ABBA

ABBA
„ABBA“ 1974 m. Iš kairės į dešinę: Benny Andersson, Anni-Frid Lyngstad (Frida), Agnetha Fältskog, Björn Ulvaeus
Biografija
Kilmė	Stokholmas, Švedija
Žanrai	Pop disko poprokas
Aktyvumo metai	1972–1982 m. 2018 m.–dabar
Įrašų kompanija	Polar Polydor Atlantic Epic RCA Victor Vogue Sunshine
Svetainė	abbasite.com
Nariai
Anni-Frid Lyngstad Björn Ulvaeus Benny Andersson Agnetha Fältskog

ABBA – švedų vokalinis instrumentinis ansamblis, popmuzikos grupė, gyvavusi 1972–1982 m.^[1] Pavadinimas pagal keturių narių vardų inicialus – Agneta Faltskog, Ani-Frida Lyngstad, Bjornas Ulvaeusas, Beni Andersonas. ABBA plačiai laikoma viena geriausių visų laikų muzikinių grupių, taip pat viena komerciškai sėkmingiausių atlikėjų popmuzikos istorijoje^[2], 1974–1983 m. ir 2021 m. užėmusi topų viršūnes visame pasaulyje ir sukūrusi 48 visiems žinomus singlus, tokius kaip „Dancing Queen“, „Take a Chance on Me“, „Chiquitita“, „Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)“ ir kitus.

1974 m. atstovaudami Švedijai 1974 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse ABBA tapo nugalėtojais su daina „Waterloo“, kuri 2005 m., švenčiant konkurso 50-metį.^[3], buvo pripažinta geriausia daina konkurso istorijoje. Pagrindiniais veiklos metais grupę sudarė dvi susituokusios poros: A. Faltskog ir B. Ulvaeusas bei A. Lyngstad ir B. Andersonas. Augant jų populiarumui nukentėjo jų asmeniniai gyvenimai, dėl ko galiausiai žlugo abi santuokos. Tarpusavio santykių pokyčiai atsispindėjo grupės muzikoje – naujausiose kompozicijose buvo naudojami daugiau tamsūs ir introspektyvus tekstai. 1982 m. gruodį ABBA išsiskyrus, B. Andersonas ir B. Ulvaeusas tęsė savo veiklą, kurdami muziką miuziklams ir filmams^[4][5], o A. Faltskog ir A. Lyngstad siekė solinės karjeros^[6][7]

Praėjus dešimtmečiui po grupės iširimo, buvo išleistas albumas „ABBA Gold“, kuris tapo pasauliniu bestseleriu. 1999 m. ABBA muzika buvo adaptuota kuriant miuziklą „Mamma Mia!“, kurio gastrolės vyko visame pasaulyje ir 2021 m. lapkričio mėn. vis dar yra ilgiausiai rodomų kūrinių dešimtuke tiek Brodvėjaus teatre, JAV, tiek „Vest End“ teatre, Londone. To paties pavadinimo filmas, pasirodęs 2008 m., tais metais tapo daugiausiai uždirbusiu filmu Jungtinėje Karalystėje. „Mamma Mia“ tęsinys! „Here We Go Again“ buvo išleistas 2018 m.

2010 m. kovo 15 d. „ABBA“ įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų.^[8]

2016 m. grupė vėl susibūrė ir pradėjo dirbti ties skaitmenizuotu avatarų koncertiniu turu.^[9] Apie naujai įrašomas dainas buvo paskelbta dar 2018 m.^[10], o pirmasis naujas grupės albumas per 40 metų „Voyage“ buvo išleistas 2021 m. lapkričio 5 d.^[11] „ABBA Voyage“, koncertiniai pasirodymai, kuriuose ABBA nariai pasirodys kaip virtualūs avatarai, pavadinti „ABBAtars“ (liet. ABBAtarai), planuoja vykti Londone nuo 2022 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. specialiai ABBA turui paruoštoje arenoje^[12]

ABBA yra viena sėkmingiausių visų laikų muzikos atlikėjų pagal pardavimus, grupės įrašų visame pasaulyje parduota nuo 150 iki 385 mln. kopijų.^[13][14], grupė užėmė 3 vietą pagal singlų perkamumą Jungtinėje Karalystėje, 2012 m. lapkričio 3 d. buvo parduota 11,3 mln. singlų^[15] ABBA buvo pirmoji grupė iš ne anglakalbių šalies, pasiekusi nuolatinę sėkmę anglakalbių šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Airiją, Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Pietų Afrikos Respubliką, topuose. Tai geriausia visų laikų Švedijos grupė pagal įrašų pardavimus.^[16] ir daugiausiai įrašų pardavusi grupė, kilusi iš žemyninės Europos. ABBA Jugtinėje Karalystėje išleido aštuonis TOP 1 albumus iš eilės. Grupė taip pat sulaukė nemažos sėkmės Lotynų Amerikoje ir įrašė savo hitų rinkinį ispanų kalba. 2015 metais jų daina „Dancing Queen“ buvo įtraukta į įrašų akademijos „Grammy“ šlovės muziejų^[17]

Benis Andersonas (g. 1946 m. gruodžio 16 d. Stokholme, Švedijoje) būdamas 18 metų tapo populiarios švedų poproko grupės „Hep Stars“, kuri, be kita ko, atliko tarptautinių hitų koverius, nariu^[18]. „Hep Stars“ buvo žinomi kaip „Švedijos Bitlai“.^[19] Jie taip pat įkūrė įrašų kompaniją „Hep House“, „Apple Corps“ atitikmenį. B. Andersonas grojo klavišiniais ir galiausiai savo grupei pradėjo rašyti originalias dainas, kurių daugelis tapo pagrindiniais grupės hitais, įskaitant „No Response“, „Sunny Girl“, „Wedding“ ir „Consolation“.^[20] Kuriant dainas B. Andersonas taip pat bendradarbiavo su dainininku ir dainų autoriumi Lasu Berghaigenu, su kuriuo 1968 m. parašė savo pirmąjį kūrinį „Sagan om lilla Sofie“ Švedijos radijo „Svensktoppen“ pateikimui.

Bjornas Ulvaeusas (g. 1945 m. balandžio 25 d. Geteborge, Švedijoje) taip pat pradėjo savo muzikinę karjerą būdamas 18 metų, kai grojo ir dainavo populiarioje folkloro grupėje „Hootenanny Singers“. B. Ulvaeusas savo grupei pradėjo rašyti dainas anglų kalba ir netgi turėjo trumpą solinę karjerą. „Hootenanny Singers“ ir „Hep Stars“ grupių keliai kartais susikirsdavo gastroliuojat. 1966 m. birželį B. Ulvaeusas ir B. Andersonas nusprendė kartu parašyti dainą. Pirmasis jų bandymas buvo daina „Isn't It Easy to Say“, kurią vėliau įrašė „Hep Stars“. Stigas Andersonas buvo „Hootenanny Singers“ vadybininkas ir įrašų kompanijos „Polar Music“ įkūrėjas^[18], kuris paskatino B. Ulvaeusą ir B. Andersoną rašyti daugiau ir įžvelgė juose potencialą. Jie taip pat pradėjo groti su kitomis grupėmis scenoje ir įrašinėjant studijoje, nors tik 1969 m. pora kartu parašė ir prodiusavo pirmuosius tikrus savo hitus: „Ljuva sextital“, kuriame skamba dainininkės Britos Borg balsas; ir grupės „Hep Stars“ 1969 m. hitą „Speleman“.

1969 m. B. Andersonas parašė ir pristatė dainą „Hej, Clown“ 1969 m. vykusiam nacionaliniam festivaliui „Melodifestivalen“, kurio metu buvo renkamas Švedijos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkursui^[18]. Daina užėmė pirmąją vietą, tačiau pakartotinis balsavimas B. Andersono dainą nuleido į antrąją vietą.^[21] Ta proga B. Andersonas trumpam susitiko su savo būsima sutuoktine dainininke Ani-Frida Lyngstad, kuri taip pat dalyvavo konkurse. Po mėnesio jiedu tapo pora. Kai 1969 m. jų grupės ėmė irti, B. Andersonas ir B. Ulvaeusas susibūrė ir 1970 m. įrašė savo pirmąjį albumą, pavadintą „Lycka“, kuriame buvo abiejų vyrų dainuojamos originalios dainos. Iki 1974 m. vidurio B. Ulvaeusas vis dar retkarčiais įrašinėdavo ir koncertuodavo su „Hootenanny Singers“, o B. Andersonas dalyvaudavo kuriant jų įrašus.

Anni-Frdad (Frida) Lyngstad (g. 1945 m. lapkričio 15 d., Balangene, Norvegijoje) nuo 13 metų dainavo įvairiose šokių grupėse ir daugiausia dirbo ties džiazu orientuotu kabareto stiliumi. Ji taip pat įkūrė savo grupę „Ani-Frid Four“. 1967 m. viduryje ji laimėjo nacionalinį talentų konkursą su daina „En ledig dag“, švediškos bossa nova dainos „A Day in Portofino“, kuri įtraukta į albumą „Frida 1967–1972“, versija. Kaip konkurso laimėtoja F. Lyngstad gavo galimybę sudaryti sutartį su Švedijos įrašų kompaniją „EMI“ ir pasirodyti žiūrimiausiose šalies televizijos laidose. Šis televizijos pasirodymas, be daugelio kitų, įtrauktas į trijų valandų trukmės dokumentinį filmą „Frida – The DVD“ (2005). F. Lyngstad išleido keletą šlagerių stiliaus singlų per „EMI“, kurie nesulaukė didelio pasisekimo. Kai B. Andersonas pradėjo kurti savo įrašus 1971 m., ji išleido savo pirmąjį singlą „Min egen stad“ (liet. „Mano miestas“), kurį parašė B. Andersonas ir kuriame visi būsimi ABBA nariai atlieka pritariamąjį vokalą. F. Lyngstad reguliariai gastroliavo ir koncertavo folkparkuose, taip pat pasirodydavo radijuje ir televizijoje. Ji trumpai susitiko su B. Ulvaeusu 1963 m. talentų konkurso metu ir taip pat 1968 m. pradžioje su A. Fältskog vienoje televizijos laidoje.

A. Lyngstad su būsimais grupės draugais susipažino 1969 m. 1969 m. kovo 1 d. ji dalyvavo nacionaliniame festivalyje „Melodifestivalen“, kur pirmą kartą susitiko su B. Andersonu. Po kelių savaičių jie vėl pasimatė per koncertinį turą pietų Švedijoje ir netrukus tapo pora. A. Lyngstad 1969 m. rugsėjo mėn. išleido savo singlą „Peter Pan“ – tai pirmasis jos bendradarbiavimas su B. Andersonu ir B. Ulvaeusu nuo tada, kai jie parašė dainą. Tada B. Andersonas prodiusavo debiutinį A. Lyngstad studijinį albumą „Frida“, kuris buvo išleistas 1971 m. kovo mėn. A. Lyngstad 1969–1973 m. taip pat grojo keliuose muzikiniuose reviu ir kabareto šou Stokholme. Susikūrus ABBA, 1975 m. ji įrašė dar vieną sėkmingą albumą „Frida ensam“, kuriame buvo švediška „Fernando“ versija, kuri buvo grojama Švedijos radijo topuose prieš išleidžiant anglišką „Fernando“ versiją.^[22]

Agneta Faltskog (g. 1950 m. balandžio 5 d. Jonšiopinge, Švedijoje) dainavo su vietine šokių grupe, vadovaujama Bernto Engardto. B. Engardtas išsiuntė grupės demonstracinį įrašą Karlui Gerhardui Lundkvistui. Demonstracinėje juostoje skambėjo Agnetos parašyta ir dainuota daina „Jag var så kär“. K. G. Lundkvistą taip sužavėjo jos balsas, kad jis buvo įsitikinęs, kad ji taps žvaigžde. Po didelių pastangų ieškant dainininkės jis susitarė, kad A. Feltskog atvyktų į Stokholmą ir įrašytų dvi savo dainas, dėl to Agneta, būdama 18 metų, tapo Švedijos rekordininke su savos kompozicijos daina, kuri vėliau buvo parduota daugiau nei 80 tūkst. kopijų tiražu. Netrukus kritikai ir dainų kūrėjai ją pastebėjo kaip talentingą dainininkę bei šlagerio stiliaus dainininkę ir autorę. Tokios dainininkės kaip Koni Francis buvo pagrindiniai A. Feltskog įkvėpimo šaltiniai ankstyvaisiais jos gyvenimo metais. Kartu su savo kūriniais ji įrašė užsienio hitų koverius ir atliko juos gastroliuodama po Švedijos folkparkus. Dauguma didžiausių hitų buvo sukurti jos pačios, o tai buvo gana neįprasta septintojo dešimtmečio dainininkei. 1968–1971 metais A. Feltskog išleido keturis solinius albumus. Ji turėjo daug sėkmingų singlų Švedijos topuose.

1969 m. gegužę Švedijoje filmuojant specialiąją televizijos laidą, A. Faltskog susipažino su B. Ulvaeusu ir 1971 m. liepos 6 d. jiedu susituokė. Galiausiai A. Faltskog ir B. Ulvaeusas dalyvavo vienas kito dainų įrašymo sesijose,^[23] o netrukus B. Andersonas ir A. Lyngstad papildė A. Faltskog trečiąjį studijinį albumą „Som jag är“ (1970) pritariamaisiais vokalais. 1972 m. A. Faltskog vaidino Marijos Magdalietės vaidmenį originaliame švedų spektaklyje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ ir sulaukė palankių atsiliepimų. 1967–1975 m. A. Faltskog išleido penkis studijinius albumus.^[24]

Bandymas sujungti savo talentus įvyko 1970 m. balandį, kai abi poros kartu išvyko atostogauti į Kipro salą. Tai, kas prasidėjo nuo linksmybių paplūdimyje, baigėsi ekspromtu improvizuotu gyvu pasirodymu prieš saloje dislokuotus Jungtinių Tautų karius. B. Andersonas ir B. Ulvaeusas tuo metu įrašinėjo savo pirmąjį albumą „Lycka“, kuris turėjo būti išleistas 1970 m. rugsėjį. Tų pačių metų birželį A. Faltskog ir A. Lyngstad į keletą kūrinių įtraukė pritariamąjį vokalą, o idėja dirbti kartu paskatino juos 1970 m. lapkričio 1 d. pasirodyti scenoje Geteborge su grupiniu vardu „Festfolket“ (liet. „vakarėlio lankytojai“, taip pat „sužadėtinės poros“).

Geteborge vykęs šou sulaukė iš esmės neigiamų atsiliepimų, išskyrus B. Andersono ir B. Ulvaeuso atliktą hitą „Hej, gamle man“ – B. Andersono ir B. Ulvaeuso pirmasis įrašas, kuriame skamba visų keturių atlikėjų balsai. Jie taip pat atliko solinius pasirodymus iš savo albumų, tačiau abejingas priėmimas įtikino kvartetą kuriam laikui atidėti bendradarbiavimo planus ir netrukus visi vėl susitelkė į atskirus projektus.^[18]

Pirmuoju kvarteto hitu tapo daina „Hej, gamle man“ (liet. Sveikas, seni) apie seną Išganymo armijos (angl. The Salvation Army) karį. Įrašas buvo priskirtas B. Andersono ir B. Ulvaeuso kūrybai ir jis užėmė 5 vietą pardavimų sąraše ir 1 vietą Švedijos radijo (šved. Sveriges Radio) topų sąraše išlikdamas jame 15 savaičių.

1971 m. keturi atlikėjai pradėjo daugiau dirbti kartu, įtraukdami savo vokalą į kitų narių kuriamus įrašus. 1970 m. gegužę A. Faltskog, B. Andersonas ir B. Ulvaeusas gastroliavo kartu, o A. Lyngstad tuo metu gastroliavo viena. Dažnos įrašų sesijos vasarą suartino ketvertą.^[25]

1970 m. B. Ulvaeusui ir B. Andersonui išleidus albumą „Lycka“ Švedijoje buvo išleisti dar du singlai: „Det kan ingen doktor hjälpa“ su ryškesniais A. Faltskog ir A. Lyngstad vokalais – ir vidutiniška sėkme topuose.

A. Faltskog ir B. Ulvaeusu, jau susituokę, 1971 metų viduryje pradėjo reguliariai koncertuoti kartu su B. Andersonu Švedijos folkparkuose.

Stigas Andersonas, „Polar Music“ įkūrėjas ir savininkas, buvo pasiryžęs įsiveržti į tarptautinę rinką su B. Andersono ir B. Ulvaeuso kurta muzika. „Vieną dieną parašysite dainą, kuri taps pasauliniu hitu“, – prognozavo jis.^[26] S. Andersonas paskatino B. Ulvaeusą ir B. Andersoną parašyti dainą kasmet rengiamam dainų konkursui, kurį organizuoja Švedijos visuomeniniai transliuotojai, „Melodifestivalen“, o po dviejų atmestų paraiškų 1971 m.^[27] B. Andersonas ir B. Ulvaeusas pristatė savo naują dainą „Säg det med en sång“, skirtą 1972 m. konkurso pasirodymui. Dainos atlikimui jie pasirinko dainininkę Leną Anderson. Konkurse daina užėmė trečią vietą ir tapo hitu Švedijoje.^[28]

Pirmieji sėkmės ženklai užsienyje buvo netikėti, nes 1972 m. kovo mėn. Japonijoje per įrašų kompaniją „Epic Records“ buvo išleistas B. Andersono ir B. Ulvaeuso singlas „She's My Kind of Girl“, todėl dueto kūrinys pateko į Top 10 geriausių hitų sąrašą^[18]. Japonijoje buvo išleisti dar du singlai: „En Carousel“.^[29] ir „Love Has Its Ways“ (daina, kurią jie parašė kartu su Koiči Morita)^[30]

B. Ulvaeusas ir B. Andersonas toliau atkakliai kūrė dainas ir eksperimentavo su naujais garsais bei vokalo aranžuotėmis. 1972 m. birželio mėn. buvo išleistas singlas „People Need Love“, kuriame skambėjo kviestinių moterų vokalai, kuriems tuo metu buvo teikiama daug dėmesio. S. Andersonas išleido singlą kaip „Björn & Benny, Agnetha & Anni-Frid“ kūrinį. Daina užėmė 17 vietą Švedijos geriausių singlų ir albumų sąraše, pakankamai įtikindama grupę, kad jie kažko siekia.^[31] Singlas taip pat tapo pirmuoju įrašu, patekusiu į kvarteto topą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jis užėmė 114 vietą „Cashbox“ singlų sąraše ir 117 vietą žurnalo „Record World“ (liet. Rekordų pasaulis) sudarytame geriausių singlų sąraše. Taip pat įrašų kompanija „Playboy Records“ singlą išleido su „Björn & Benny (with Svenska Flicka)“ etikete. Pasak S. Andersono, „People Need Love“ galėjo būti daug didesnis Amerikos hitas, tačiau tokia maža leidykla kaip „Playboy Records“ neturėjo platinimo išteklių, kad patenkintų singlo paklausą iš mažmenininkų ir radijo programų.^[32]

1973 m. grupė ir jų vadybininkas S. Andersonas nusprendė dar kartą pabandyti sudalyvauti „Melodifestivalen“ konkurse, bet šį kartą su daina „Ring Ring“.^[18] Studijos sesijoms vadovavo Maiklas B. Tretovas, kuris eksperimentavo su „garso sienelės“ technika, kuri vėliau tapo išskirtiniu nauju garsu, siejamu su ABBA. S. Andersonas kartu su Neilu Sedaku ir Filu Kodžiu surengė dainų tekstų vertimą į anglų kalbą. Jie manė, kad tai atneš didelę sėkmę. Tačiau 1973 m. vasario 10 d. daina „Melodifestivalen“ konkurse užėmė trečią vietą; taigi ji taip ir nepateko į Euroviziją. Nepaisant to, grupė išleido savo debiutinį studijinį albumą, dar vadinamą „Ring Ring“, kuris buvo nusisekęs, o singlas „Ring Ring“ tapo hitu daugelyje Europos šalių ir Pietų Afrikos Respublikoje. Tuo metu S. Andersonas manė, kad tikrasis proveržis gali įvykti tik sulaukus hito Jungtinėje Karalystėje arba JAV.^[33]

Kai 1973 m. A. Feltskog pagimdė dukrą Lindą,^[18] kelionės į Vakarų Vokietiją metu ją trumpam pakeitė dainininkė Ingera Brundin.

1973 m. S. Andersonas, pavargęs nuo gremėzdiškų pavadinimų, grupę pradėjo viešai ir privačiai vadinti ABBA. Iš pradžių tai buvo žodžių žaismas, nes Abba taip pat buvo Švedijoje žinomos žuvies konservų įmonės pavadinimas, o kartu ir grupės santrumpa. Tačiau kadangi žuvies konservai buvo nežinomi už Švedijos ribų, S. Andersonas tikėjo, kad pavadinimas veiks tarptautinėse rinkose. Viename Geteborgo laikraštyje buvo surengtas konkursas, kuriuo siekta rasti tinkamą grupei pavadinimą, o vasarą oficialiai paskelbta, kad grupė bus žinoma kaip „ABBA“. Grupė derėjosi su konservų gamyklomis dėl teisių į pavadinimą.^[34] JAV žurnalistas Fredas Bronsonas žurnalui „Billboard“ pasakojo, kad A. Feltskog 1988 m. interviu metu jam pasakė, kad „[ABBA] turėjo paprašyti leidimo, o gamykla atsakė: „Gerai, jei neversite mūsų gėdytis dėl to, ką darote“.^[35] „ABBA“ yra akronimas, sudaryta iš kiekvieno grupės nario vardo pirmųjų raidžių: Agneta, Bjornas, Beni, Ani-Frida.^[36] Ankstyviausias žinomas „ABBA“ paminėjimo pavyzdys, parašytas popieriuje, yra 1973 m. spalio 16 d. Stokholmo studijos „Metronome“ studijos įrašų sesijos protokolas – iš pradžių buvo parašyta „Björn, Benny, Agnetha & Frida“, bet vėliau buvo perbraukta, viršuje didelėmis raidėmis parašyta „ABBA“.

Jų oficialų logotipą, su apsukta „B“, sukūrė menininkas Rune Soderkvistas, kuris taip pat sukūrė daugumą ABBA įrašų viršelių. Pirmą kartą ambigrama pasirodė prancūzų rinktiniame albume „Golden Double Album“, kurį 1976 m. gegužės mėn. išleido Prancūzijoje esanti įrašų kompanija „Disques Vogue“, ir nuo to laiko buvo naudojama visuose oficialiuose leidiniuose.^[37]

Oficialaus logotipo idėja kilo vokiečių fotografui Volfgangui Heilemanui, fotografuojant aksominius kombinezonus paauglių žurnalui „Bravo“. Nuotraukoje ABBA nariai laikė milžiniškus savo vardų inicialus. Po to, kai buvo padarytos nuotraukos, V. Heilemanas suprato, kad B. Andersonas savo raidę „B“ laikė atvirkščiai; tai paskatino grupę pagalvoti apie logotipą su veidrodine „B“. Nuo 1976 m. pirmoji „B“ logotipe buvo „veidrodinė“ ir taip tapo registruotu grupės prekės ženklu.

Įsigijusi grupės katalogą, „PolyGram“ pradėjo naudoti skirtingus ABBA logotipo variantus, naudodama kitą šriftą. 1992 m. „PolyGram“ prie jo pridėjo karūnos emblemą, pirmą kartą išleidžiamam rinkiniui „ABBA Gold: Greatest Hits“. „Universal Music“ įsigijus „PolyGram“ (taigi ir ABBA „Polar Music International“ etiketę), grupės katalogo kontrolė grįžo į Stokholmą. Nuo tada originalus logotipas buvo atkurtas ant visų oficialių gaminių.^[38]

Kai grupė pateko į „Melodifestivalen“ su daina „Ring Ring“, bet netapo 1973 m. Švedijos atstovais „Eurovizijos“ dainų konkurse, S. Andersonas nedelsdamas pradėjo planuoti kitų metų pasirodymą. B. Ulvaeusas, B. Andersonas ir S. Andersonas tikėjo galimybėmis panaudoti „Eurovizijos“ dainų konkursą, kaip priemonę išgarsėti ir pristatyti verslui save kaip grupę ir dainų kūrėjus. 1973 m. pabaigoje Švedijos televizija pakvietė juos parašyti dainą 1974 m. vykstančiam „Melodifestivalen“ konkursui, o optimistinė daina „Waterloo“ buvo pasirinkta iš daugybės naujų dainų.

1974 m. vasario 9 d. ABBA užkariavo savo tautos širdis per Švedijos televiziją ir šiuo trečiuoju bandymu buvo daug labiau patyrę ir geriau pasiruošę „Eurovizijos“ dainų konkursui. 1974 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso laimėjimas suteikė ABBA galimybę keliauti po Europą ir pasirodyti pagrindinėse televizijos laidose; taip grupės singlas pateko į daugelio Europos šalių singlų topų viršūnes. Po sėkmės „Eurovizijos“ dainų konkurse ABBA praleido šlovės vakarą šėldama atitinkamai pavadintame „The Grand Brighton Hotel“ pirmojo aukšto Napoleono liukso numeryje.^[39]

„Waterloo“ tapo pirmuoju dideliu ABBA hitu daugelyje šalių ir TOP 1 singlu devyniose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, įskaitant didžiąsias Jungtinės Karalystės ir Vakarų Vokietijos rinkas bei Pietų Afrikos Respubliką. Ji taip pat pateko į dešimtuką keliose kitose šalyse, įskaitant užimtą trečiąją vietą Ispanijoje, ketvirtą vietą Australijoje ir Prancūzijoje bei septintąją vietą Kanadoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose daina užėmė šeštą vietą „Billboard Hot 100“ sąraše, atverdama kelią jų pirmajam albumui ir pirmajai grupės kelionei į šią šalį. Nors tai buvo trumpas reklaminis vizitas, jo metu jie pirmą kartą pasirodė JAV televizijoje „The Mike Douglas Show“ laidoje. Albumas „Waterloo“ „Billboard 200“ topuose užėmė vos 145 vietą, tačiau sulaukė vieningo JAV kritikų įvertinimo: „Los Angeles Times“ pavadino jį „įtikinančiu ir žavingu debiutiniu albumu, kuris gana efektyviai perteikia pagrindinio popso dvasią... malonus ir jaudinantis projektas“, o žurnalas „Creem“ jį apibūdino kaip „tobulą išskirtinių, mielų kompozicijų derinį“.^[40][41]

Tolesnis ABBA singlas „Honey, Honey“ (liet. Mielasis, Mielasis) JAV „Billboard Hot 100“ užėmė 27 vietą, keliose kitose šalyse pateko į geriausių dvidešimtuką, o Vakarų Vokietijoje tapo antruoju hitu, nors Australijoje ir JAV pasiekė tik 30 vietą geriausių hitų sąrašuose. Jungtinėje Karalystėje britų leidykla „Epic Records“ nusprendė vietoje „Honey, Honey“ iš naujo išleisti singlo „Ring Ring“ remiksą, o tuo metu gyvavusios grupės „Sweet Dreams“ koverinė „Honey, Honey“ versija pasiekė 10 vietą dainų reitinge. Abu įrašai debiutavo Jungtinės Karalystės topuose vienos savaitės skirtumu. „Ring Ring“ Jungtinėje Karalystėje nepateko į geriausiųjų 30-tuką, kurstydama gandus, kad grupė tiesiog buvo „Eurovizinis“ vieno hito stebuklas.

1974 m. lapkritį ABBA pradėjo savo pirmąjį turą po Europą – koncertavo Danijoje, Vakarų Vokietijoje ir Austrijoje. Turas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjosi grupė, nes į daugumą koncertų nebuvo išparduoti visi bilietai. Dėl paklausos stokos teko atšaukti kelis koncertus, tarp jų ir vienintelį koncertą Šveicarijoje. Antrasis turo etapas, 1975 m. sausį vykęs po Skandinaviją, buvo visiškai kitoks. Jie visur grojo pilnoms salėms ir pagaliau sulaukė tokio priėmimo, kokio siekė. Gyvi pasirodymai tęsėsi ir 1975 m. viduryje, kai ABBA Švedijoje ir Suomijoje pradėjo keturiolikos lauke vykstančių pasirodymų turą. Jų pasirodymas Stokholme, „Gröna Lund“ pramogų parke, pritraukė apie 19 200 žiūrovų.^[42] B. Ulvaeusas vėliau pasakė: „Jei pažvelgsite į singlus, kuriuos išleidome iškart po „Waterloo“, mes bandėme panašėti į „The Sweet“, pusiau glamroko grupę, o tai buvo kvaila, nes visada buvome pop grupė.“^[43]

1974 m. pabaigoje „So Long“ buvo išleistas singlo pavidalu Jungtinėje Karalystėje, tačiau negrojo „Radio 1“ eteryje ir į topus nepateko. Vienintelės šalys, kuriose singlas susilaukė sėkmės, buvo Austrija, Švedija ir Vokietija. Austrijoje ir Švedijoje singlas pateko į top dešimtukus, o Vokietijoje užėmė 21 vietą. 1975 m. viduryje ABBA išleido dainą „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“, kuri vėlgi mažai skambėjo „Radio 1“ eteryje ir sugebėjo pakilti tik į 38 vietą Jungtinės Karalystės topuose ir pasiekti aukščiausią penktąją vietą keliose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse bei pirmąją vietą Pietų Afrikos Respublikoje. Vėliau tais pačiais metais išleistas jų trečiasis studijinis albumas ir singlas „SOS“ grąžino juos į Jungtinės Karalystės topus – singlas atsidūrė šeštoje vietoje, o albumas – 13 vietoje. „SOS“ taip pat buvo antroji ABBA daina, tapusi numeris vienas hitu Vokietijoje. Prancūzijoje daina taip pat užkopė į pirmąją vietą, Australijoje tenkinosi trečiaja, o keliose kitose Europos šalyse antrąja vieta. Sėkmė dar labiau sustiprėjo, kai daina „Mamma Mia“ užėmė pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Australijoje bei keliose kitose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose tiek „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“, tiek „SOS“ užėmė 15 vietą „Billboard Hot 100“ sąraše, tačiau „Mamma Mia“ užėmė 32 vietą Kanadoje.

Iki tol grupės sėkmė Jungtinėse Amerikos Valstijose apsiribojo vienkartiniais singlų išleidimais. 1976 m. pradžioje grupė jau turėjo keturis singlus JAV TOP30 topuose, tačiau albumų rinka pasirodė sunkiai įveikiama. To paties pavadinimo ABBA albumas pasižymėjo trimis hitais JAV, tačiau pats albumas užėmė tik 165 vietą „Cashbox“ albumų sąraše ir 174 vietą Billboard 200 tope. Muzikinis žurnalas „Creem“ išreiškė nuomonę, jog ABBA išgyveno „labai aplaidžią reklaminę kampaniją“ JAV. Nepaisant to, grupė sulaukė šiltų atsiliepimų JAV spaudoje. „Cashbox“ net teigė, kad „Abba rinkodaros, rašymo ir pristatymo srityse pasižymėdavo pasikartojančiu gero skonio suvokimu ir meniškumo gijomis, todėl kritikuoti jų pastangas būtų beveik gėda“, o „Creem“ rašė, kad „SOS LP leidimo takelis toks geras, kad net sunku protu suvokti“.

