Šiaurės Airija

Šiaurės Airija angl. Northern Ireland air. Tuaisceart Éireann
Vėliava Herbas
Šiaurės Airija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, airių
Sostinė	Belfastas
Didžiausias miestas	Belfastas
Valstybės vadovai  • Karalius  • ministras pirmininkas  • Pirmininkas	Karolis III Keir Starmer Peter Robinson
Plotas  • Iš viso  • % vandens	14 130 km2 (-) -
Gyventojų  • 2021  • Tankis	1 903 100 (-) 122 žm./km2 (-)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2018 49 mlrd. £ (-) 26 000 £ (-)
Valiuta	svaras sterlingų
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC (GMT) UTC+1 (BST)
Nepriklausomybė -	- -
Interneto kodas	.ie .uk
Šalies tel. kodas	+353 48, +44 28

Šiaurės Airija (angl. Northern Ireland, air. Tuaisceart Éireann) – Jungtinės Karalystės dalis, esanti Airijos salos šiaurės rytinėje dalyje, geografiškai nepriklausanti Didžiajai Britanijai. Šiaurės Airija apima didžiąją dalį istorinės Airijos Alsterio provincijos, todėl kartais yra vadinama Alsterio vardu (angl. Ulster, air. Cúige Uladh). Šiaurės Airijoje yra 6 iš 9 istorinių Alsterio grafysčių. Šiaurės Airija ribojasi su vienintele valstybe – Airija.

Šiaurės Rytinę Airijos salos dalį, tuometinę Alsterio karalystę britai ėmė kolonizuoti XVII a., čia atkeldami protestantus iš Anglijos ir Škotijos. 1801 m. visa Airija buvo prijungta prie Jungtinė Karalystės. 1918 m. prasidėjo Airijos nepriklausomybės karas, kurio pasekoje 26 Airijos grafystės atgavo nepriklausomybę. 1922 m. Airijos sala pasidalino į Airijos Laisvąją Valstybę (dabartinė Airijos Respublika), ir Šiaurės Airiją, kurią sudarė likusios 6 grafystės. Šiaurės Airija oficialiai tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Nuo 1922 iki 1972 metų Šiaurės Airija turėjo atskirą parlamentą (Stormont, taip pavadintą Belfasto rajono vardu). Apie 1968 m. regione įsiplieskė nesutarimai tarp protestantų daugumos ir katalikų mažumos, dėl to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas iš Londono. Tik 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujančių politinių partijų bei Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos vyriausybių. Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento (asamblėjos) atkūrimas bei sukarintų respublikonų ir lojalistų grupuočių nusiginklavimas. Tačiau faktiškai IRA (Airių Respublikonų armija) ginklus sudėjo tik 2006 m.(lojalistų grupuotės tai padarė 2004 m.) 2006 m. spalio 14 d. Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos buvo parengtas sutarties projektas, leidęs atkurti Š. Airijos savivaldą.

2007 m. kovo 7 d. įvyko rinkimai į Šiaurės Airijos asamblėją, kuriuose balsų daugumą gavo Demokratinė unionistų partija (DUP) ir IRA politinis sparnas Sinn Fein (air. Mes patys). Nepaisant esminių skirtumų dėl regiono statuso, šių partijų lyderiai Ian Paisley ir Gerry Adams sutarė iki 2007 m. gegužės 8 d. sudaryti bendrą vyriausybę ir tuo pačių užbaigti tiesioginį valdymą iš Londono. Nuo 2007 m. gegužės 8 d. provinciją valdo vyriausybė, kuriai vadovauja DUP lyderis, premjeras Ian Paisley. Jo pirmuoju pavaduotoju tapo Sinn Fein atstovas Martin McGuinness.

2016 m. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos. Riba tarp Šiaurės Airijos ir Airijos tapo vienintelė sausumos demarkacija tarp JK ir ES. Buvo suformuota sudėtinga prekybos sutartis, siekiant išvengti neramumų, kurie atsirastų tarp šalių sudarius pasienio zoną.

Šiaurės Airija yra Airijos saloje ir užima 13 843 km² plotą, o tai sudaro šeštadalį Airijos salos ploto. Taip pat jai priklauso keletas mažesnių salų. Prieina prie Atlanto vandenyno ir Airijos jūros. Šalyje yra itin mažas miškingumas, ir žymiai didesnis santykinis drėgnumas, dėl to gausu vandens telkinių. Didžiausias ežeras – Nėjus (angl. Lough Neagh, air. Loch nEathach), užimantis 392 km² teritoriją. Kartu tai ir didžiausias ežeras Britų salose. Didžiausia sala priklausanti Šiaurės Airijai yra Ratleno sala, esanti prie Antrimo krantų. Strengfordo įlanka – didžiausia vidinė įlanka Britų salose, užimanti 150 km² teritoriją.

Šalyje yra žinomi kaledoniniai raukšliniai kalnai, kuriuose į paviršių iškyla granitas ir bazaltas. Devynios jame esančios kalvos yra palyginti aukštos, aukščiausia jų (848 m aukščio) kartu yra aukščiausia Šiaurės Airijos vieta. Įdomūs yra Antrimo grafystėje suformuoti vulkanizmo dariniai.

Šiaurės Airijai yra būdingas jūrinis klimatas, su vėsiomis ir drėgnomis vasaromis, bei šilta ir drėgnoka žiema. Būdingas didelis debesuotumas visuose regionuose, ypač kalnuotose vietovėse. Būdinga nedidelė temperatūrų amplitudė, pavyzdžiui: Belfaste sausį vidutinė oro temperatūra yra 6,5 °C, o liepos – 17,5 °C. Aukščiausia temperatūra – 30,5 °C karščio 1983 metais ir šalčiausia – -17,5 °C 1979 metais Belfaste.

2004.06.30 Šiaurės Airijoje gyveno 1 710 300 gyventojų. 2001 metais 53,1 procento gyventojų buvo protestantai, 43,8 procento buvo Romos katalikai, 0,4 procentai kitų ir 2,7 procento nežinoma. Skirtingai nuo Romos katalikų, protestantai nesudaro vienos bendruomenės. Dauguma jų presbiterionai (60 procentų visų protestantų), Airijos bažnyčia – anglikonai (30 procentų),likusieji-baptistai, metodistai sudaro apie 10 procentų. Dauguma šalies gyventojų yra airiai, taip pat gyvena anglai, škotai, valai ir kiti. Gyvena nedaug kinų ir kitų etninių grupių narių.

Šiaurės Airijai būdingas mažas gimstamumas ir vidutinis mirtingumas, todėl šalyje yra nedidelis natūralus gyventojų priaugis. Migracija šalyje yra teigiama (daugiau imigrantų nei emigrantų).

Palyginus su bendru vidutiniu Jungtinės Karalystės gyventojų tankumu šalis yra apgyvendinta rečiau. Tačiau tokia pati situacija yra ir kitose karalystės dalyse. Tankiau gyvenamos yra Belfasto apylinkės, Antrimo grafystė. Urbanizacijos lygis Šiaurės Airijoje nėra pakankamai aukštas.

Šalis suskirstyta į šešias grafystes, kurios suskirstytos į 26 rajonus.

Grafystės:

1. Antrimo grafystė (angl. County Antrim, air. Contae Aontroma)
2. Armos grafystė (angl. County Armagh, air. Contae Ard Mhacha)
3. Dauno grafystė (angl. County Down, air. Contae an Dúin)
4. Fermanos grafystė (angl. County Fermanagh, air. Contae Fhear Manach)
5. Derio grafystė (angl. County Londonderry, air. Contae Dhoire)
6. Tirono grafystė (angl. County Tyrone, air. Contae Tír Eoghain)

Šios grafystės neturi administracinių galių, jos veikiau- istoriškai susiformavusios Šiaurės Airijos dalys. Didesnę administraciją turi 26 šalies rajonai.

Šiaurės Airijoje yra penki miestai turintys miesto statusą:

• Arma (angl. Armagh, air. Ard Macha)
• Belfastas (angl. Belfast, air. Béal Feirste)
• Deris (angl. Derry arba Londonderry, air. Doire arba Doire Cholm Chille)
• Lisbernas (angl. Lisburn, air. Lios na gCearrbhach)
• Niuris (angl. Newry, air. Iúr Chinn Trá)

Šiaurės Airijos gyventojai gali tapti Jungtinės Karalystės piliečiais tokiu pat būdu kaip ir bet kurioje kitoje Britanijos dalyje gyvenantys žmonės (pvz., jei vienas iš tėvų yra nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas arba pilietis).

Kaip alternatyva arba priedas prie Jungtinės Karalystės pilietybės žmonėms, gimusiems Šiaurės Airijoje iki 2004 metų gruodžio 31 d. (ir daugeliui, gimusių po šios datos), suteikta teisė įgyti Airijos pilietybę. Tai Airijos Respublikos veiklos plėtojant pilietybės įstatymus už valstybės ribų rezultatas. Pirmą kartą priimtas 1956 m., šis įstatymas buvo vėliau vystomas 2001 m. kaip Belfasto 1998 m. susitarimo rezultatas, kuris bylojo, kad:

Abi vyriausybės pripažįsta visų Šiaurės Airijos žmonių prigimtinę teisę laikyti save ir būti priimtiems kaip airių ar britų pilietybės turėtojams, arba abiejų pasirinktinai, ir atitinkamai patvirtina, kad jų teisė į dvigubą anglų ir airių pilietybę yra priimta abiejų vyriausybių ir nebus paveikta jokių galimų Šiaurės Airijos statuso pasikeitimų ateityje.

