XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: X amžius – XI amžius – XII amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

• 1024 m. - badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t.t.
• 1033 – badas Europoje.
• 1046 m. - anglosaksų kronikos rašo apie klimato kaitą: „ ...nebuvo nei vieno gyvo žmogaus, kuris galėtų prisiminti tokią rūsčią žiemą kaip ši, tiek pagal mirštančių žmonių ir sergančių galvijų skaičių; tiek paukščiai, tiek ir žuvys smarkiai nukentėjo per didelį šaltį ir badą“.
• 1048 m. - Baltijos jūra užšalo visiškai, o Vakarų vandenynas - kiek tik akys aprėpia. Iš Norvegijos į Daniją žmonės pėsčiomis ledu vaikščiojo.
• 1054 – galutinai suskilo krikščionių bažnyčia.
• 1067 m. - Minsko (Менеск) įkūrimas. „Laikinų metų pasakojimuose“ aprašytas didelis mūšis prie Nemigės upės kovo 3 d. tarp Polocko kunigaikščio Vseslavo Briačislavičio ir Kijevo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo sūnumis, kuriuo pasekmėje miestas buvo sugriautas.
• 1070 m. - badas Rusijoje.
• 1090 m. - Kijeve per dvi savaitės nuo maro mirė 10 000 žmonių.
• 1092 m. - badas Rusijoje.
• 1093 m. - po polovcų antplūdžio Rusioje „ištuštėjo mūsų kaimai ir mūsų miestai“, rašoma Hipatijaus metraštyje.
• 1099 – kryžiaus žygio metu užimta Jeruzalė.

• XI a. – XIII a. – Brandieji viduramžiai.
• Apie XI a. – vakarinėje Lietuvos dalyje įsivyrauja kūnų deginimas.
• XI a. – XII a. – beveik visi Dniepro baltai, išskyrus rytinius galindus buvo asimiliuoti rytinių slavų.
• 1009 m. vasario 14 d. – kaip nurodoma Kvedinburgo analuose „Annales Quedlinburgenses“, misionierius Šv. Brunonas Kverfurtietis nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Pirmą kartą paminėtas Lietuvos [Litua] vardas.
• 1010 m. - Lenkijos karaliaus Boleslovas I Narsusis sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje.
• 1014-1015 m. – Boleslovo I Narsiojo žygis į Prūsiją. Jis siekė užimti kaimynines stabmeldžių šalys ir atvesti jas į krikščioniškąjį tikėjimą.
• 1016 m. – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po Hakono Sigurdarsono mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.
• 1017 m. - Lenkijos valdovo Boleslovo Narsiojo žygis į Pamarį, aisčių Prūsiją. Susivieniję Aisčiai atkakliai pasipriešinę. Lietuviai, vedami Speros, padėję prūsams. Boleslovas turėjęs atsitraukti į Lenkiją.
• 1030 m. – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis, užkariavęs Livonijoje gyvenančius dalys čiudų genčių, pastatė Jurjevo tvirtove (Tartų) tolimesnei ekspansijai.
• Legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai. Data paimta iš Bychovco kronikos (arba Plačiojo Lietuvos metraščio sąvado).
• 1038 m. – rusų metraščiai (Pasakojimas apie senuosius laikus) mini Kijevo dk Jaroslavo Išmintinguojo žygį į lietuvių ir jotvingių genčių žemes.
• 1040 m. - Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.
• 1040-1044 m. – Jaroslavas Išmintingasis kovodamas prieš Mazovijos kunigaikštį Meclavą ir jo sąjungininkus, puolė Lietuvą. Lietuva tapo Rusios duoklininke ir mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams. (Kijevo metraštis)
• 1042 m. – kuršiai plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Adomas Brėmenietis XI a. parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.
• 1049 m. – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „Sakmėje apie Igorio žygį“.
• 1050 m. – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. Kuršiai grobė ne tik Danija, bet ir Švėdiją ir Norvėgiją, išnešdami net bažnytinius varpus.
• 1054 m. – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse.
• 1058 m. – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių genčių žemes minimas rusų metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“.
• Rusėnų metraščiuose minimi rytų galindai (goliad, goliadi).
• 1064 m. – Lenkijos karalius Boleslovas II Drąsusis užpuola Prūsiją. Didžioji sunkiosios Boleslovo raitijos dalis paskęsta besikeldama per Sarą upę. Kovos su prūsais vėl liaujasi.
• 1065 m. - lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. (Bychovco kronika)
• 1066 – Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.
• 1066 m. – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.
• Apie 1070 m. – Brėmeno arkivyskupas paskyrė estams ir finams vyskupą.
• Apie 1074 m. – Danijos karaliaus Sveno II Estridseno sūnus Knutas IV Šventasis vykdė žygius prieš sembų ir estų piratus. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
• Apie 1080 m. – tapęs Danijos karaliumi, Knutas IV Šventasis surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
• Apie 1085 m. Brėmene mirė vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (lot. Adamus Bremensis). Išgarsėjo savo 1075 m. parašytų veikalu „Hamburgo bažnyčios kronika“ (Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum). Ketvirtojoje dalyje „Descriptio insularum Aquilonis“ minimi sembai ir kuršiai. Pas prūsus „neleidžiama lankyti miškų ir šaltinių, kuriuos, jų manymu, krikščionių lankymas užteršia“.
• 1091 m. – Lenkijos karalius Vladislovas Hermanas su kariauna įsiveržė į Pamarį ir rugpjūčio 15 d. sutriuškino pamarėnus, įtraukusius prūsus į karą.