Pupiniai
Kitos reikšmės – Pupiniai (reikšmės).
| Fabaceae | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 (Lupinus micranthus) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Pupiniai, ankštiniai (lot. Fabaceae, Leguminosae, vok. Hülsenfrüchtler) – erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio pupiečių (Fabales) eilės augalų šeima.
Paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. Sumedėjusios formos dažniau auga tropikų bei subtropikų kraštuose, savanose.
Daugiametės žolės, puskrūmiai ir krūmai.
Šaknys paprastai su atmosferos azotą fiksuojančių Rhizobium genties bakterijų gumbeliais (gumbelinės bakterijos).
Stiebai įvairūs: statūs, vijokliniai, gulsti, laipiojantys ir kt.
Lapai pražanginiai, dažniausiai plunksniški arba pirštuoti.
Žiedai sutelkti pažastiniuose arba viršūniniuose žiedynuose. Žiedo taurelę sudaro 5 taurėlapiai, vainikėlį – 5 vainiklapiai: 2 burės, 2 irklai ir 1 laivelis.
Vaisius – ankštis arba ankštara.
Panaudojimas
Ankštiniai augalai turi didelę reikšmę žmogui. Šiai šeimai priklauso vertingi maistiniai, pašariniai, techniniai, vaistiniai ir dekoratyviniai augalai.
Sistematika
Pasaulyje yra apie 650 genčių ir virš 18 000 rūšių. Lietuvoje auga 39 gentys ir apie 115 rūšių.
žr. Pasaulio pupinių augalų genčių sąrašas
Šeima pagal žiedo sandarą skirtoma į tris pošeimius:
Pošeimis. Caesalpinioideae
Lietuvoje augančios gentys:
- Gledičija (Gleditsia)
Pošeimis. Faboideae
Lietuvoje augančios gentys:
|
|
Pošeimis. Mimosoideae
- Acacia (Acacia caven)
Augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą
- Ilguolinė kulkšnė (Astragalus cicer)
- Geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus)
- Žirnialapis pelėžirnis (Lathyrus pisiformis)
- Smulkioji seradėlė (Ornithiopus perpusillus)
- Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster)
- Ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens)
- Krūmelinis vikis (Vicia dumetorum)
- Pavasarinis vikis (Vicia lathyroides)
- Žirnialapis vikis (Vicia pisiformis)