Tai vėliau buvo pataisyta dvidešimt septintoje Airijos Konstitucijos pataisoje, kuri skelbė, jog „nepaisant jokių kitų Konstitucijos nuostatų“, niekam negali būti automatiškai suteikiama teisė į Airijos pilietybę, nebent bent vienas iš to asmens tėvų buvo arba turėjo teisę į Airijos pilietybę. Vėlesni įstatymai (2004 m. Airijos tautybės ir pilietybės aktas) įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir supanašino Airijos ir Jungtinės Karalystės pilietybės įstatymus. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į smarkiai išaugusį emigrantų į Airiją skaičių, kurių vaikai automatiškai nuo gimimo įgaudavo airių pilietybę.

Šiandien tebeegzistuoja konstitucinė teisė į Airijos pilietybę tiems, kurie gimė Airijos saloje ir kurių bent vienas iš tėvų yra Airijos pilietybės arba turi teisę į ją.

Dažniausiai protestantai Šiaurės Airijoje laiko save britais, tuo tarpu katalikai yra linkę save identifikuoti su Airija. Tai skelbia keli tyrimai ir apklausos, atliktos tarp 1971 ir 2006 metų.

Vis dėlto tai nenusako visų painių identitetų Šiaurės Airijoje, turint omenyje kad didelė dalis populiacijos save priskiria Alsterio, arba šiaurės airių tapatybėms. Be to, daug kas save pripažįsta priklausant kartu ir anglams, ir airiams. 1999 metų apklausa parodė, jog 51 % protestantų savęs visiškai nelaikė airiais, o 41 % tik „truputį“ airiais.

Nuo seno Šiaurės Airijoje vyravo pramoninė ekonomika: laivų statyba, virvių gamyba ir tekstilė, bet pastaruoju metu vis svarbesnis vaidmuo tenka paslaugų sektoriui, bei aukštųjų technologijų pramonei. Turizmas irgi svariai prisideda prie vietinės ekonomikos. Nedarbas sudarė apie 4.5 % ir 2007 m. buvo vienas žemiausių visoje JK. Valiuta – D. Britanijos svarai sterlingų.

BVP (PPP) dalis vienam gyventojui sudarė 19 603 JAV dolerius. Pagal šį rodiklį Šiaurės Airija šalyje užima paskutiniąją vietą.

Šiuo metu bandoma atgaivinti Šiaurės Airijos ekonomiką ir bent kiek pavyti Jungtinės Karalystės ekonominį lygį.

Šiaurės Airijos kultūra yra unikali tuo, kad joje formavosi savitos tradicijos dėl katalikybės ir protestantizmo įtakos. Kasmet šalį aplankyti atvyksta turistai iš viso pasaulio norėdami pamatyti didelį kultūrinį palikimą. Šalis traukia kultūros festivaliais, muzikinėmis ir meno tradicijomis, tradiciniais alaus barais (pabais); žinomas golfo ir žvejybos varžybomis. Nuo 1987 metų pabai yra atviri lankytojams ir sekmadieniais.

Šiaurės Airijoje labiausiai kalbama šiomis kalbomis: anglų, airių ir Alsterio škotų tarme. Dauguma gyventojų kalba angliškai, dalis moka keltišką airių kalbą. Maža airiakalbių bendruomenė, gyvenanti daugiausia Belfaste ir Tirono grafystės pasienyje su Airija, siekia svaresnio airių kalbos statuso regione (šiuo metu ji oficiali tik „de jure“). Ši kalba kaimyninėje Airijos Respublikoje turi žymiai didesnę kalbančiųjų bendruomenę (ypač vakarinėje salos dalyje) ir oficialiosios kalbos statusą, kalba privalomai mokoma mokyklose ir yra rūpinamasi jos atgaivinimu. Airių kalbos entuziastų darbas yra ryškus ir gan vieningas visoje saloje, pavyzdžiui, airių kalbos leidybos centru galima vadinti Trali miestą vakarinėje salos dalyje, o airiška žiniasklaida dirba Dubline ir Belfaste.

• Informacija apie darbą ir gyvenimą Airijoje (lietuvių kalba)

Jungtinės Karalystės dalys
Anglija • Škotija • Šiaurės Airija • Velsas

Vikiteka: Šiaurės Airija – vaizdinė ir garsinė medžiaga