Australijoje po muzikinių klipų „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ ir „Mamma Mia“ pasirodymų nacionaliniame televizijos pop šou „Countdown“ grupė netruko būti pastebėta ir sulaukti didžiulo populiarumo, o „Countdown“ tapo pagrindiniu grupės propaguotoju dėl savo unikalių muzikinių klipų. Tai sukėlė didžiulį ABBA susidomėjimą Australijoje, todėl daina „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ išliko pirmoje reitingų vietoje tris savaites, o „SOS“ šiame sąraše išliko savaitę. Daina „Mamma Mia“ reitinge išbuvo dešimt savaičių, o albumas išlaikė pirmąją vietą keletą mėnesių. Trys dainos taip pat buvo sėkmingos netoliese esančioje Naujojoje Zelandijoje – dvi pirmosios („I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ ir „SOS“) pasiekė topų viršūnę, o trečioji („Mamma Mia“) – antrąją vietą.

1976 m. kovo mėn. grupė išleido rinktinių dainų albumą „Greatest Hits“. „Greatest Hits“ tapo pirmuoju jų albumu, atsidūrusiu pirmoje populiariausių albumų sąrašo vietoje Jungtinėje Karalystėje ir taip pat pirmą kartą pateko į 50 geriausių JAV albumų topų sąrašą, o galiausiai buvo parduotas daugiau nei milijonas šio albumo kopijų. Taip pat į „Greatest Hits“ albumą buvo įtrauktas naujas singlas „Fernando“, kuris užėmė pirmąją vietą mažiausiai trylikoje pasaulio šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, Australiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką, kitose pasaulio šalyse šis singlas puikavosi geriausių singlų penketukuose. Visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei 10 milijonų singlo kopijų.^[44] Australijoje „Fernando“ išlaikė 1 vietą rekordiškai ilgą laiką – 14 savaičių (ir išliko topuose 40 savaičių) bei buvo ilgiausiai gyvavęs topo lyderis daugiau nei 40 metų, kol jį 2017 m. gegužės mėn. aplenkė Edo Šyrano daina „Shape of You“.^[45] Singlas iki šiol išlieka vienu perkamiausių Australijoje. 1976 m. grupė laimėjo pirmąjį tarptautinį apdovanojimą, kai Fernando buvo išrinktas geriausiu 1975 m. studijiniu įrašu. Jungtinėse Amerikos Valstijose „Fernando“ pateko į „Cashbox Top 100“ singlų topų dešimtuką, o „Billboard Hot 100“ sąraše užėmė 13 vietą. Tuo pat metu Vokietijoje buvo išleistas rinkinys „The Very Best of ABBA“, kuris taip pat tapo albumu Nr. 1 populiariausių albumų sąrašuose, o po kelių mėnesių sekęs „Greatest Hits“ rinkinys pakilo iki antrosios vietos Vokietijoje, nepaisant visų panašumų su kitu rinktinių dainų albumu „The Very Best of ABBA“.

Ketvirtasis studijinis grupės albumas „Arrival“, tapęs populiariausiu albumu daugelyje Europos šalių, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje bei buvęs Top 3 populiariausių albumų sąrašuose Kanadoje bei Japonijoje, atspindėjo naujus grupės pasiekimus tiek dainų kūrimo srityje, tiek darbo studijoje veikloje. Albumas sulaukė puikių atsiliepimų iš kitų į roką orientuotų britų muzikos savaitinių žurnalų, tokių kaip „Melody Maker“ ir „New Musical Express“ ir dažniausiai teigiamų kritikų atsiliepimų iš JAV. „Arrivals“ albumo kūriniai tapo hitais: „Money, Money, Money“ tapo Nr. 1 hitu Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje ir kitose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse; „Knowing Me, Knowing You“ – šešiskart iš eilės Nr. 1 hitu Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tikra sensacija buvo singlas „Dancing Queen“, ne tik užėmęs pirmąją vietą ištikimose rinkose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija, kelios kitos Vakarų ir Šiaurės Europos šalys bei Australijoje, bet ir užėmęs pirmąją vietą JAV, Kanadoje, Sovietų Sąjungoje ir Japonijoje. Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje puikavosi Top 10 populiariausių dainų sąrašuose. Visos trys dainos buvo populiariausios Meksikoje. Pietų Afrikos Respublikoje ABBA sulaukė stulbinamos sėkmės – dainos „Fernando“, „Dancing Queen“ ir „Knowing Me, Knowing You“ pateko į 20 geriausiai parduodamų singlų 1976–1977 m. sąrašą. 1977 m. „Arrival“ buvo nominuotas pirmajam „The BRIT awards“ (liet. Britų muzikos apdovanojimai) apdovanojimui kategorijoje „Geriausias tarptautinis metų albumas“. Tuo metu ABBA jau buvo populiari Jungtinėje Karalystėje, didžiojoje dalyje Europos, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kanadoje. Dokumentiniame filme „Frida – The DVD“ A. Lyngstad pasakojo, kad ji ir A. Faltskog, būdamos grupėje, tobulėjo kaip dainininkės, nes bėgant metams ABBA įrašai tapo vis sudėtingesni.

1977 m. sausį ABBA pradėjo savo pirmąjį didelį turą. Grupės statusas kardinaliai pasikeitė – juos imta laikyti superžvaigždėmis. Sausio 28 d. grupė pradėjo savo ilgai lauktą turą Osle, Norvegijoje, bei surengė grandiozinį šou, kuriame buvo kelios scenos iš jų pačių sukurtos mini operetės „Mergina auksiniais plaukais“. Koncertas sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio iš visos Europos ir Australijos. Jie tęsė turą po Vakarų Europą, aplankydami Geteborgą, Kopenhagą, Berlyną, Kelną, Amsterdamą, Antverpeną, Eseną, Hanoverį ir Hamburgą ir baigdami pasirodymais Jungtinėje Karalystėje Mančesteryje, Birmingame, Glazge ir dviem išparduotais koncertais Londono karališkoje koncerų salėje. Bilietus į šiuos du pasirodymus buvo galima įsigyti tik paštu, o vėliau paaiškėjo, kad bilietų kasos gavo 3,5 mln. užklausų, kurių būtų pakakę koncertų salę užpildyti 580 kartų. Kartu su pagyrimais („ABBA pasirodo nepaprastai sėkmingai atkuriant savo įrašus“, rašė žurnalas „Creemas“) buvo skundų, kad „ABBA pasirodė sklandžiai... bet be jokio savitumo su 16 žmonių ant scenos“ rašė muzikinis žurnalas „Melodijų kūrėjas“. Vienas iš Karališkoje Alberto salėje nufilmuotų koncertų tapo užuomina į Australijos turą, tapusį filmu „ABBA: The Movie“.

Po europinio turo 1977 m. kovą ABBA surengė 11 pasirodymų Australijoje, kur iš viso dalyvavo 160 tūkst. žmonių. Kovo 3 d. Sidnėjuje vykusį atidarymo koncertą, kuriame dalyvavo 20 000 žiūrovų, sugadino liūtis, o A. Lyngstad koncerto metu paslydo ant šlapios scenos. Tačiau vėliau visi keturi nariai šį koncertą prisiminė kaip įsimintiniausią savo karjeroje. Jiems atvykus į Melburną, Melburno rotušėje buvo surengtas pilietinis priėmimas, kurio metu ABBA pasirodė balkone, kad pasveikintų entuziastingą 6000 žmonių minią. Melburne grupė surengė tris koncertus, kiekviename iš jų dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. žiūrovų, įskaitant Australijos ministrą pirmininką Malkolmą Fraserį ir jo šeimą. Pirmajame Melburno koncerte 16 000 žmonių susirinko už aptvertos teritorijos pasiklausyti koncerto. Adelaidėje, Australijoje, grupė surengė vieną koncertą Futbolo parke 20 tūkst. žmonių akivaizdoje, o dar 10 tūkst. klausėsi gatvėje. Per pirmąjį iš penkių koncertų Perte buvo pranešta apie bombą, todėl visi dalyviai turėjo evakuotis iš Pramogų centro. Turą lydėjęs precedento neturintis žiniasklaidos dėmesys yra užfiksuota filme „ABBA: The Movie“, kurį režisavo Lasas Halstromas.^[46][47]

1977 m. gruodį ABBA po „Arrival“ išleido ambicingesnį penktąjį albumą „ABBA: The Album“, išleistą kartu su „ABBA: The Movie“ debiutu. Nors Jungtinėje Karalystėje apžvalgininkai albumą įvertino mažiau palankiai, jame vėlgi buvo dar vieni ABBA pasauliniai hitai: „The Name of the Game“ ir „Take a Chance on Me“, kurie Jungtinės Karalystės buvo topų viršūnėse ir pasiekė įspūdingus pardavimų kiekius daugelyje šalių, nors kūrinys „Name of the Game“ apskritai buvo sėkmingesnis Šiaurės šalyse, o „Take a Chance on Me“ – Šiaurės Amerikoje ir vokiškai kalbančiose šalyse.

„The Name of the Game“ užėmė antrąją vietą Nyderlanduose, Belgijoje ir Švedijoje, taip pat pateko į geriausių penketuką Suomijoje, Norvegijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, o Meksikoje (JAV) jis pasiekė tik 10, 12 ir 15 vietas. „Take a Chance on Me“ tapo populiariausiu hitu Austrijoje, Belgijoje ir Meksikoje, o JAV, Kanadoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Šveicarijoje pateko į geriausiųjų trejetuką, o Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje pasiekė tik 12 ir 14 vietas. Abi dainos pateko į geriausių dešimtuką tokiose šalyse kaip Rodezija ir Pietų Afrika, taip pat Prancūzijoje. Nors „Take a Chance on Me“ ir nepateko į JAV topų viršūnę, ten jis pasirodė esąs didžiausias ABBA hitas – parduota daugiau kopijų nei „Dancing Queen“.^[48] Pramonės apžvalgininkai pardavimų mažėjimą Australijoje laikė neišvengiamu, nes ABBA karštligė, kuri ten tęsėsi beveik trejus metus, galėjo tęstis tik tol, kol paaugliai natūraliai pradėjo atsisakyti grupės, kurią taip dievino abu jų tėvai ir seneliai.^[49]

Trečiasis singlas „Eagle“ buvo išleistas žemyninėje Europoje ir Australijoje, tapęs pirmuoju hitu Belgijoje ir Top 10 hitu Nyderlanduose, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Pietų Afrikoje, tačiau vos pateko į Australijos topą. „Eagle“ B pusėje buvo „Thank You for the Music“, o 1983 m. jis buvo pavėluotai išleistas kaip A pusės singlas Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. „Thank You for the Music“ tapo viena geriausių ir geriausiai žinomu ABBA dainų, kuri per visą grupės gyvavimo laikotarpį nebuvo išleista kaip singlas. „ABBA: The album“ pateko į albumų topų viršūnes Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, o Australijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Rodezijoje pakilo į Top 5, o Kanadoje ir Japonijoje pateko į Top 10. Šaltiniai taip pat nurodo, kad pardavimas Lenkijoje viršijo 1 mln. egzempliorių, o pardavimo paklausa Rusijoje negalėjo būti patenkinta turimos pasiūlos.^[50] Albumas JAV užėmė 14 vietą.

