Toskana
| Toskana it. Toscana | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Italija
| ||||||
| Zona | Centrinė Italija | ||||||
| Administracinis centras | Florencija | ||||||
| Provincijos | Arecas, Grosetas, Florencija, Livornas, Luka, Masa-Carara, Piza, Pistoja, Pratas, Siena | ||||||
| Komunų skaičius | 287 | ||||||
| Prezidentas | Claudio Martini | ||||||
| Gyventojų | 3 516 296 | ||||||
| Plotas | 22 990 km² | ||||||
| Tankumas | 153 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
ToskanaVikiteka | ||||||
Toskana (Toscana) – regionas vidurio Italijoje. Pietuose ribojasi su Lacijumi, rytuose su Umbrija ir Marke, šiaurėje – su Emilija-Romanija ir Ligūrija. Vakaruose krantus skalauja Tirėnų jūra. Plotas 22 990 km², gyventojų – apie 3,516 mln.
Toskana žinoma dėl gražaus kraštovaizdžio bei meno palikimo. Toskana laikoma Italų renesanso tikrąja gimtine, čia gimė ir dirbo tokios mokslo ir meno įžymybės kaip Frančeskas Petrarka, Dantė, Botičelis, Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Galilėjus, Amerigas Vespučis ir Pučinis. Toskana turi savo virtuvę ir ypač garsėja vynu (garsiausi iš jų yra Chianti, Vino Nobile di Montepulciano, Morellino di Scansano ir Brunello di Montalcino).
Šešios Toskanos vietos priklauso Pasaulio paveldo sąrašui: Florencijos senamiestis (1982 m.), Sienos senamiestis (1995 m.), Pizos aikštė ir katedra (1987), San Gimignano senamiestis (1990 m.), Pienzos senamiestis (1996 m.) ir Val d'Orcia senamiestis (2004 m.). Be to Toskanoje yra 120 gamtos draustinių. Tad Toskana ir Florencija susilaukia milijonų turistų kiekvienais metais (2007 m. Florenciją aplankė 1,715 mln. žmonių)[1].
Istorija
Iki etruskų pasirodymo Toskanos vėlyvojo Bronzos ir Geležies amžiaus pradžios istorija panaši į ankstyvųjų graikų. Antrame tūkstantmetyje pr. m. e. (apie 1350–1150 m. pr. m. e.) Toskanoje apsigyveno Apeninų kultūros žmonės, kurie prekiavo su Mikėnų ir Mino civilizacijomis Egėjo jūroje. Po to atsirado Vilanovano kultūra (1100–700 m. pr. m. e.) ir visą Etruskiją pradėjo valdyti vadai. Miestai-valstybės atsirado Vilanovano laikotarpio pabaigoje, o po to iškilo etruskai.
Etruskai buvo pirmoji didelė civilizacija regione: jie įdiegė transporto infrastruktūros pagrindus, žemdirbystę ir kalnakasybą, kūrė ryškų meną. Etruskai regione gyveno nuo priešistorinių laikų. Jų civilizacija užpildė sritis tarp Tibro ir Arno upių iki VIII a. pr. m. e., VII-VI a. pr. m. e. jie buvo zenite, o I a. jau buvo romėnų visiškai lotynizuoti. Etruskai prarado savo teritorijas Kampanijoje keltams, Kartaginai, Didžiajai Graikijai. Nors jie labai skyrėsi nuo graikų, patyrė didelę graikų, o vėliau ir romėnų įtaką. Viena iš jų žlugimo priežasčių buvo tai, kad aukštos kilmės etruskai pradėjo kalbėti lotyniškai.
Prijungę Etruskiją, romėnai įkūrė Pizos, Lukos, Sienos ir Florencijos miestus, atgabeno naujas technologijas ir užtikrino taiką. Tarp patobulinimų buvo kelių sistemos išplėtimas, akvedukų ir kanalizacijos įrengimas, daugybės pastatų (viešų ir privačių) statyba. Po to kai Vakarų Romos civilizacija žlugo V a., teritorija atiteko gotams. VI a. čia apsigyveno lombardai ir Luka tapo Tuskijos kunigaikštystės sostine.
Piligrimai, keliaudami Via Francigena, tarp Prancūzijos ir Romos, praturtino šį kraštą viduramžiais. Bendruomenės, esančios šalia bažnyčių ir smuklių, tiekė piligrimams maistą ir pastogę ir taip praturtėjo.
Administracinis suskirstymas
Toskana padalinta į 10 provincijų:
| Provincija | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius | Tankumas (gyv./km²) |
|---|---|---|---|
| Areco provincija | 3232 | 345 547 | 106,9 |
| Florencijos provincija | 3514 | 983 073 | 279,8 |
| Groseto provincija | 4504 | 225 142 | 50,0 |
| Livorno provincija | 1218 | 340 387 | 279,5 |
| Lukos provincija | 1773 | 389 495 | 219,7 |
| Masos-Kararos provincija | 1157 | 203 449 | 175,8 |
| Pizos provincija | 2448 | 409 251 | 167,2 |
| Pistojos provincija | 965 | 289 886 | 300,4 |
| Prato provincija | 365 | 246 307 | 674,8 |
| Sienos provincija | 3281 | 268 706 | 81,9 |
Didžiausi miestai
| Savivaldybė su > 30 000 gyv.[2] |
Provincija | Gyv. skaičius | Plotas (km²) |
|---|---|---|---|
| Florencija | Florencijos provincija | 370 702 | 102.41 |
| Pratas | Prato provincija | 187 994 | 97,45 |
| Livornas | Livorno provincija | 161 084 | 104.79 |
| Arecas | Areco provincija | 100 140 | 386,25 |
| Pistoja | Pistojos provincija | 90 226 | 236 |
| Piza | Pizos provincija | 88 332 | 185 |
| Luka | Lukos provincija | 84 928 | 185 |
| Grosetas | Groseto provincija | 82 284 | 474,46 |
| Masa | Masos-Kararos provincija | 71 006 | 94 |
| Karara | Masos-Kararos provincija | 65 612 | 71 |
| Viaredžas | Lukos provincija | 64 427 | 31,88 |
| Siena | Sienos provincija | 54 561 | 118 |
| Skandičis | Florencijos provincija | 50 304 | 59,59 |
| Empolis | Florencijos provincija | 48 070 | 62 |
| Sesto Fjorentinas | Florencijos provincija | 47 641 | 49 |
| Kapanoris | Lukos provincija | 46 231 | 156,59 |
| Kašina | Pizos provincija | 44 180 | 79,23 |
| Kampi Bizencijus | Florencijos provincija | 43 855 | 28 |
| Pjombinas | Livorno provincija | 35 079 | 129 |
| Kamajorė | Lukos provincija | 32 614 | 84 |
| Rozinjano Maritimas | Livorno provincija | 32 493 | 120 |
| San Džuliano Termė | Pizos provincija | 31 782 | 91,71 |
Taip pat skaitykite
Išnašos
- ↑ Top 150 City Destinations: London Leads the Way Archyvuota kopija 2010-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Popolazione residente al 30/11/2010, dati ISTAT Archyvuota kopija 2011-07-09 iš Wayback Machine projekto.
| Italijos sritys | 
|
|---|---|
|
Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas |