Aina Blinkena
| Aina Blinkena | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1929 m. rugsėjo 5 d. Limbažiai,  Latvija
|
| Mirė | 2017 m. lapkričio 22 d. (88 metai) Ryga, Latvija
|
| Veikla | kalbininkė |
| Pareigos | profesorė |
| Alma mater | Latvijos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Aina Blinkena (latv. Aina Blinkena, 1929 m. rugsėjo 5 d. Limbažiai, Latvija – 2017 m. lapkričio 22 d. Ryga, Latvija)[2] – latvių kalbininkė, Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos vadovė (1976–1998), habilituota mokslų daktarė, profesorė.
Daugiau kaip 450 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorė, rašiusi daugiausia apie latvių kalbos gramatiką, latvių bendrinės kalbos istoriją, terminologiją ir sociolingvistiką.[3]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1929 m. rugsėjo 5 d. gimė Limbažiuose.
1953 m. baigė Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Latvių kalbos ir literatūros skyrių.[3]
Baigusi universitetą pradėjo dirbti Latvijos TSR mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute, pradžioje – mokslo darbuotoja (1953–1969), vėliau vadovavo Latvių kalbos skyriui (1969–1981).[3] 1965 m. apdovanota Latvijos TSR valstybine premija.[1] 1970 m. tapo habilituota mokslų daktare.[2] 1970 ir 1986 m. pelnė Latvijos TSR mokslų akademijos apdovanojimą.[1]
Pasak Latvijos portalo pietiek.com, iš 2018 m. gruodį paviešintos Latvijos TSR valstybės saugumo komiteto informatorių kartotekos matyti, kad 1976 m. A. Blinkeną užverbavo KGB, jos slapyvardis buvęs Ruobinia (Robiņa; latv. robiņš 'ištrupa, šukelė').[4]
Nuo 1976 iki 1998 m. vadovavo Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijai.[3]
Nuo 1981 iki 1991 m. A. Blinkena dirbo instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.[3]
1982 m. tapo Latvijos žurnalistų sąjungos nare.[3] 1985 m. pradėjo eiti profesoriaus pareigas.[2]
Įsitraukė į Atgimimo judėjimą ir 1988 m. rugpjūčio 30 d. išspausdino didelį straipsnį „Dėl latvių kalbos statuso – esamo ir norimo“; straipsnis Latvijoje paskatino latvių kalbos paskelbimą valstybine.[5]
Pranešama, kad 1989 m. A. Blinkena buvo įtraukta į TSKP CK nurodymu sudarytą izoliuotinų (įkalintinų) Latvijos inteligentijos atstovų sąrašą.[6]
Nuo 1992 iki 1997 m. dirbo Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto vadovaujamąja tyrėja ir Mokslinės tarybos pirmininke.[3] 1992–2001 m. „Atlas linguarum Europae“ Baltų kalbų skyriaus direktorė.[2] 2001 m. apdovanota Trijų Žvaigždžių 4 laipsnio ordinu. Buvo latvių studenčių bendrijos „Spīdola“ narė.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Latvijos TSR valstybinė premija (1965)[1]
- Latvijos TSR mokslų akademijos apdovanojimas (1970, 1986)[1]
- Latvijos Trijų Žvaigždžių 4 laipsnio ordinas (2001)[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Savo žemėje – savo kalbą! (Savā zemē – savu valodu!) 1999 m.
- Latvių kalbos skyryba (Latviešu interpunkcija) 1969 m.
- Latvių rašybos raida (Latviešu rakstības attīstība) su A. Bergmane, Rīga, Zinātne, 1986 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Latvian Scientists. Aina Blinkena“. lza.lv. Suarchyvuotas originalas 2017-12-21. Nuoroda tikrinta 2024-02-17.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 A. Sabaliauskas, redaktorė T. Paulauskytė (2018-08-07, red. 2022-01-24). „Aina Blinkena“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-01-30.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Latvijas enciklopēdija. I. Rīga: Valērija Belokoņa izdevniecība. 2002. p. 710. ISBN 9984-9482-1-8.
- ↑ „Pietiek :: Vismaz piecpadsmit personas no “čekas maisiem” apbalvotas ar Triju Zvaigžņu ordeni“. pietiek.com. 2018-12-25. Suarchyvuotas originalas 2019-09-26. Nuoroda tikrinta 2024-02-18.
- ↑ Latviešu valodas institūts trijos laikos Archyvuota kopija 2021-01-18 iš Wayback Machine projekto. „Latvijas Vēstnesis“ Nr. 92 (577) 29.05.1996.
- ↑ Iš knygos „Ivars Ķezbers DURVĪS. Tā tas bija“, cituota Izolējami 'X stundā' – slepens dokuments ar arestējamiem Atmodas laika latviešiem delfi.lv 2015-05-05. Nuoroda tikrinta 2024-02-16.