Iki 1978 m. ABBA buvo viena didžiausių grupių pasaulyje. Tuščia ir nenaudojamą kino teatrą grupė pavertė muzikos studija „Polar Music Studio“ – moderniausia studija Stokholme, kuria naudojosei ne tik ABBA, o ir roko grupės „Genesis“ ir „Led Zeppelin“. 1978 m. gegužę grupė išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas reklaminei kampanijai, kur kartu su dainininkais Andu Gibu ir Olivia Niuton-Džon pasirodė specialioje televizijos laidoje. Įrašyti singlą „Summer Night City“ (liet. Vasaros naktys) nebuvo lengvas darbas, tačiau po jo išleidimo daina tapo dar vienu sėkmingu grupės hitu.^[51]

1979 m. sausio 9 d. grupė atliko kūrinį „Chiquitita“ „Music for UNICER“ koncerte, vykusiame Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, skirtoje UNICEF Tarptautinio vaiko metams paminėti. ABBA šio pasaulinio hito autorių teises padovanojo UNICEF.^[52] Singlas buvo išleistas kitą savaitę, sausio 16 d., ir užėmė pirmąją vietą dešimtyje pasaulio šalių.

1979 m. sausio viduryje B. Ulvaeusas ir A. Faltskog paskelbė besiskiriantys. Ši žinia sukėlė žiniasklaidos susidomėjimą ir paskatino spėlioti apie grupės ateitį. ABBA patikino spaudą ir jų gerbėjų ratą, kad jie tęsia savo darbą kaip grupė ir kad skyrybos jų nepaveiks.^[53] Nepaisant to, žiniasklaida ir toliau juos kamantinėjo šiuo klausimu interviu metu. Norėdami pabėgti nuo žiniasklaidos sūkurių ir susikoncentruoti ties savo kūrinių rašymu, B. Andersonas ir B. Ulvaeusas slapta nuvyko į įrašų kompaniją „Compass Point Studios“ Nassau, Bahamuose, kur dvi savaites ruošė kito albumo dainas.

Šeštasis studijinis grupės albumas „Voulez-Vous“ buvo išleistas 1979 m. balandį, jo titulinis kūrinys buvo įrašytas garsiojoje įrašų studijoje „Criteria Studios“ Majamyje, Floridoje, padedant įrašų inžinieriui Tomui Dovdui. Albumas pateko į populiariausių Europos ir Japonijos bei Meksikos topų viršūnes, Kanadoje ir Australijoje pateko į populiariųjų dešimtuką, o JAV buvo tarp Top 20. Nors nė vienas albumo singlas nepasiekė pirmosios Jungtinės Karalystės topo vietos, pagrindinis singlas „Chiquitita“ ir ketvirtasis singlas „I Have a Dream“ pakilo į antrąją vietą, o kiti du – „Does Your Mother Know“ ir „Angeleyes“ (su „Voulez-Vous“, išleista kaip dviguba A pusė) pateko į geriausiųjų penketuką. Visi keturi singlai pasiekė pirmąją vietą Belgijoje, nors paskutiniai trys nepateko į topus Švedijoje ir Norvegijoje. „Chiquitita“, kuri buvo pristatyta UNICEF koncerte, po kurio ABBA nusprendė pusę autorinio atlyginimo už dainą paaukoti UNICEF, atsidūrė singlų topų viršūnėse Nyderlanduose, Šveicarijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Rodezijoje ir Naujoje Zelandijoje, pakilo į antrąją vietą Švedijoje ir pateko į populiariausių dainų penketuką Vokietijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir Australijoje, nors Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiekė tik 29 vietą. „I Have a Dream“ buvo didžiulis hitas ir pasiekė pirmą vietą Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Austrijoje, trečią vietą Pietų Afrikoje ir ketvirtą vietą Vokietijoje, nors Australijoje pasiekė tik 64 vietą. Kanadoje „I Have a Dream“ tapo antruoju ABBA numeris vienas hitu „RPM Adult Contemporary“ tope (po to, kai „Fernando“ pasiekė aukščiausią vietą), nors į JAV topus nepateko. Daina „Does Your Mother Know“, kurioje B. Ulvaeusas atlieka pagrindinį vokalą, pateko į Top 5 Nyderlanduose ir Suomijoje, o Vokietijoje, Šveicarijoje ir Australijoje – į Top 10, nors Naujojoje Zelandijoje pasiekė tik 27 vietą. Šiaurės Amerikoje šiam kūriniui sekėsi geriau nei „Chiquitita“ – Kanadoje jis pasiekė 12, o JAV – 19 vietas, o Japonijoje pateko į Top 20. „Voulez-Vous“ buvo populiariausių hitų dešimtuke Nyderlanduose ir Šveicarijoje, Vokietijoje ir Suomijoje pateko į Top 20.

Taip pat 1979 m. grupė išleido antrąjį rinkinį albumą „Greatest Hits Vol. 2“, kuriame buvo visiškai naujas kūrinys „Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)“, kuris pateko į geriausiųjų trejetuką Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Suomijoje ir Norvegijoje ir grąžino ABBA į Australijos Top 10. „Greatest Hits Vol. 2“ užėmė pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Kanadoje ir Japonijoje, o keliose kitose šalyse pateko į Top 5, bet Australijoje pasiekė tik 20 ir JAV – 46 vietas. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Rusijoje grupei buvo sumokėta naftos prekėmis dėl rublio embargo.^[54]

1979 m. rugsėjo 13 d. ABBA pradėjo turą „ABBA: The Tour“ „Northlands Coliseum“ esančiame Edmontone, Kanadoje, su pilna arena žmonių (14 000 žiūrovų). „Grupės balsai, aukštas Agnetos sodrumas, derinamas su švelniais, sodriais žemesniais Ani-Fridos tonais, buvo puikūs... Techniškai tobuli, melodiškai teisingi ir visada tobulo tono... Švelnus žemesnis Ani-Fridos balsas ir aukštas, aštrus Agnetos vokalas buvo stulbinantis“, – žavėjosi vietinis naujienlaikraštis „Edmonton Journal“. Per kitas keturias savaites jie iš viso surengė 17 pasirodymų su pilnoms arenomis, 13 pasirodymų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir keturis Kanadoje. Paskutinis numatytas ABBA koncertas JAV, Vašingtone spalio 4 d. buvo atšauktas dėl A. Faltskog emocinių išgyvenimų, patirtų skrendant iš Niujorko į Bostoną, kai grupės privatus lėktuvas buvo veikiamas ekstremalių oro sąlygų ir ilgą laiką negalėjo nusileisti. Bostono muzikos salėje jie pasirodė vėluodami 90 minučių. Turas baigėsi pasirodymu Toronte, Kanadoje, „Maple Leaf Gardens“ arenoje 18 000 žiūrovų akivaizdoje. „ABBA groja nuostabiai galingai ir garsiai; tačiau, nors jie yra garsūs, jie taip pat yra aiškūs, o tai atitinka išskirtinį vokalinį garsą... Kiekvienas, kuris penkerius metus laukė, kol pamatys Abba, bus patenkintas“, – rašė žurnalas „Record World“. 1979 m. spalio 19 d. turas atnaujintas Vakarų Europoje, kur grupė surengė 23 visiškai išparduotus koncertus.

1980 m. kovą ABBA išvyko į Japoniją, kur atvykus į Naritos tarptautinį oro uostą juos apgulė tūkstančiai gerbėjų. Grupė surengė vienuolika koncertų pilnoms salėms, įskaitant šešis pasirodymus sporto arenoje „Tokijo Budokan“ Tokijuje, Japonijoje. Šis turas buvo paskutinis nuotykis jų karjeroje. 1980 m. liepą ABBA išleido singlą „The Winner Takes It All“, kuris tapo aštuntuoju Jungtinės Karalystės topų lyderiu. Daina dažnai klaidingai suprantama kaip parašyta apie B. Ulvaeusas ir A. Feltskog sutuoktinių vargus; B. Ulvaeusas parašė dainos tekstą, bet pareiškė, kad jis nėra apie jo paties skyrybas; A. Feltskog ne kartą yra pareiškusi, kad skyrybų metu ji nebuvo jų skyrybų pralaimėtoja. Jungtinėse Amerikos Valstijose singlas užėmė aštuntą vietą „Billboard Hot 100“ sąraše ir pirmąją vietą „Billboard Adult Contemporary“, kur ABBA atsidūrė jau antrą kartą. 1980 m. pabaigoje singlas buvo perdainuotas B. Andersono ir B. Ulvaeuso su šiek tiek kitokiu prancūzų dainininkės Mireile Mafju pritariamuoju balsu pavadintu „Bravo tu as gagné“ su prancūziškais Alaino Bublilo žodžiais. Tų pačių metų lapkritį buvo išleistas septintasis ABBA albumas „Super Trouper“, kuriame atsispindėjo tam tikri ABBA stiliaus pokyčiai – ryškesnis sintezatorių naudojimas ir vis asmeniškesni dainų tekstai. Albumas tapo daugiausiai kada nors gautų išankstinių albumo užsakymų rekordininku Jungtinėje Karalystėje, kai prieš jį išleidžiant buvo užsakytas milijonas kopijų. Antrasis albumo singlas „Super Trouper“ taip pat pasiekė pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje ir tapo devintuoju ir paskutiniu grupės geriausiu kūriniu Jungtinės Karalystės topuose. Kitas albumo kūrinys „Lay All Your Love on Me“, išleistas 1981 m. kaip dvylikos colių singlas tik tam tikrose teritorijose, atsidūrė „Billboard Hot Dance Club Play“ topo viršūnėje, Jungtinės Karalystės singlų sąraše atsidūrė septintoje vietoje, tuo metu tapęs aukščiausiu 12 colių leidimu Jungtinės Karalystės topų istorijoje.

Taip pat 1980 m. ABBA įrašė savo hitų atliekamų ispanų kalba rinkinį pavadinimu „Gracias Por La Música“. Jis buvo išleistas ispaniškai kalbančiose šalyse, taip pat Japonijoje ir Australijoje. Albumas sulaukė didžiulės sėkmės, o kartu su ispaniška „Chiquitita“ versija reiškė grupės proveržį Lotynų Amerikoje. „ABBA Oro: Grandes Éxitos“, ispaniškas „ABBA Gold: Greatest Hits“ atitikmuo, buvo išleistas 1999 m.

