Alexander MacKenzie
Aleksanderis Makenzis (angl. Alexander MacKenzie, g. 1764 m. Stornovėjuje, Škotija, Liojo s. – 1820 m. kovo 12 d.) – škotų keliautojas, Šiaurės Amerikos tyrinėtojas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]A. Makenzis gimė Stornovėjuje (Liojo saloje, Išoriniuose Hebriduose), Škotijoje. 1774 m., po motinos mirties 1784 m., su tėvu išvyko gyventi į Niujorką, o vykstant JAV nepriklausomybės karui persikėlė į Monrealį Kanadoje.
1788 m. prie Atabaskos ežero Makenzis įkūrė prekybinę faktoriją.
1789 m. A. Makenzis ištyrė Didįjį Vergų ežerą, atrado Makenzio upę (nuo ištakų iki žiočių), Makenzio ir Franklino kalnus.
1792–1793 m. Makenzis perėjo skersai Šiaurės Ameriką nuo Šv. Lauryno įlankos iki Ramiojo vandenyno. Šios kelionės metu jis plaukė Pys Riverio upe aukštyn, o vėliau perėjo Uolinius kalnus. Šią kelionę Makenzis 1801 m. aprašė dviejų tomų veikale.
1812 m. Makenzis vedė ir grįžo į Škotiją.
1820 m. Makenzis mirė nuo inkstų ligos. Jis palaidotas Avoche (Juodojoje saloje), Škotijoje.
1972 m. buvo išleisti Makenzio dienoraščiai ir laiškai. Jo vardu pavadinta daug mokyklų Kanadoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mackenzie Alexander (Aleksanderis Makenzis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 740-741 psl.