pirmame ir antrame turuose pralaimėjo Remigijui Šimašiui (17 % prieš 28 %, ir 39 % prieš 60 % dalyvavusių rinkėjų, atitinkamai).^[9]

1989 m. įkūrė visuomeninę labdaringą organizaciją Lietuvos humanistinė jaunimo sąjunga, jos vadovas.

1997 m. – visuomeninės įstaigos „Užupio fondas“ steigėjas. Nuo 1998 m. Vilniaus klubo steigėjas ir narys, 2002–2006 m. ir 2011–2015 m. Vilniaus klubo prezidentas. Nuo 1997 m. – Rotary klubo narys. 1998–1999 m. Rotary klubo Senamiesčio skyriaus prezidentas. 1999–2000 m. – Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas. 1999–2004 m. – visuomeninės įstaigos „Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas“ valdybos narys.

2002 m. – Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas. 2003 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės narys. Nuo 2007 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

2011–2015 m. – Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ garbės prezidentas.

A. Zuoko iniciatyva Sapiegų rūmų parke įkurtas Vilniaus technologijų parkas.^[10] 2014 m. rudenį pristatytas projektas įgyvendintas per dvejus metus. Šis technologijų miestelis vadinamas „lietuviškuoju Silicio slėniu“^[11] Panašus, kiek mažesnis startuolių centras 2016 m. vasarą buvo atidarytas Helsinkyje, taip pat pritaikant startuoliams miesto centre esančios buvusios ligoninės patalpas.^[12]

2001 m. buvo iteiktas Prancūzijos prezidento Jacques˙o Chiraco apdovanojimas „Už nuopelnus Respublikai”, skirtas už indėlį plėtojant dvišalius santykius su Prancūzija.

2002 m. gavo labiausiai pasižymėjusio 2002 metų pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą (suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai / Junior Chamber International). Šiam apdovanojimui buvo pristatyti 104 šalių atstovai.

2002 m. buvo paskirtas „Verslo žinių” apdovanojimas „Metų ekonomikos variklis 2002″.

2002 m. gavo Lietuviškos architektūros apdovanojimą „Architektūros draugas 2001″.

2003 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.

2003 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komiteto Metų žmogaus apdovanojimas „Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“.

2003 m. Latvijos respublikos prezidentė apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą.

2003 m. Čikagoje buvo įteiktas JAV – Baltijos šalių fondo apdovanojimas „Už valdymo meną“.^[13]

2011 m. A. Zuoko video su ne vietoje pastatytais automobiliais Harvardo universitete buvo apdovanota Ig Nobelio premija „už atradimus, kurie iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti“.^[14][15]

Verslo įmonių grupės „Rubicon Group“ juodojoje buhalterijoje figūravo pseudonimas „abonentas“, kuriam buvo skiriamos didelės premijos. Kaip vėliau patvirtino Seimas, o vėliau ir teismas, tai buvo A. Zuokas. 2003 m. kovą-balandį jis „Rubicon Group“ pinigais bandė papirkti partietį Vilmantą Drėmą, kad šis balsuotų už jo kandidatūrą į mero postą. V. Drėmai, anot tyrimo duomenų, siūlyta 150 tūkst. litų. Slapta įrašytuose pokalbiuose užsiminta, kad nesutikus, politikas gali būti rastas „Nery plaukiantis išpūstu pilvu“.^[16]

A. Zuokas apkaltino šmeižtu Kęstutį Masiulį, kaltinime teigė, kad Masiulis sugalvojo „abonento“ pravardę, kuri žiniasklaidoje imta tapatinti su Zuoku. 2006 m. birželio 30 d. Vilniaus 1-asis apylinkės teismas, nagrinėjęs Zuoko skundą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, t. y. atmetė Zuoko kaltinimus.^[17]

2008 m. kovo 20 d. A. Zuokas pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Jam skirta 12,5 tūkst. litų bauda. Panašios bausmės skirtos ir bendrininkavusiems verslininkams: „Rubicon Group“ vadovui Andriui Janukoniui ir „Ogmios astra" valdybos pirmininkui Dariui Leščinskui.^[18] Generalinė prokuratūra šiuo nuosprendžiu nebuvo patenkinta ir apskundė jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.^[19]

2011 m. vykusių savivaldybių rinkimų kampanijos metu žymus britų aktorius Jeremy Irons’as trumpoje video medžiagoje apie savo patirtį Vilniuje kvietė Vilniaus gyventojus palaikyti Artūrą Zuoką balsuojant už jį.^[20]

2011 m. rudenį A.Zuokas pasiūlė praplėsti Lietuvos teritoriją įsigyjant vieną iš Graikijos salų. Verslininkų lėšomis įsigyta sala galėtų tapti 22-ąja Vilniaus seniūnija, pavadinta Dausuva. Saloje būtų įsikūręs Lietuvos turistinis centras, muziejai, teatrai, spa centrai ir kita. Sala galėtų tapti lietuvių atostogų vieta bei puikia Lietuvos reklama užsienyje.^[21]

• Asmeninė svetainė