1981 m. sausį B. Ulvaeusas vedė Leną Kalersjo, o vadybininkas S. Andersonas atšventė savo 50-metį. Šia proga ABBA kaip duoklę jam įrašė kūrinį „Hovas Vittne“ (švediškas Jehovos liudytojo ir B. Andersono gimtinės Hovos pavadinimo kalambūras) ir išleido tik 200 raudonų vinilinių kopijų, skirtų išdalyti svečiams, dalyvavusiems vakarėlyje. Šis singlas tapo geidžiamiausiu daiktu kolekcionavimui. 1981 m. vasario viduryje B. Andersonas ir A. Lyngstad paskelbė, kad pateikia prašymą dėl skyrybų. Pasirodė informacija, kad jų santuoka ilgus metus buvo sunki kova, o B. Andersonas jau buvo sutikęs kitą moterį Moną Norklit, kurią vedė 1981 m. lapkritį.

1981 m. pradžioje B. Andersonas ir B. Ulvaeusas turėjo dainų kūrimo sesijas, o įrašų sesijos prasidėjo kovo viduryje. Balandžio pabaigoje grupė įrašė specialią televizijos laidą „Dick Cavett Meets ABBA“ su JAV pokalbių laidos vedėju Ričardu Alva Kavetu. Aštuntasis ABBA studijinis albumas „The Visitors“ (liet. Lankytojai) pademonstravo dainų kūrimo brandą ir jausmų gilumą, kurių aiškiai trūko ankstesniuose įrašuose, tačiau grupė vis tiek buvo priskiriama pop žanrui su patraukliomis melodijomis ir harmonijomis. Titulinis albumo kūrinys nebuvo išleistas visuomenei, pasak B. Ulvaeuso, tačiau jame kalbama apie slaptus susitikimus, surengtus prieš totalitarinių vyriausybių pritarimą sovietų dominuojamose šalyse, o kiti kūriniai liečia tokias temas kaip nesėkmingi santykiai, karo grėsmė, senėjimas ir nekaltumo praradimas. Vienintelis pagrindinis albumo singlas „One of Us“ pasirodė esąs paskutinis iš devynių ABBA singlų užėmusių pirmąją vietą Vokietijoje, tai įvyko 1981 m. gruodžio mėn. „One of Us“ taip pat buvo paskutinis singlas patekęs į TOP 3 ABBA hitus Jungitėje Karalystėje, užėmęs trečią vietą Jungtinės Karalystės singlų sąraše.

Nors „The Visitors“ buvo daugumos Europos šalių, įskaitant Airiją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, albumų topų viršūnėse, albumas nebuvo toks komerciškai sėkmingas kaip jo pirmtakai, o tai fiksavo komercinį nuosmukį anksčiau lojaliose rinkose, tokiose kaip Prancūzija, Australija ir Japonija. Albume skambantis kūrinys „When All Is Said and Done“ buvo išleistas kaip singlas Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje ir tapo paskutiniu „ABBA“ populiariausių TOP 40 hitu JAV (debiutavo JAV topuose 1981 m. gruodžio 31 d.), taip pat pateko į 10 geriausių JAV „Šiuolaikinės muzikos suaugusiems“ sąrašą ir užėmė ketvirtą vietą Kanados „Šiuolaikinės muzikos suaugusiems“ RPM reitingo vietą. Dainos žodžiai, kaip ir „The Winner Takes It All“ ir „One of Us“, buvo susiję su skausminga išsiskyrimo su ilgamečiu partneriu išgyvenimu, nors į traumą buvo pažvelgta optimistiškiau. Dabar paviešinus B. Andersono ir A. Lyngstad skyrybų istoriją, gandai apie įtampą grupėje sustiprėjo. Taip pat JAV buvo išleistas titulinis kūrinys „The Visitors“, kuris pateko į „Billboard Hot Dance Club Play“ topų dešimtuką.

1982 m. pavasarį prasidėjo dainų kūrimo sesijos ir grupė vėl susibūrė. Planai nebuvo iki galo aiškūs, bet buvo aptartas naujas albumas ir pasiūlyta galimybė surengti nedidelį turą. 1982 m. gegužę ir birželį vykusiose įrašų sesijose buvo sunku, ir galiausiai buvo įrašytos tik trys dainos: „You Owe Me One“, „I Am the City“ ir „Just Like That“. B. Andersonas ir B. Ulvaeusas nebuvo patenkinti rezultatu, todėl juostos su įrašais buvo paliktos lentynoje ir grupė padarė vasaros pertrauką.^[55]

Rugpjūčio pradžioje į studiją grįžusi grupė pakeitė likusių metų planus: jie sutiko Kalėdoms išleisti dvigubą visų savo ankstesnių singlų albumų rinkinį, pavadintą „Singles: The First Ten Years“. Vyko naujų dainų kūrimo ir įrašymo sesijos,^[56] o spalį ir gruodį jie išleido singlus „The Day Before You Came“ / „Cassandra“ ir „Under Attack“ / „You Owe Me One“, kurie taip pat buvo įtraukti rinkinį albumą kaip A-pusė. Nė vienas iš singlų nepateko į geriausių Top 20 Junginėje Karalystėje, nors „The Day Before You Came“ pateko į Top 5 dainų sąrašus daugelyje Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai ir Belgija. Albumas pasiekė aukščiausią vietą Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje, pateko į Top 5 Nyderlanduose ir Vokietijoje ir į Top 20 daugelyje kitų šalių. „Under Attack“, paskutinis grupės kūrinys prieš iširimą, pateko į geriausių penketuką Nyderlanduose ir Belgijoje.

Kūriniai „I Am the City“ ir „Just Like That“ liko neišleisti prie albumo „The Singles: The First Ten Years“, kad būtų galima įtraukti į kitą planuojamą studijinį albumą, nors tai taip ir nebuvo įgyvendinta. „I Am the City“ galiausiai buvo išleistas rinkinyje „More ABBA Gold“ 1993 m., o „Just Like That“ panaudotas naujose dainose kartu su kitais atlikėjais, kurias prodiusavo B. Andersonas ir B. Ulvaeusas. Perdirbta eilėraščių versija atsidūrė miuzikle „Chess“.^[57] „Just Like That“ chorinė dalis galiausiai buvo išleista 1994 m. retrospektyvinėje dėžutėje, taip pat buvo įtraukta į „ABBA Undeleted“ kūrinių mišinį, kuris buvo išleistas 9-nių diskų komplekte „The Complete Studio Recordings“. Nepaisant daugybės gerbėjų prašymų, B. Ulvaeusas ir B. Andersonas vis dar atsisako išleisti visą ABBA „Just Like That“ versiją.

Pirmąją 1982 m. lapkričio savaitę grupė išvyko į Londoną reklamuoti „The Singles: The First Ten Years“, pasirodė TV laidose „Saturday Superstore“ ir „The Late, Late Breakfast Show“, o antrąją savaitę – Vakarų Vokietijoje vykusiame koncerte „Show Express“. 1982 m. lapkričio 19 d. ABBA paskutinį kartą pasirodė Švedijoje televizijos programoje „Nöjesmaskinen“, o 1982 m. gruodžio 11 d. surengė paskutinį savo pasirodymą, transliuota Jungtinėje Karalystėje per Noelio Edmondso laidą „The Late, Late Breakfast Show“^[58] tiesiogiai iš televizijos studijos Stokholme.

B. Andersonas ir B. Ulvaeusas pradėjo bendradarbiauti su tekstų kūrėjų ir autoriumi Timu Raisu 1983 m. pradžioje, kurdami dainas muzikiniam projektui „Chess“, o A. Faltskog ir A. Lyngstad daugiausia dėmesio skyrė tarptautinei solo karjerai. Kol B. Andersonas ir B. Ulvaeusas dirbo prie miuziklo, tolesnis jų trijų bendradarbiavimas prasidėjo su miuziklu „Abbacadabra“, kuris buvo sukurtas Prancūzijoje televizijai. Tai buvo miuziklas vaikams, kuriame buvo panaudota 14 ABBA kurtų dainų. Alainas ir Danielis Boublilai, parašę knygą „Les Misérables“, dėl projekto bendravo su S. Andersonu, o televizijos miuziklas per Kalėdas buvo transliuojamas per Prancūzijos televiziją, o vėliau buvo transliuojama ir olandiška jo versija. D. Boublil anksčiau taip pat parašė prancūziškus dainų tekstus Mireilės Mefju versijai „The Winner Takes It All“.

A. Lyngstad, neseniai persikėlus į Paryžių, kartu su prancūzų dainininku Danieliu Balavoine įrašė singlą „Belle“. Daina buvo 1976 m. ABBA instrumentinio kūrinio „Arrival“ koveris. Kadangi singlas „Belle“ buvo gerai parduodamas Prancūzijoje, Kameronas Mackintošas Londone norėjo surengti anglišką pasirodymo versiją, kurios tekstus prancūziškai išvertė Davidas Vudas ir Donas Bleckas; B. Andersonas ir B. Ulvaeusas įsitraukė į projektą ir prisidėjo prie vienos naujos dainos „I Am the Seeker“ sukūrimo. „Abbadabra“ premjera įvyko 1983 m. gruodžio 8 d. Londone, „Lyric Hammersmith“ teatre. Miuziklas sulaukė įvairių atsiliepimų ir iki 1984 m. sausio 21 d. buvo surengti aštuoni pasirodymai pilnoms salėms žiūrovų. A. Lyngstad taip pat dalyvavo šiame pastatyme, įrašydama kūrinį „Belle“ anglų kalba pavadintų „Time“ kartu su aktoriumi ir dainininku B.A. Robertsonu. Singlas „Time“buvo gerai parduodamas kūrinys, jį prodiusavo ir įrašė Maikas Batas. 1984 m. gegužę A. Lyngstad atliko kūrinį „I Have a Dream“ su vaikų choru Jungtinių Tautų šventėje Ženevoje, Šveicarijoje.^[59]

1986 m. sausį visi keturi grupės nariai paskutinį kartą viešai pasirodė kaip labiau keturi draugai nei kaip ABBA, kai įrašė vaizdo įrašą, kuriame jie atlieka akustinę „Tivedshambo“ versiją (tai buvo pirmoji daina, kurią parašė jų vadybininkas S. Andersonas), Švedijos televizijos laidai, skirtai S. Andersono 55-mečiui. Grupė nesimatė daugiau nei dvejus metus. Tais pačiais metais jie taip pat privačiai koncertavo kito draugo – savo senojo turo vadovo Klaeso af Geierstamo – 40-mečio šventėje. Jie dainavo pačių parašytą dainą pavadinimu „Der Kleine Franz“, kuri vėliau vėl pasirodė albume „Chess“. Taip pat 1986 m. buvo išleistas albumas „ABBA Live“, kuriame buvo gyvų pasirodymų rinkinys iš 1977 ir 1979 m. vykusių turų. 1999 m. Keturi grupės nariai buvo svečiai per 50-ąjį Gorelės Hanser gimtadienį. G. Hanser buvo ilgametė visų keturių grupės narių draugė, taip pat buvusi S. Andersono sekretorė. G. Hanser garbei ABBA atliko švedų gimtadienio dainą „Med en enkel tulipan“ a cappella.^[60]

ABBA niekada oficialiai nepaskelbė apie grupės išsiskyrimą ar neribotą pertrauką, bet ilgą laiką buvo laikoma iširusia po paskutinio jų viešo pasirodymo 1982 m. Paskutinis jų viešas pasirodymas kartu kaip ABBA prieš 2016 m. susijungimą vyko 1982 m. gruodžio 11 d. per britų televizijos programą „The Late, Late Breakfast Show“ (tiesiogiai iš Stokholmo) Prisimindamas daina „The day before you came“, B. Ulvaeusas pasakė: „Galbūt būtume tęsę [veiklą] dar kurį laiką, jei tai būtų buvęs hitas numeris vienas“.^[61] 1983 m. sausį A. Faltskog pradėjo įrašinėti savo solinį albumą, nes kiek anksčiau A. Lyngstad sėkmingai išleido savąjį albumą „Something's Going On“. Tuo tarpu B. Ulvaeusas ir B. Andersonas pradėjo kurti dainas miuziklui „Šachmatai“. Tuo metu duodami interviu B. Ulvaeusas ir B. Andersonas neigė „ABBA“ išsiskyrimą („Kas mes be savo damų? Bridžit Bardot inicialai?“), o A. Lyngstad ir A. Faltskog interviu metu tvirtino, kad ABBA 1983 ar 1984 m. rinksis ir dirbs ties nauju albumu. Vidiniai nesutarimai tarp grupės ir jų vadybininko paaštrėjo, o grupės nariai 1983 m. pardavė savo akcijas įrašų kompanijai „Polar Music“. Išskyrus pasirodymą televizijoje 1986 m., ketveriukė viešai nebesusitiko iki tol, kol 2008 m. liepos 4 d. pasirodė filmo „Mamma Mia!“ premjeroje Švedijoje. Atskirų narių pastangos prieš pat ir po jų paskutinio viešo pasirodymo, kartu su abiejų santuokų žlugimu ir reikšmingos veiklos stoka per kelerius ateinančius metus, plačiai leido manyti, kad grupė iširo.

Po premjeros duodamas interviu naujienlaikraščiui „Sunday Telegraph“ B. Ulvaeusas ir B. Andersonas teigė, kad nėra nieko, kas galėtų juos vėl suvilioti atgal į sceną. B. Ulvaeusas sakė: „Mes niekada nebepasirodysime scenoje. [...] Tiesiog nėra motyvacijos vėl tapti grupe. Pinigai nėra to veiksnys ir norėtume, kad žmonės prisimintų mus tokius, kokie buvome. Jauni, energingi, pilni energijos ir ambicijų. Prisimenu, kaip Robertas Plantas sakė, kad „Led Zeppelin“ dabar yra koverinė grupė, nes jie atlieka visų savo kūrinių koverius. Manau, kad tai buvo teisybė.“^[62] Tačiau 2011 m. sausio 3 d. A. Faltskog, ilgai laikyta labiausiai atsiskyrusia grupės nare ir pagrindine kliūtimi bet kokiam susijungimui, iškėlė galimybę vėl susijungti vienkartiniam pasirodymui. Ji prisipažino, kad šios idėjos kitiems trims nariams dar nekėlė. 2013 m. balandį per interviu Vokietijos naujienlaikraščiu „Die Zeit“ ji pakartojo, kad tikisi vėl susiburti su grupe, sakydama: „Jei manęs paklaus, aš atsakysiu „taip“.^[63]

2013 metų gegužę duodamas interviu tuomet 63 metų A. Faltskog, pareiškė, kad ABBA niekada nesusijungs: „Manau, kad turime susitaikyti, kad tai neįvyks, nes esame per seni ir kiekvienas iš mūsų turi savo gyvenimą. Per daug metų praėjo nuo tada, kai mes sustojome, ir tikrai nėra prasmės mus vėl suburti“. A. Faltskog taip pat paaiškino, kad grupės nariai išliko draugiški: „Visada malonu karts nuo karto pasimatyti, šiek tiek pasikalbėti ir šiek tiek pajusti nostalgiją.“^[64] 2014 m. balandžio mėn. interviu metu A. Faltskog paklausta, ar grupė gali susiburti naujam įrašui, sakė: „Sunku apie tai kalbėti, nes tada visos naujienos bus tokios: „ABBA ketina įrašyti dar vieną dainą!“ Bet kol mes galime dainuoti ir groti, kodėl gi ne? Labai norėčiau, bet tai priklauso nuo Bjorno ir Benio.“^[43]

Devintojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje sulaukusi mažai dėmesio ABBA muzika vėl atgijo 1990-ųjų pradžioje sintpopo dueto „Erasure“ dėka, kuris išleido „Abba-esque“ – keturių takelių EP leidimą su ABBA dainų, kurios 1992 m. užėmė kelių Europos topų viršūnes, koverinėmis versijomis. Tų metų birželį „U2“ atvykus koncertuoti į Stokholmą, pagerbė grupę  ABBA, pakviesdama B. Ulvaeusą ir B. Andersoną prisijungti prie jų scenoje ir atlikti dainą „Dancing Queen“, groti gitara ir klavišiniais. 1992 m. rugsėjį buvo išleistas naujas rinktinis albumas „ABBA Gold: Greatest Hits“. Singlas „Dancing Queen“ buvo transliuojamas per radiją Jungtinėje Karalystėje 1992 m. viduryje, siekiant reklamuoti albumą. Tų pačių metų rugpjūtį daina sugrįžo į Jungtinės Karalystės singlų topų dvidešimtuką ir šį kartą pasiekė 16 vietą. Iš viso buvo parduota virš 30 mln. rinktinio albumo kopijų.^[65] „ABBA Gold“ yra geriausiai parduodamas ABBA albumas, taip pat vienas perkamiausių albumų visame pasaulyje. Taip pat tai yra antras geriausiai parduodamas visų laikų albumas Jungtinėje Karalystėje po „Queen's Greatest Hits“, kurio parduota 5,5 mln. kopijų.^[66] „More ABBA Gold: More ABBA Hits“, „ABBA Gold“ tęsinys, buvo išleistas 1993 m.

1994 metais pasaulio žiniasklaidos dėmesį patraukė du kultiniai Australijos filmai, abu daugiausia dėmesio skiriant susižavėjimui ABBA: „The Adventures of Priscilla, Queen of the Desert“ ir „Muriel's Wedding“. Tais pačiais metais, dalyvaujant visiems keturiems nariams, buvo išleistas „Thank You for the Music“ – keturių diskų rinkinys, apimantis visus grupės hitus ir išskirtinius albumo kūrinius. „Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje“, po dešimtmečio rašė amerikiečių kritikas Čakas Klostermanas, „nekęsti ABBA buvo daug prieštaringiau nei mylėti juos“.^[67]

Netrukus ABBA buvo pripažinta kitų atlikėjų: Evanas Dando iš „Lemonheads“ įrašė dainos „Knowing Me, Knowing You“ koverį“;^[68] Sinyd O'Konor ir Grupės „Boyzone“ dainininkas Stefenas Gatelis įrašė „Chiquitita“ koverį; Dainininkė Tanita Tikaram, grupė „Blancmange“ ir dainininkas Stevenas Vilsonas taip pat įrašė dainos „The Day Before You Come“ koverius. Daininkas Klifas Ričardas atliko dainos „Lay All Your Love on Me“ koverį, o dainininkai Dione Varvik, Pyteris Ketera, Frankas Saidbotomas ir grupė „Celebrity Skin“ įrašė savo „SOS“ versijas. Taip pat žinoma, kad JAV alternatyvaus roko muzikantas Maršalas Krenšavas koncertuose groja savo „Knowing Me, Knowing You“ versiją, o legendinis anglų lotynų pop dainų autorius Ričardas Danielis Romanas pripažino, kad ABBA padarė didelę įtaką muzikos pasaulyje. Švedų metalo gitaristas Ynvi Malmstynas atliko dainos „Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)“ koverį su šiek tiek pakeistais žodžiais.

1998 m. buvo įkurta ABBA pagerbimo grupė „ABBA Teens“, kuri vėliau buvo pervadinta į „A-Teens“, kad grupė įgytų tam tikrą nepriklausomybę. Pirmasis grupės albumas „The ABBA Generation“, sudarytas tik iš ABBA koverių, pateiktų kaip 1990-ųjų pop dainų versijos, sulaukė pasaulinės sėkmės, kaip ir vėlesni albumai. Grupė iširo 2004 m. dėl alinančio grafiko ir ketinimų eiti solo karjeros keliais. Švedijoje didėjantis B. Andersono ir B. Ulvaeuso palikimo pripažinimas paskatino 1998 m. surengti „B&B koncertus“ – ABBA pagerbimo koncertą (su švedų dainininkais, ilgus metus dirbusiais su dainų autoriais), kuriame buvo pristatyti ne tik jų ABBA metai, bet ir jų hitai bei prieš ir po ABBA. Koncertas buvo sėkmingas ir galiausiai buvo išleistas kompaktinėje plokštelėje. Vėliau jie gastroliavo Skandinavijoje ir surengė du koncertus Pekine, Kinijos Liaudies Respublikoje. 2000 m. buvo pranešta, kad ABBA atsisakė maždaug vieno milijardo JAV dolerių pasiūlymo surengti susijungimo turą, kurį sudarytų 100 koncertų.^[69]

2004 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalyje, surengtame Stambule praėjus 30 metų po to, kai ABBA laimėjo konkursą Braitone, visi keturi nariai suvaidino specialų komedijos vaizdo klipą, nufilmuotame intervaliniam pasirodymui pavadinimu „Our Last Video Ever“. Vaizdo įraše pasirodė ir kitos žinomos žvaigždės, tokios kaip Rikas Majalas, Cher ir Eddie iš grupės „Iron Maiden“. Jis nebuvo įtrauktas į oficialų 2004 m. Eurovizijos dainų konkurso DVD leidimą, tačiau buvusių ABBA narių prašymu buvo išleistas kaip atskiras DVD leidimas nauju pavadinimu „The Last Video“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas naudojant grupės narių lėlių modelius. 2021 m. gruodžio mėn. „YouTube“ vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 18 mln. kartų.^[70]

