Ankstyvoji Nyderlandų tapyba

Brolių Huberto ir Jano van Eikų sukurtas Gento altorius (iki 1432 m.) laikomas reikšmingiausiu ankstyvosios Nyderlandų tapybos kūriniu

Petruso Kristaus „Jaunos merginos portretas“, apie 1470, Berlyno paveikslų galerija

Ankstyvoji Nyderlandų tapyba – Nyderlandų XV a.−XVI a. pradžios tapyba. Kai kurie šiuo laikotarpiu kūrę Nyderlandų tapytojai: Janas van Eikas, Jeronimas Boschas, įvardijami vienas žymiausių Europos dailės istorijoje.

Istorija

Tapybos menas Nyderlanduose iškilo XV a. iš manuskriptų iliuminacijų kūrybos ir buvo paveiktas Burgundijos hercogų dvaro rėmimo. 1384 m. Burgundijos hercogas Pilypas II Drąsusis pagal paveldėjimo teisę tapo Flandrijos grafu. Burgundijos sostinė buvo Dižonas. Svarbiausiu hercogo skulptoriumi buvo Klausas Sliuteris (apie 1345–1405/06), kurio aukšto realizmo laipsnio kūryba paveikė regiono dailininkus. Rėmimo projektus pratęsė nuo 1419 m. valdęs Pilypas III Gerasis, kurio apskaitos dokumentuose dažnai minimas Janas van Eikas (apie 1390−1441). Šiam dailininkui tradiciškai priskiriamas aliejinės tapybos išradimas. Iš tikro aliejinė tapyba Nyderlanduose pradėta naudoti anksčiau, tačiau Janas van Eikas pasiekė aukšto meistriškumo joje ir paveikslų lakavime. Šią techniką perėmė kiti pagrindiniai to meto tapytojai. Dėl lėto aliejinių dažų džiūvimo jais tapyti galima klojant vis naujus dažų sluoksnius. Nulakuoti aliejiniai dažai nekeitė savo spalvos per laiką.

Ankstyvosios Nyderlandų tapybos stilius buvo gana vientisas ir ženkliai skyrėsi nuo to paties meto italų ankstyvojo renesanso tapybos. Jam būdingas aiškiai išreikštas realizmas, dėmesys detalėms, raiškios, sodrios audinių ir objektų faktūrų spalvos, religinis simbolizmas. Stilius vienijo šiaurės Europos meno tradicijas su naujos renesanso pasaulėžiūros idealais ir ankstyvoji Nyderlandų tapyba priskiriama tiek vėlyvosios gotikos, tiek ankstyvojo renesanso meno kryptims. Daugelio ankstyvųjų Nyderlandų tapytojų vardai liko nežinomi.

XV a. Nyderlandų tapytojai daugiausiai dirbo religinėmis temomis ir retai tapė pasakojamo pobūdžio ciklus ar kūrinius mitologiniais motyvais, kas buvo buvo populiaru Italijoje. Kitu skiriamuoju bruožu buvo aliejinės tapybos technika, naudota Nyderlanduose, skirtingai nuo Italijoje naudotos temperos. Paprastai priimama, kad ankstyvoji Nyderlandų tapyba prasidėjo su Janu van Eiku (apie 1390−1441) ir baigėsi su Gerardu Davidu (apie 1460−1523). Reikšmingiausiais tapybos centrais buvo Briugė ir Gentas. Kartais šio laikotarpio tapytojai vadinami „flamandų primityvistais“. Didesnis išskyrimas tarp flamandų ir olandų tapybos mokyklų paprastai priskiriamas vėlesniam laikotarpiui, ypač nuo XVII a.^[1]

Menininkai

Rogiro van der Veideno „Nuėmimas nuo kryžiaus“, apie 1435, Prado muziejus

Jeronimo Boscho „Žemiškųjų malonumų sodo“ triptikas, apie 1500−1505, Prado muziejus

Žymiausi ankstyvosios Nyderlandų tapybos menininkai apytiksle chronologine tvarka nuo XIV a. pb. iki XVI a. pr. (įskaitant pirmtakus ir vėlyvuosius tapytojus, kurių kūryboje pasireiškė ankstyvojo Nyderlandų meno bruožai):

Išnašos

↑ John Oliver Hand, Martha Wolff. Early Netherlandish Painting. Cambridge University Press, 1986, p. xi.

Nuorodos

[1] John Oliver Hand, Martha Wolff. Early Netherlandish Painting. Cambridge University Press, 1986, p. xi.

[1]