Įgula (fortifikacija)
Įgula – tvirtovę, fortifikacijos statinį (fortą, bastioną ir t. t.), įtvirtintą rajoną, kartais ir neįtvirtintą miestą ar gyvenvietę ginantys kariai, kariuomenės daliniai.
Įgula taip pat vadinami ir mieste nuolat ar laikinai dislokuoti kariniai daliniai, karinės mokyklos. Kai mieste stovi ne vienas, o keli daliniai, mieste paskiriamas įgulos vadas, organizuojama įgulos tarnyba.[1]
Seniau taip pat vartotas terminas garnizonas (pranc. garnison < garnir 'ginkluoti', plg. angl. garrison).
Įgulos tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įgulos tarnyba palaiko karių drausmę mieste, garantuoja kasdienį kariuomenės gyvenimą ir kovinį rengimą, organizuoja karinių vienetų išvykimą pagal kovos pavojaus signalą. Įgulos tarnybą valdo komendantūra.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Įgula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 750 psl.
- ↑ Įgulos tarnyba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 750 psl.