Šv. Agota
| Šventoji Agota | |
|---|---|
| |
| Agotos kankinystė, Sebastiano del Piombo paveikslas | |
| Mirė | 251 m. Katanijoje, Sicilijoje |
| Šventasis | |
| Šventė | vasario 5 d. |
| Globoja | Katanijos, Sicilijos ir Maltos globėja |
| Veikla | šventoji, krikščionių kankinė. |
 Vikiteka |
Šv. Agota |
Šventoji Agota (mirė apie 251 m. Katanijoje, Sicilijoje) – šventoji, krikščionių kankinė.
Žuvo Katanijoje, Sicilijoje imperatoriui Decijui persekiojant krikščionis.
Istoriniai duomenys ir legendos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventosios Agotos vardas minimas Jeronimo martyrologijoje (lot. Martyrologium Hieronymianum; V a. vid.). Šventajai Agotai skirtas senovinis himnas, priskiriamas popiežiui Damasui. Yra liudijimų, kad popiežius Simonas šventosios Agotos garbei pastatė bažnyčią Romos priemiestyje, tai minima Grigaliaus Didžiojo laiškuose.
VI a. buvo sudarytas šventosios Agotos gyvenimo aprašymas, kuris neišliko. Šis aprašymas tapo pagrindu trims vėlesniems aprašymams, kurie yra identiški savo siužetu ir skiriasi tik detalėmis.
Pasak šventųjų gyvenimų aprašymus Agota gimė turtingoje šeimoje Sicilijoje. Priėmusi krikščionišką tikėjimą nusprendė gyventi nekaltybėje. Atsisakiusi tekėti už Katanijos miesto prefekto buvo pradėta jo persekioti pagal Decijaus antikrikščioniškuosius įstatymus. Buvo atiduota į viešnamį, vėliau įmesta į kalėjimą, kur jai buvo nupjautos krūtys. Po kankinimų buvo sudeginta ant laužo.
Liturgija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Katanijos, Sicilijos ir Maltos globėja. Agotos liturginė šventė katalikų ir stačiatikių bažnyčiose yra vasario 5 d.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventosios vardu pavadintos Leipalingio šv. Agotos koplyčia, Darsūniškio šv. Agotos vartai-koplytėlė, Vadaktų šv. Agotos bažnyčia.