2005 m. visi keturi ABBA nariai pasirodė Stokholmo miuziklo „Mamma Mia!“ premjeroje.^[71] 2005 m. spalio 22 d., Eurovizijos dainų konkurso 50-mečio minėjime, „Waterloo“ buvo pripažinta geriausia daina konkurso istorijoje. 2008 m. liepos 4 d. visi keturi ABBA nariai vėl susirinko švediškoje filmo „Mamma Mia!“ premjeroje. Tai buvo tik antras kartas, kai jie visi kartu pasirodė viešumoje nuo 1986 m.^[72] Spektaklio metu jie dar kartą pabrėžė, kad neketina niekada oficialiai susijungti. B. Ulvaeusas pareiškė, kad nori, kad grupė būtų prisiminta tokia, kokia ji buvo didžiausias sėkmės metais.^[73]

2008 m. rugpjūčio 3 d. rinkinys albumas „ABBA Gold“ grįžo į pirmąją vietą Jungtinės Karalystės albumų topuose penktą kartą.^[74] 2008 m. rugpjūčio 14 d. „Mamma Mia!“ filmo garso takelis užėmė pirmąją vietą JAV „Billboard“ topų sąraše ir tapo pirmuoju ABBA albumu, pasiekusiu 1 vietą JAV topuose. Grupės klestėjimo laikais aukščiausia jų kada nors Amerikoje pasiekta albumų sąrašo vieta buvo 14. 2008 m. lapkritį visi aštuoni studijiniai albumai kartu su devintuoju retų kūrinių albumu buvo išleisti kaip rinkinys „The Albums“.^[75] Jis pateko į keletą topų, užėmė ketvirtąją vietą Švedijoje ir buvo Top 10 populiariausių sąrašuose keliose kitose Europos šalyse.

2008 m. „Sony Computer Entertainment Europe“, bendradarbiaudama su „Universal Music Group Sweden AB“, išleido vaizdo žaidimą „SingStar ABBA“, skirtą PlayStation 2 ir PlayStation 3 žaidimų konsolėms, kaip „SingStar“ muzikinių vaizdo žaidimų dalį. PS2 versijoje yra 20 ABBA dainų, o PS3 versijoje – 25 dainos.

2009 m. sausio 22 d. A. Faltskog ir A. Lyngstad kartu pasirodė scenoje ir atsiėmė Švedijos muzikos apdovanojimą „Rockbjörnen“ (už „viso gyvenimo nuopelnus“). Interviu metu dvi moterys išreiškė padėką už garbingą apdovanojimą ir padėkojo savo gerbėjams. 2009 m. lapkričio 25 d. Britanijos autorių teisių draugija „PRS for Music“ paskelbė, kad Didžiosios Britanijos visuomenė išrinko ABBA grupe, kurią labiausiai norėtų pamatyti vėl susijungiant.^[76] 2010 m. sausio 27 d. „Earls Court“ parodų centre Londone debiutavo „ABBAWORLD“ – 25 kambarių turistinė paroda, kurioje pristatoma interaktyvi ir audiovizualinė veikla. Pasak parodos interneto svetainės, grupės nariai „patvirtiną ir visiškai palaiko“ „ABBAWORLD“.^[77][78]

„Mamma Mia“ buvo išleista kaip viena iš pirmųjų kelių ne aukščiausios kokybės dainų pasirinkimų internetiniam RPG žaidimui „Bandmaster“. 2011 m. gegužės 17 d. „Gimme! Gimme! Gimme!“ buvo įtrauktas kaip ne aukščiausios kokybės dainų pasirinkimas „Bandmaster Philippines“ serveriui. 2011 m. lapkričio 15 d. „Ubisoft“ išleido šokių žaidimą „ABBA: You Can Dance“ Wii žaidimų konsolei.^[79][80] 2012 m. sausį „Universal Music“ paskelbė apie naujausio ABBA albumo „The Visitors“ pakartotinį išleidimą su anksčiau negirdėtu kūriniu „From a Twinkling Star to a Passing Angel“.^[81]

2014 m. pradžioje, minint grupės pergalės Eurovizijoje 40-ąsias metines, buvo išleista knyga pavadinimu „ABBA: The Official Photo Book“. Knygoje atskleidžiama, kad dalis siaubingų grupės kostiumų priežasčių buvo ta, kad Švedijos mokesčių įstatymai tuo metu leido iš puošnių drabužių, kurie nebuvo tinkami kasdieniam dėvėjimui, išskaičiuoti mokesčius.

2016 m. sausio 20 d. visi keturi ABBA nariai viešai pasirodė „Mamma Mia! The Party“ Stokholme.^[82][83]

2016 m. birželio 6 d. kvartetas kartu pasirodė privačiame vakarėlyje „Berns Salonger“ Stokholme, surengtame minint 50-ąsias pirmojo B. Andersono ir B. Ulvaeuso susitikimo metines. B. Faltskog ir B. Lyngstad gyvai atliko dainą „The Way Old Friends Do“,^[84] kol scenoje prie jų prisijungė B. Andersonas ir B. Ulvaeusas.

2016 m. spalio mėn. britų vadybininkas Simonas Fuleris paskelbė, kad grupė vėl susijungs, kad sukurtų naują „skaitmeninių pramogų patirtį“.^[85] Buvo numatoma sukurti grupės narių avatarus, pavadintus „ABBAtars“, remiantis jų XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos turu, ir panaudoti juos rengiant virtualios realybės ABBA turui.^[86]

2018 m. balandžio 27 d. visi keturi grupės nariai kartu paskelbė įrašę dvi naujas dainas, pavadintas „I Still Have Faith in You“ ir „Don't Shut Me Down“, kurios turėjo būti panaudotis specialioje televizijos laidoje tų pačių metų pabaigoje.^[87][88] 2018 m. rugsėjį B. Ulvaeusas paskelbė, kad dvi naujos dainos, taip pat jau minėtas televizinis projektas, pavadintas „ABBA: Thank You for the Music, An All-Star Tribute“, bus išleistas tik 2019 m. Vėliau paaiškėjo, specialus TV projektas buvo atšauktas dar 2018 m., nes B. Andersonas ir B. Ulveusas atmetė S. Fulerio projektą ir bendradarbiavo su vizualinių efektų kompanija „Industrial Light and Magic“, kad paruoštų ABBA avatarus muzikiniam vaizdo klipui ir koncertui.^[89][90] 2019 m. sausį buvo atskleista, kad nė viena daina nebus išleista anksčiau nei vasara. B. Andersonas užsiminė apie trečios dainos galimybę.^[91]

2019 m. birželio mėn. B. Ulvaeusas paskelbė, kad pirmoji nauja daina ir vaizdo klipas su „ABBAtars“ bus išleisti 2019 m. lapkritį. Rugsėjo mėnesį jis interviu metu paskelbė, kad 2020 metais bus išleistos penkios naujos ABBA dainos.^[92] 2020 m. pradžioje B. Andersonas patvirtino, kad planuoja išleisti dainas 2020 m. rugsėjį.^[93]

2020 m. balandį B. Ulvaeusas davė interviu, sakydamas, kad po COVID-19 pandemijos avatarų projektas buvo atidėtas šešiems mėnesiams. 2020 m. penkias iš aštuonių originalių dainų, kurias B. Andersonas parašė naujajam albumui, įrašė dvi grupės narės, todėl turėjo būti priimtas sprendimas išleisti naują muzikinį vaizdo klipą su nauja neregėta technologija, kurio vertė – 15 mln. svarų sterlingų.^[94][95] 2020 m. liepą B. Ulvaeusas pasakė tinklalaidininkui (angl. podcaster) Džefrui Loidui, kad naujų ABBA įrašų išleidimas atidėtas iki 2021 m.^[96]

2020 m. rugsėjo 22 d. visi keturi ABBA nariai vėl susibūrė studijoje „Ealing Studios“ Londone, kad tęstų darbą su avatarų projektu ir filmavimus ateinančiam turui. B. Ulvaeusas sakė, kad avatarų turas bus suplanuotas 2022 m., nes darbas naudojant naujas technologijas yra sudėtingas.^[97] Paklaustas, ar nauji įrašai tikrai pasirodys 2021 m., B. Ulvaeusas sakė: „Šiemet bus naujos muzikos, tai tikrai, tai ne tas atvejis, kai taip gali nutikti, tai įvyks“.^[98]

2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo atidaryta nauja svetainė pavadinta „ABBA Voyage“.^[99] Puslapyje lankytojai buvo raginami užsiprenumeruoti naujienas „kad pirmieji sužinotų daugiau apie „ABBA Voyage“. Tuo pačiu metu, kai buvo atidarytas tinklalapis, buvo atidarytos naujos „ABBA Voyage“ socialinės žiniasklaidos paskyros^{[100][101][102]} ir visame Londone pradėjo pasirodyti skelbimai su data „02.09.21“^[103][104], o tai leido tikėtis to, kas turėjo būti atskleista tą dieną.^[105] Rugpjūčio 29 dieną grupė oficialiai prisijungė prie „TikTok“ su vaizdo įrašu, kuriame B. Andersonas groja „Dancing Queen“ fortepijonu,^[106] o žiniasklaida paskelbė apie naujo albumo išleidimą, kuris bus paskelbtas rugsėjo 2 d.^[107] Tą dieną buvo paskelbta, kad pirmasis naujas jų albumas per 40 metų bus išleistas 2021 m. lapkričio 5 d. kartu su „ABBA Voyage“ – koncertine arena Londone, kurioje vyks ABBA avatarų pasirodymai kartu su gyvo garso grupė, kurie prasidės 2022 m. gegužės mėn.^[108][109] A. Faltskog pareiškė, kad „Voyage“ albumas ir turas greičiausiai bus paskutinis.^[110]

• Agnetha Fältskog – pagrindinis ir pritariamasis vokalas
• Anni-Frid (Frida) Lyngstad – pagrindinis ir pritariamasis vokalas
• Björn Ulvaeus – gitara, pagrindinis ir pritariamasis vokalas
• Benny Andersson – klavišiniai, sintezatorius, pianinas, akordeonas, gitara, pagrindinis ir pritariamasis vokalas

• Ring Ring (1973)
• Waterloo (1974)
• Abba (1975)
• Arrival (1976)
• The Album (1977)
• Voulez-Vous (1979)
• Super Trouper (1980)
• The Visitors (1981)
• Voyage (2021)

• 1973: Swedish Folkpark Tour
• 1974–1975: European Tour
• 1977: European & Australian Tour
• 1979–1980: ABBA: The Tour
• 2022–2024: ABBA Voyage

Vikiteka: ABBA – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė