Cloaca Maxima

Cloaca Maxima (lot. Cloāca Maxima) – buvo viena iš seniausių pasaulyje nuotekų sistemų. Jos pavadinimas susijęs su romėnų deivės Kloacinos vardu.^[1] Pastatytas Romos karalystės arba ankstyvosios Romos Respublikos laikais siekiant nusausinti vietines pelkes ir pašalinti atliekas iš miesto.

Cloaca Maxima galėjo gabenti vieną milijoną svarų atliekų, vandens ir nepageidaujamų prekių, kurios būdavo išmetamos į gatves, pelkes ir upes netoli Romos. Juos visus kanalizacija nunešdavo į Tibro upę. Jis naudojo latakus lietaus vandeniui, šiukšlėms ir išsiliejusioms medžiagoms surinkti, o vamzdžiais pratekėdavo iki dešimties kubinių metrų vandens per sekundę.^[2]

Nuotekos tekėdavo į šalia Romos tekančią Tibro upę. Kanalizacija prasidėjo Augusto forume ir baigėsi ties Ponte Roto ir Ponte Palatino tiltais. Iš pradžių tai buvo atviras kanalas, tačiau laikui bėgant jis tapo daug didesne kanalizacijos sistema. Romėnų karvedys Markas Vipsanijus Agripa atnaujino ir rekonstravo didžiąją dalį kanalizacijos. Tai nebuvo vienintelė kanalizacijos plėtra. Iki I m. e. a. visi vienuolika Romos akvedukų buvo prijungti prie šios kanalizacijos. Žlugus Romos imperijai kanalizacija vis dar buvo naudojama.

XIX amžiuje Cloaca Maxima tapo turistų traukos objektu. Kai kurios kanalizacijos dalys naudojamos ir šiandien. Nors ir naudojama ši nuotekų sistema buvo labai vertinama kaip šventas romėnų kultūros ir romėnų inžinerijos simbolis.

Cloaca Maxima pradžia buvo ties Augusto forumu, o toliau buvo nutiesta natūralia vaga per senovės Romos rajonus tarp Kvirinalio, Viminalio ir Eskvilino kalvų. Nuotekynas tęsėsi pro Romos Forumą ir baigėsi ties Velabruos žemuma.^[3] Vienos iš vamzdyno nuotekų angų buvo ties Ponte Roto ir Ponte Palatino tiltais, kurios yra išlikusios ir iki šių dienų. Šiais laikais šiose vietose gyvena daug benamių.^[4]