[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Nikosija

Koordinatės: 35°10′00″ š. pl. 33°21′00″ r. ilg. / 35.16667°š. pl. 33.35000°r. ilg. / 35.16667; 33.35000 (Nikosija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šiaurės Nikosija)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Nikosija
Λευκωσία, Lefkoşa
      
Buvusi Šv. Sofijos katedra (dabar mečetė) turkų kontroliuojamoje Nikosijos dalyje
Nikosija
Nikosija
35°10′00″ š. pl. 33°21′00″ r. ilg. / 35.16667°š. pl. 33.35000°r. ilg. / 35.16667; 33.35000 (Nikosija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Kipro vėliava Kipras
Apygarda Nikosijos apygarda
Gyventojų (2016) 116 392
Plotas 51 km²
Tankumas (2016) 2 282 žm./km²
Altitudė 220 m
Tinklalapis [1]
Vikiteka Nikosija
Kirčiavimas Nikòsija

Nikosija (gr. Λευκωσία, turk. Lefkoşa) – didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų respublikos sostine). Yra tarptautinis oro uostas (neveikia, JT administruojamoje teritorijoje).

2016 m. pietų (graikų) Nikosijoje gyveno 55 014 gyventojų, šiaurės (turkų) Nikosijoje – 61 378. Su priemiesčiais – virš 300 tūkst. gyventojų.

Mieste yra daugiau nei 50 bažnyčių ir mečečių. Šiauriniame (turkų kontroliuojamame) miesto sektoriuje stovi vienas iš miesto simbolių – Selimiye mečetė (iki XVI a. buvusi šv. Sofijos katedra). Senamiestis apsuptas 15671570 m. venecijiečių pastatyta siena su 11 fortų ir trimis – Famagustos, Pafo ir Kirenijos – vartais.

Pirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 m. pr. m. e.). Pirmą kartą miestas (Ledra) paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 672 m. pr. m. e., kaip mokantis duoklę asirų karaliams. Nuo IXX a. miestas laikomas visos Kipro salos sostine.

1960 m. Kiprui paskelbus nepriklausomybę, Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Po 1963 m. vykusių etninių konfliktų, miestas žaliąja linija buvo padalintas į du sektorius (šiaurinį (turkiškąjį) ir pietinį (graikiškajį)). Po 1974 m. įvykusios Turkijos invazijos į salą žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona. Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. Nikosija liko vienintelė padalinta sostine pasaulyje.