Peržiūrėti šaltinį Lietuva

Jūs neturite leidimo keisti šį puslapį dėl šių priežasčių:
Šis puslapis yra iš dalies užrakintas, jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai.
Your IP address is in a range that has been blocked on all Wikimedia Foundation wikis. The block was made by ‪Hasley‬. The reason given is Open proxy/Webhost: See the help page if you are affected: .
- Start of block: 18:21, 18 gruodžio 2022
- Expiry of block: 18:21, 18 gruodžio 2025
Your current IP address is 62.210.136.28. The blocked range is 62.210.0.0/16. Prašome nurodyti visas aukščiau esančias detales į savo užklausose. If you believe you were blocked by mistake, you can find additional information and instructions in the No open proxies global policy. Otherwise, to discuss the block please post a request for review on Meta-Wiki. You could also send an email to the stewards VRT queue at stewards@wikimedia.org including all above details.
Jūs galite peržiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą.
{{pps-template|small=yes}}
{{otheruses|3=LR}}
{{ŠaliesLentelė
| pavadinimas = Lietuva
| ilgas_pavadinimas = Lietuvos Respublika
|kilm=Lietuvos
|žemėlapis=EU-Lithuania.svg
|vėliava=Flag_of_Lithuania.svg
|herbas=Coat of Arms of Lithuania.svg
|himnas = „[[Lietuvos himnas|Tautiška giesmė]]“
|kalbos=[[Lietuvių kalba|Lietuvių]]
|sostinė=[[Vilnius]]
|didžiausiasMiestas=[[Vilnius]]
|Valdymoforma=[[Unitarinė valstybė|Unitarinė]] parlamentinė respublika
|valdovų=3
|titulas1=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentas]]
|pavardė1=[[Gitanas Nausėda]]
|titulas2=[[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]]
|pavardė2=[[Saulius Skvernelis]]
|titulas3=[[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Ministras Pirmininkas]]
|pavardė3=[[Gintautas Paluckas]]
|plotoVieta=121
|plotas=65 300
|vandens=1,98 %<ref>{{Cite web |title=Surface water and surface water change |access-date=2020-10-11 |publisher=[[Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO) |url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>
|gyvMetai=[[2023]]
|gyventojuVieta=135
|gyventoju={{increase}} 2 862 380<ref>{{Cite web |url=https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=88f10685-cd22-44df-a087-d76dd5d5f892#/ |title=Pradžia – Oficialiosios statistikos portalas |website=osp.stat.gov.lt}}</ref>
|gyventojuTankis=43
|tankumoVieta=138
|BVPMetai=[[2024]]
|BVPVieta=78
|BVP={{increase}} 85,999 <ref name="imf2">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October|title=World Economic Outlook Database, October 2022|date=2022 m. spalio mėn.|website=IMF.org|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|access-date=2022-11-27}}</ref>
|BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui={{increase}} 31,118<ref name="imf2" />
|BVPGyventojuiVieta=40
|valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])
|laikoJuosta=[[UTC]]+2 ([[Rytų Europos laikas|EET]])
|vasarosLaikas=[[UTC]]+3 ([[Rytų Europos vasaros laikas|EEST]])
|nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]|
|nepriklausomybėsDatos=[[1918]] m. [[vasario 16]] d.<br>[[1990]] m. [[kovo 11]] d.
|nepriklausomybėsPavadinimas=[[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Paskelbta]] <br />[[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Atkurta]]
|TLD=[[.lt|lt]]
|telKodas=+370
}}
'''Lietuva''', oficialiai '''Lietuvos Respublika''' ('''LR''') – valstybė [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europos]] dalyje, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietrytinėje pakrantėje. Plotas 65 300 km².<ref>Lietuvos statistikos departamentas, [https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e7339206-858d-43de-ad93-f12ca772590c#/ Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje> Teritorijos administracinis skirstymas > Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje]</ref> Lietuva – viena iš [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]]. Šiaurėje ribojasi su [[Latvija]] (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), rytuose ir pietuose – su [[Baltarusija]] (sienos ilgis – 677 km), pietvakariuose – su [[Lenkija]] (sienos ilgis – 104 km) ir [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis;]] sausumos sienos ilgis – 255 km, [[Kuršių marios|Kuršių mariomis]] – 18 km, jūra – 22 km). [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantės ilgis – 90,66 km. [[Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena|Lietuvos–Baltarusijos]] ir [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|Lietuvos–Rusijos siena]] yra ir [[ES|Europos Sąjungos]] siena. Lietuvos ekonominė zona [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] (vakaruose) siekia [[Švedija|Švedijos]] ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė [[Vilnius]]. Kiti didieji miestai: [[Kaunas]], [[Klaipėda]], [[Šiauliai]], [[Panevėžys]].

Lietuvos valstybė susidarė XIII a., po [[1569 m.|1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] dalimi. Ši valstybė gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys [[Rusijos imperijos istorija|Rusija]], [[Habsburgų monarchija|Austrija]] ir [[Prūsijos karalystė|Prūsija]] XVIII a. pabaigoje galutinai [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|pasidalijo]] jos teritoriją. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigoje, [[1918]] m. [[vasario 16]] d., [[Lietuvos Taryba]] paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, iki 1921 m. Lietuvos Respubliką pripažino dauguma pasaulio valstybių. Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais šalis buvo okupuota ir aneksuota [[Tarybų Sąjunga|TSRS]], 1941–1945 m. okupuota [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]], 1944–1945 m. dar kartą okupuota Sovietų Sąjungos. [[1990]] m. [[kovo 11]] d. Aukščiausioji Taryba paskelbė [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybės atkūrimą]].

Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] valstybių, įeinančių į [[Šengeno sutartis|Šengeno erdvę]], kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso [[Euro zona|euro zonai]]. Lietuva yra aukštų pajamų [[Išsivysčiusi šalis|išsivysčiusi ekonomika]],<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-02-jt-pirma-karta-lietuva-pateko-i-itin-auksto-issivystymo-valstybiu-kategorija/71465 bernardinai.lt]. Tikrinta 2020 m. sausio 12 d.</ref> pasiekusi aukštą [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|pragyvenimo lygį]], aukštai vertinamas Lietuvos pilietinių laisvių, žiniasklaidos laisvės, interneto laisvės, demokratijos lygis. Lietuva yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[NATO]], [[EBPO]] narė.

== Etimologija ==

Lietuvos pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma. Kadangi daugelis baltų etnonimų yra kilę nuo upių pavadinimų, Lietuvos pavadinimas siejamas su upelio [[Lietava]] pavadinimu.<ref>Zigmas Zinkevičius. Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istoriją 1009–1795 m. Voruta, 2005.</ref> Kadangi tai nedidelis upelis, ši prielaida kelia prieštaravimų, kad toks mažas upeliukas negalėjo suteikti pavadinimo didelei žemei ir genčiai. Istorikas [[Artūras Dubonis]] valstybės pavadinimą kildina iš žodžio ''[[leičiai]],'' kuriais XIV–XV a. šaltiniuose vadintas kunigaikščio tarnybinių asmenų sluoksnis. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią.<ref>Dubonis, Artūras (1998). Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities (Leičiai of Grand Duke of Lithuania: from the past of Lithuanian stative structures (in Lithuanian). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.</ref>

== Istorija ==
{{main|Lietuvos istorija}}

=== Priešistorė ir ankstyvoji istorija ===
[[Vaizdas:Lietuvos vardas. The first name of Lithuania in writing 1009.jpg|thumb|[[Kvedlinburgo analai|Kvedlinburgo metraščio]] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva)]]
Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų.<ref>Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Paleolito gyventojai priklausė [[Svidrų kultūra|Svidrų]] ir Pabaltijo [[Madleno kultūra|Madleno]] kultūrinėms grupėms.<ref>V.Juodagalvis. Paleolitas. XI–IX tūkstantmetis pr. m. e.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.</ref> Mezolito gyventojai priklausė [[Nemuno kultūra|Nemuno]] ir [[Kundos kultūra|Kundos]] kultūroms.<ref>Edgar C. Polomé; Werner Winter (2011). [https://books.google.com/books?id=DIj-nZWsX_0C&pg=PA298 Reconstructing Languages and Cultures]. Walter de Gruyter. p. 298. ISBN 978-3-11-086792-3.</ref> Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, nuolatinių gyvenviečių nekūrė. VIII tūkst. pr. m. e. klimatas šilo, plėtėsi miškai. Gyventojai ėmė mažiau klajoti, užsiėmė vietine medžiokle, žvejyba, rinkimu. Žemdirbystė dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė III tūkst. pr. m. e. Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti [[Pamarių kultūra]], kuri laikoma [[Baltai|baltiška]]. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiai]] ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]].<ref>R.Rimantienė. [https://www.vle.lt/Straipsnis/baltai-68466 Baltai], vle.lt</ref>

Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių ryšių su [[Romos imperija]]<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. [[gintaro kelias]]). Apie 97 m.e.m. [[Tacitas]] savo veikale „Germanija“ aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių metraštininkus pasiekė anksčiausiai. [[Klaudijus Ptolemėjus]] II a. jau žinojo [[galindai|galindus]] ir [[jotvingiai|jotvingius]], o ankstyvųjų viduramžių metraščiuose minimi [[prūsai]], [[kuršiai]] ir [[žiemgaliai]].<ref>Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. [http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf The History of Lithuania], Eugrimas, 2013. [https://web.archive.org/web/20131215231241/http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf Suarchyvuota versija], 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26</ref>

Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo metraštyje aprašant vyskupo [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono Kverfurtiečio]] žūtį Rusios ir Lietuvos pasienyje [[1009]] metų<ref>Gudavičius, Edvardas (1999) ''Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569)'' Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1</ref> [[kovo 9]] dieną. Vėlesniuose metraščiuose dar minima kita – [[vasario 14]] d., tačiau metų įvairovė didelė. Brunono mirties datą 1009 m. mini 9 iš 25 šaltinių. Viename teigiama, esą tai įvyko 1002 m., penki įvardija 1008 m., vienas – 1010 m. Šaltiniuose nurodo bent septynias žūties vietas – tai Rusios–Lietuvos, Prūsijos–Rusios, Prūsijos–Rusijos–Lietuvos pasienis, Prūsija, Rusija, pečenegų žemės ir Vengrija. X–XI a. rusų metraščiai mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę [[Kijevo Rusia]]i, metraščiuose minimas karinis [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai.<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy [The History of Lithuania]|year=1982 |edition=2nd |isbn=9788304008861 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref> Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtiniai skirtumai, išsiskyrė karingieji kunigaikščiai iš kitų perimdami valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar I-ame tūkstantmetyje, tačiau anot vyraujančios istoriografinės sampratos valstybės susidarymas baigėsi tik [[XIII amžius|XIII a.]] II ketvirtyje, tada hipotetinės [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] ar [[Lietuvos kunigaikštystė]]s pagrindu susikūrus [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]].<ref>Rimvydas Petrauskas. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Didzioji-Kunigaikstyste-15586 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė], vle.lt</ref>

=== Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ===
{{main|LDK}}
[[Vaizdas:Lithuanian Military History. Lithuanian swords, 13th century, VDKM.jpg|left|thumb|Lietuviški kalavijai, XIII a.]]
XIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos valstybės pirmuoju valdovu tapo [[Mindaugas]], kuris priėmė krikštą ir 1253 m. liepą buvo karūnuotas karaliumi.<ref name="voruta2001">[http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ ''Lietuvos karalystei – 750''] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120601052806/http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ |date=2012-06-01}}. voruta.lt.</ref> Vėliau nuo krikšto atsisakė, o 1263 m. buvo nužudytas.<ref>Edvardas Gudavičius [https://www.vle.lt/Straipsnis/Mindaugas-19343 Mindaugas], vle.lt</ref> Pagoniška Lietuva buvo nuolatinių [[Vokiečių Ordinas|Teutonų]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žygių taikiniu. Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. [[XIII amžius|XIII a.]] pabaigoje susiformavo [[Gediminaičių dinastija]] (pirmieji žymūs dinastijos valdovai – [[Vytenis]] ir [[Gediminas]]).

Kunigaikštis [[Gediminas]] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų]] ir įsitvirtino pietų Rusioje – [[Kijevas|Kijeve]], [[Podolė]]je bei menkai apgyvendintoje Dykroje.<ref>Baranauskas, Tomas (2012-06-23). [http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-musis-atminties-sugrizimas-po-650-metu „Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų“]. Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.</ref> Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kaimyne ir varžove.<ref>Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). [https://books.google.com/books?id=xxREnBcMFcEC&pg=PA88 A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History]. Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.</ref>

[[Vaizdas:LietuvosIstorija.png|250px|thumb|LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais]]
XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrė ir daugiakonfesė valstybė. Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir [[rusėnų kalba|senoji slavų kanceliarinė kalba]].<ref>Babinskas, Nerijus. „Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija“. šaltiniai.info Tikrinta 2019-05-20.</ref>

1385 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila sudarė santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja [[Jadvyga]] ir 1386 m. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija.<ref>Rimvydas Petrauskas. Lemiamų įvykių link: politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplinkiniuose kraštuose XIV a. devintame dešimtmetyje// D.Baronas, A. Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III tomas. Baltos lankos, 2011.</ref> Pagal Krėvos aktą Jogaila įsipareigojo Lietuvą apkrikštyti ir [[1387]] m. atvykęs į Lietuvą pats dalyvavo [[Lietuvos krikštas|krikštijimo akcijose]], buvo įsteigta Vilniaus vyskupija.<ref>R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institucijos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P.188-189. ISBN 978-9955-23-239-1</ref>

Po dviejų vidaus karų 1392 m. Lietuvoje įsitvirtino [[Vytautas Didysis|didysis kunigaikštis Vytautas]]. Valdant Vytautui Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, valstybė pradėta centralizuoti, [[Lietuvos didikai|didikai]] buvo įtraukti į valstybės politiką. 1399 m. Vytauto ir Ordos chano [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] pajėgos buvo Aukso ordos pajėgų [[Vorsklos mūšis|sumuštos prie Vorsklos upės]]. Šis pralaimėjimas lėmė tai, kad Vytautui nepavyko įgauti visiškai savarankiško statuso. 1410 m. bendro Lietuvos ir Lenkijos karinio žygio metu [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]] buvo nugalėtas [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinas]]. Ši pergalė ilgainiui lėmė tai, kad buvo pašalinta kelis amžius trukusi Teutonų ordino grėsmė.

1429 m. sausį [[Lucko suvažiavimas|Lucko kongrese]] remiant [[Zigmantas Liuksemburgietis|Šventosios Romos imperijos imperatoriui Zigmantui]] Vytautas gavo karaliaus titulą, tačiau pasiuntiniai, kurie vežė jam karūną 1430 m. rudenį buvo sustabdyti Lenkijos didikų. Buvo išsiųsta kita karūna, tačiau nesulaukęs karūnacijos Vytautas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje.<ref>„[http://www.partizanai.org/karys-1955m-8/4611-lucko-suvaziavimas Lucko suvažiavimas]“. Partizanai.org. Tikrinta 2017 m. gruodžio 22 d.</ref>

Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras, kuris buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, išplėtė [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] įtaką Europoje. Lenkijos vasalu tapo Prūsija, Čekijos ir Vengrijos sostą užėmė Kazimiero sūnus Vladislovas II. 1492–1526 m. Vidurio Europoje gyvavo Jogailaičių valstybių sistema, apėmusi Lenkiją (su vasalinėmis Prūsija ir Moldavija), Lietuvą, Čekiją ir Vengriją.

=== Abiejų Tautų Respublika ===
{{main|ATR}}

Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą.<ref>J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Kelis dešimtmečius trukę karai išsekino šalį, neigiamai paveikė jos finansus, valstybė neteko didelės savo teritorijos dalies. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. 1514 m. rugsėjo 8 d. didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama 30 000 lietuvių ir lenkų kariuomenė [[Oršos mūšis|Oršos mūšyje]] sumušė apie 80 000 Maskvos karių, užėmė jų stovyklą bei paėmė jų vadą ir daugybę karių į nelaisvę<ref>[http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf Prieš 500 metų – Oršos mūšis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190808020734/http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf |date=2019-08-08 }} (PDF). Varpas. 2014 m. lapkritis, Nr.11.</ref>, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare.

Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Tokiomis aplinkybėmis sudaryta [[Liublino unija]] ([[1569]] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą [[Seimas (ATR)|Seimą]], tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Lietuvoje liko galioti [[Lietuvos statutas]].<ref>Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref>

Livonijos karas baigėsi [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės paliaubomis]], sudarytomis dešimčiai metų 1582 m. sausio 15 d. Pagal jas Abiejų Tautų Respublika atgavo Livoniją, Polocką ir Veližą, tačiau grąžino [[didieji Lukai|Didžiuosius Lukus]] Rusijos carystei. Paliaubos 1600 m. buvo pratęsto dar dvidešimčiai metų [[Leonas Sapiega|Levo Sapiegos]] diplomatinės misijos pas [[Borisas Godunovas|Borisą Godunovą]] metu.<ref>Baliulis, Algirdas. [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2002/3/L-03.pdf Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje] (PDF). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.</ref> faktiškai paliaubos nutrūko 1605 m. lenkų didikams pradėjus remti [[Dmitrijus Apsišaukėlis|Dmitrijaus apsišaukėlio]] pretenzijas į Rusijos sostą ir prasidėjus [[ATR-Maskvos karas (1605–1618)|1605–1618 m. karui]].

[[Vaizdas:Potęga Rzeczypospolitej u zenitu. Złota wolność. Elekcja R.P. 1573.jpg|thumb|270px|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai]]
XVI a. vid. – XVII a. vid. veikiami [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Reformacija|protestantiškosios Reformacijos]] suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė ''[[liberum veto]]'' teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų karą]]. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su [[Švedija]], Rusija ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir [[Abiejų Tautų Respublikos okupacija Maskvoje|užėmė Maskvą]], kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.<ref>{{cite web |title=Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją |last1=Jokubauskas |first1=Vytautas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-06-16 |url=https://www.delfi.lt/multimedija/archive/lietuvos-aukso-amzius-vienas-sprendimas-galejo-pakeisti-visa-istorija-74961334 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>

XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos-Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. 1655 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos sostinę Vilnių užėmė kazokų kariuomenė.<ref>Šapoka, Adolfas, sud. (1936). [http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf Lietuvos istorija] (PDF). Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. p. 326.</ref> Rusijos kariuomenė nusiaubė miestą, jos bažnyčias ir dvarus. Buvo nužudyti 8-10 tūkst. gyventojų, miestas degė 17 dienų. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki 1661 m. Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė valstybės archyvo [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikos]] dalis buvo prarasta arba išvežta į Maskvą. Valstybė dalį, kuri nebuvo užimta Rusijos, „[[Švedų tvanas|Švedų tvano]]“ metu užėmė ir niokojo Švedijos kariuomenė.

XVIII a. pradžioje vykęs [[Šiaurės karas]] parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nuo 1717 m. [[Nebylusis Seimas|„Nebyliojo“ Seimo]] Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon. XVIII a. pabaigoje bandyta vykdyti valstybės valdymo reformas, tačiau, daugiausia dėl Rusijos priešinimosi, jos nebuvo sėkmingos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją, tačiau pagal 1791 m. [[Gegužės trečiosios Konstitucija|gegužės 3 d. Konstituciją]] ji faktiškai buvo panaikinta.

=== Rusijos imperija ===
{{main|Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje}}
[[Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg|250px|thumb|left|Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija]]
Po 1795 m. įvykusio [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo]] didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo [[Rusija]]. 1807 m. [[Napoleonas Bonapartas]] iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos Kunigaikštystę]], kuri gyvavo iki 1815 m. Siekę atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę bajorai ir didikai palaikė Napoleoną. Po Nepoleono pralaimėjimo Varšuvos Kunigaikštystė atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas Kongreso Lenkija, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, nors išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė.

Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti [[rusifikacija]]. 1830 m. lapkritį Lenkijoje kilęs [[1831 sukilimas|sukilimas]] Lietuvoje prasidėjo 1831 m. kovo mėn. Jame esminis vaidmuo teko bajorijai. Po jo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir daugelis katalikų vienuolynų, sukilimo dalyviai tremti į Rusiją. [[1863 sukilimas|1863–1864 m.]] sukilimas, palaikytas valstietijos, taip pat buvo numalšintas. Po [[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] įvestas [[spaudos draudimas]] – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti [[kirilika]]. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] bei [[Jurgis Bielinis|J. Bielinio]] pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo [[knygnešystė|knygnešiai]], vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo [[stačiatikybė|stačiatikių]] bažnyčios protegavimas.

XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra.

=== Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1971-018-03, Litauen, Besetzung von Schaulen.jpg|thumb|Vokiečių kariai Šiauliuose]]
Prasidėjęs [[Pirmasis pasaulinis karas]] greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. Per 1914–1915 m. Vokietija užėmė visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Su besitraukiančia Rusijos kariuomene traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, buvo išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia [[Voronežas|Voroneže]], [[Tambovas|Tambove]], [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Maskva|Maskvoje]].

Lietuva pateko į vokiečių sukurtą administracinį darinį vadinamą [[Oberostas|Oberostu]].<ref>N. Stone, The eastern front 1914–1917, New York, Charles Scribner’s Sons, 1975.</ref> Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1917 m. rugsėjo 18 d.-22 d. Vilniuje susirinko [[Vilniaus konferencija|lietuvių konferencija]],<ref>Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017</ref> kuri įkūrė [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]].<ref>Maksimaitis M., ''Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė)'', Vilnius, 2005.</ref> Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, ''Jurisprudencija'', 2002, t. 30(22).</ref> Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas [[Antanas Smetona]] (tik [[1918 m.|1918]] m. [[vasario 16]] dieną pirmininku buvo [[Jonas Basanavičius]]). Sekdama geopolitinę situaciją [[1917 m.|1917]] m. [[gruodžio 11]] d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė [[Mykolas Biržiška]], [[Steponas Kairys]], [[Stanislovas Narutavičius]] ir [[Petras Vileišis]]. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuris, pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis turėjo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas [[Steigiamasis Seimas]].<ref>http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html</ref> Skirtingai nuo 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos, joje nebėra nuostatų dėl sąjungos su Vokietija. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m.<ref>Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.</ref> 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko sutartimi Sovietų Rusija atsisakė pretenzijų į Baltijos šalis. Pasirašius sutartį Vokietija Lietuvos nepriklausomybės siekius ignoravo, o vasario 16 d. deklaracijos nepripažino.

=== Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m. ===
{{main|Lietuvos istorija (1918–1940)}}
[[Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg|left|thumb|20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.]]
[[Vaizdas:Maironio 27, Kaunas.JPG|left|thumb|Kaunui tapus laikinąja sostine šiame pastate (K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27) įsikėlė ministerijos ir kitos įstaigos, 1919 m. balandžio 6 d. Prezidento priesaiką davė [[Antanas Smetona|A. Smetona]] <ref>[http://www.istorineprezidentura.lt/galerija/prezidentinis-marsrutas/195-12-pirmojo-prezidento-isrinkimo-ir-inauguracijos-vieta.html 12. Pirmojo prezidento išrinkimo ir inauguracijos vieta] ''istorineprezidentura.lt''</ref>]]
Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą [[Lietuvos Taryba]] išrinko [[Viurtembergas|Viurtembergo]] hercogą [[Vilhelmas Urachas|Vilhelmą fon Urachą]] Lietuvos karaliumi Mindaugu II. 1918 m. lapkričio 2 d. nutarimas buvo anuliuotas, monarchijos idėjos atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. 1918 m. [[lapkričio 11]] d. sudaryta [[1918 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|pirmoji Laikinoji Lietuvos konstitucija]].<ref>Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005. </ref> Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, sudaryta pirmoji vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas [[Antanas Smetona]].

Pasitraukus pagrindinėms vokiečių pajėgoms ir į Lietuvą veržiantis bolševikams prasidėjo kovos su jais. 1918 m. gruodžio 16 d. bolševikai paskelbė Lietuvos Sovietų Respubliką. Bolševikai užėmė Vilnių, Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine. 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje bendrame Lietuvos ir baltarusijos Centrinių Vykdomųjų komitetų posėdyje paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos sukūrimą ([[Litbelas]]). Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su [[Bermontininkai|bermontininkais]] bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį [[Radviliškio kautynės]]e. Su [[Rusijos TFSR|Sovietine Rusija]] [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartis]] pasirašyta 1920 m. [[liepos 12]] d. 1920 m. spalio 7 d. [[Suvalkai|Suvalkuose]] pasirašyta [[Suvalkų sutartis|Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis]] pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21-22 d. [[Giedraičių mūšis|mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais]]. Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Lietuvos teritorijos, įskaitant sostinę Vilnių.

1920 m. [[gegužės 15]] d. susirinko pirmasis demokratiškai išrinktas [[Steigiamasis Seimas]]. Jo priimti dokumentai ėmė reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimtos [[1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|laikinoji]] (1920 m.) ir [[1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija|nuolatinė]] (1922 m.) Lietuvos konstitucijos, pradėtos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta – [[litas]]. Atidarytas [[Lietuvos universitetas]]. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinus stabilumui šalyje, ją ėmė pripažinti užsienio valstybės. 1921 m. Lietuva priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]].<ref>http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201041841/http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 |date=2017-12-01 }}</ref>

1922 m. spalį buvo išrinktas [[Pirmasis Seimas]]. Jis prezidentu išrinko [[Aleksandras Stulginskis|Aleksandrą Stulginskį]]. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo [[1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas|Klaipėdos krašto prijungimas]] prie Lietuvos teritorijos 1923 m. ir jo tarptautinis pripažinimas 1924 m. [[Trečiasis Seimas]] prezidentu išrinko liaudininką [[Kazys Grinius|Kazį Grinių]], tačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d.]] valstybėje įvyko perversmas, kariškiai valdžią perdavė tautininkui A. Smetonai. [[Augustinas Voldemaras|Augustinui Voldemarui]] pavesta sudaryti vyriausybę. Prasidėjo autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis, stiprinta vienos [[Tautininkų sąjunga|tautininkų sąjungos]] įtaka šalyje. 1927 m. paleistas Seimas, 1928 m. priimta [[1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija|nauja konstitucija]] stiprinanti prezidento galias. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės.<ref>http://www.lietava.lt/tarpukario_lietuva_laikinosios_sostines_kasdienybe_ir_sventes/?img=6</ref>

Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos.[[1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje| 1935 m. Suvalkijoje ir Dzūkijoje prasidėjo ūkininkų streikai]]. Jų metu be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus numalšino, 1936 m. pavasarį už riaušes nuteisti ir sušaudyti 4 valstiečiai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201030625/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ |date=2017-12-01 }}</ref>

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse keičiantis regiono geopolitinei situacijai Lietuva buvo priversta priimti kaimyninių valstybių ultimatumus. 1938 m. [[kovo 17]] d. [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą paskelbė Lenkija]] reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“ ultimatumas buvo priimtas. Po metų, [[1939 m.|1939]] m. [[kovo 20]] d. [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvą įteikė Vokietija]]. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvos vyriausybė šį ultimaltumą taip pat priėmė.

Pagal 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai, vėliau papildomais protokolais Vokietija mainais už dalį Lenkijos Lietuvą atidavė sovietų įtakos sferai. Po Lenkijos žlugimo Sovietų Sąjunga, neprieštaraujant Vokietijai, pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią Lietuvoje būtų dislokuotos sovietų karinės įgulos. Pagal 1939 m. spalio 10 d. su SSRS sudarytą sutartį Lietuva leido įkurti savo teritorijoje sovietų karines bazes ir atgavo Vilnių bei dalį Vilniaus krašto. 1940 m. sovietai ėmė kurti įtampą ir apkaltino Lietuvą Raudonosios armijos kareivių grobimu. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai [[1940 m.|1940]] m. [[Birželio 14|birželio 14 d.]] SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą [[Raudonoji armija|RA]] dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją.<ref>http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191221162521/http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm |date=2019-12-21 }}</ref>

=== Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940–1990 m. ===
[[Vaizdas:Rekečiai, išvaduotojų paminklas.JPG|miniatiūra|left|Lietuvos formos akmuo dviem [[Sovietų Sąjungos didvyris|Sovietų Sąjungos Didvyriams]] (Mažeikių r., [[Rekečiai]])]]
{{main|Baltijos šalių okupacija|Lietuvos TSR}}

Po ultimatumo [[1940 m.|1940]] m. [[birželio 15]] d. [[Tarybų Sąjunga|SSRS]] okupavo šalies teritoriją. Lietuvoje iškart pradėta vykdyti sovietizaciją – imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Taip pat uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į [[Liaudies Seimas|Liaudies seimą]] ir suklastoti jų rezultatai. Buvo paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, kuri įjungta į Sovietų Sąjungą. Lietuvos aneksiją pripažino ne visos valstybės. 1940 m. liepos 23 d. JAV paskelbta [[Welles deklaracija|Velso deklaracija]] įspėjo Sovietų Sąjungą, kad Lietuvos aneksija nebus pripažinta, [[Franklin Roosevelt|Ruzvelto]] nurodymu įsakyta įšaldyti Lietuvos, kaip okupuotos valstybės, finansinį kapitalą.

[[Vaizdas:Reichskommissariat Ostland Administrative.png|thumb|[[Ostlandas]]]]
Kartu su [[Vokietijos–TSRS karas|SSRS ir Vokietijos karo]] pradžia [[1941 m.|1941]] m. [[Birželio 22|birželio 22 d.]] Lietuvoje įvyko sukilimas, buvo sudaryta [[Laikinoji vyriausybė]]. Pastaroji tikėjosi vokiečių pripažinimo, tačiau naciai jos veiklą nutraukė ir Lietuvą įtraukė į vokiečių [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatą]] kaip Lietuvos generalinę sritį, valdomą civilinės administracijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklas]].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/2258/a/</ref> 1941–1944 m. buvo nužudyti 80–85 proc. Lietuvos žydų (130 000–140 000).<ref>[https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/jewish-losses-during-the-holocaust-by-country „Jewish Losses during the Holocaust: By Country“], [http://archive.wikiwix.com/cache/?url=https%3A%2F%2Fencyclopedia.ushmm.org%2Fcontent%2Fen%2Farticle%2Fjewish-losses-during-the-holocaust-by-country archyvinė kopija], encyclopedia.ushmm.org (tikrinta 2019-08-13).</ref><ref>Jennifer Rosenberg, [https://www.thoughtco.com/number-of-jews-killed-during-holocaust-by-country-4081781 "How Many Jews Were Murdered per Country During the Holocaust? "] [http://archive.wikiwix.com/cache/?url=https%3A%2F%2Fwww.thoughtco.com%2Fnumber-of-jews-killed-during-holocaust-by-country-4081781|archyvinė kopija], ThoughtCo (tikrinta 2019-08-13).</ref>

1944 m. liepos–spalio mėn. frontui ritantis į Vakarus, operacijos „Bagrationas“ metu SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija.<ref>V. Tininis, Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944–1953), Vilnius, 2008.</ref> Vėl atnaujintos politinės represijos, masiniai gyventojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.|trėmimai į Sibirą]] vykdyti iki [[Stalinas|Stalino]] mirties 1953 m. Uždrausti bet kokie tautiškumo simboliai. Už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami. Gyventojams buvo prievarta brukama komunistinė ideologija ir ateizmas.

Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu [[Maskva|Maskvos]] valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į [[TSRS|Sovietų Sąjungą]] ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams [[Rusijos TFSR|SSRS]] gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.

Antrąją sovietinę okupaciją lydėjo ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija vykusi 1944–1953 m. Ji siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, įtvirtinti demokratiją sunaikinant komunizmą šalyje, grąžinti tautines vertybes, religijos laisvę.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1193/a/</ref> Partizanais tapdavo įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus grupių ir išsilavinimo asmenys, kurie tarybinės valdžios buvo vadinami banditais. Vienų norą pasitraukti į miškus ir priešintis ginklu lėmė okupacija, kitų – iš jų atimtas ūkis bei turtas. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi didelio būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su [[Raudonoji armija|RA]]. Antrais etapas apėmė 1946 m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5–15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečias etapas – 1949–1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio-Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3–5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų aukų, ši ginkluota rezistencija parodė pasauliui, jog Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS ir legitimavo tautos norą būti nepriklausomai.<ref>Gailius B., Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006. </ref> Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi [[Vincentas Sladkevičius]], [[Sigitas Tamkevičius]], [[Nijolė Sadūnaitė]].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1497/a/</ref> [[1972]] m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai [[Kaunas|Kaune]]. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi [[Helsinkio grupė]] per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių.<ref>Štromas A., Mockūnas L., Laisvės horizontai, Vilnius, 2001.</ref> Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.<ref>Tininis V., Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.</ref>

=== Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva ===
[[Vaizdas:Sajudis1.png|miniatiūra|220x220px|„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio“ logotipas]]
[[Vaizdas:Lithuania, March 11 parade.jpg|thumb|right|Paradas [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui kovo 11 d.]]]]
1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (''[[glasnost]]'') politikai viešasis gyvenimas laisvėjo. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]], Sąjūdžio idėjas palaikantys asmenys būrėsi į LPS rėmimo grupes visoje Lietuvoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. įvyko didžiulis mitingas Vilniaus [[Vingio parkas|Vingio parke]]. Jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Dar po metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] metines ir siekiant atkreipti viso pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją suorganizuota [[Baltijos kelias|„Baltijos kelio“]] akcija.<ref>Anušauskas A., Kelias į nepriklausomybę – Lietuvos sąjūdis, Kaunas, 2010.</ref> Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas „Baltijos kelias“ buvo maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žmonių siekį atsiskirti nuo SSRS<ref>http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/</ref>.

[[1990]] m. [[kovo 11]] d. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Atkuriamasis Seimas]] paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų vadovybė į jų požiūriu „vienašališkus“ Lietuvos veiksmus reagavo ekonomine blokada. 1990 m. balandžio 18 d. SSRS sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens. [[Ekonominė blokada (1990)|Ekonominė blokada]] truko 76 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201031923/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ |date=2017-12-01 }}</ref> Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausio mėnesį. Tuo metu buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant SSRS ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi gyventojų paramos perversmui, tačiau į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos. Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. pripažino [[Islandija]]. Plataus [[Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas|tarptautinio pripažinimo]] Lietuva sulaukė po nepavykusios [[rugpjūčio pučas|rugpjūčio pučo]] Maskvoje. Tų pačių metų [[Rugsėjo 17|rugsėjo 17 d.]] Lietuva buvo priimta į [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizaciją]].

[[Vaizdas:Tverečius, 3.JPG|thumb|left|Nuo 1990 m., per paskutinius 3 dešimtmečius Lietuvoje nyko tradicinis [[kaimas]], pasiekti didžiuliai emigracijos mastai, ypač provincijoje.]]

[[1992]] m. [[spalio 25]] d. LR piliečių [[Referendumas|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos [[Konstitucija]]. Pirmuoju [[Prezidentas|Prezidentu]] po Lietuvos [[Respublika|Respublikos]] nepriklausomybės atkūrimo, [[1993]] m. [[vasario 14]] d. tiesioginių visuotinių [[Rinkimai|rinkimų]] metu, buvo išrinktas [[Algirdas Brazauskas]]. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Nuo [[2004]] m. [[kovo 29]] d. Lietuva priklauso [[NATO]] blokui, o [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuva tapo visateise [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] nare.

== Politinė sistema ==
{{main|Lietuvos politinė sistema}}
Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika. Pagrindinis šalies įstatymas yra [[Referendumas|referendumo]] būdu 1992 m. spalio 25 d. priimta [[Konstitucija]], galiojanti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. Remiantis ja valdžią vykdo [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]], [[Prezidentas]], [[Ministrų kabinetas|Vyriausybė]] ir [[Lietuvos teismai|Teismas]].

[[Teisminė valdžia|Teisminę valdžią]] įgyvendina [[Teismas|teismai]]. Jų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Kaip ir būdinga demokratinei respublikai, valdžia šalyje renkama rinkimais. Lietuvoje jie būna 4 rūšių: Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų – merų ir Europos parlamento atstovų.<ref>http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>

=== Prezidentas ===
[[Vaizdas:Gitanas Nauseda (cropped).png|miniatiūra|[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentas]] [[Gitanas Nausėda]]]]
Prezidentas renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau kaip du kartus. Viena iš pagrindinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Taip pat Prezidentas skiria ministrus, [[Ministras pirmininkas|Ministrą Pirmininką]] ir teisėjus, yra vyriausias karinių pajėgų vadas. Dabartinis Respublikos Prezidentas [[Gitanas Nausėda]] buvo išrinktas 2019 m.

=== Seimas ===
[[Vaizdas:LR Seimas by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|Lietuvos parlamentas – [[Seimas]]]]
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų parlamentas – [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]]. Jį sudaro 141 Seimo narys renkamas 4 metų kadencijai mišria [[rinkimų sistema]] (71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus). Rinkti Seimą teisę turi visi vyresni nei 18 m. piliečiai, būti renkami Seimo nariais – nuo 25 m.

'''Seimo partijos''' (pagal [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2020 m. rinkimus]])
{| class="wikitable"
|+
!Partija
!Narių skaičius
|-
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|'''Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai''']]
|'''50'''
|-
|[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]]
|32
|-
|[[Lietuvos socialdemokratų partija]]
|13
|-
|[[Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis|'''Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis''']]
|'''13'''
|-
|[[Laisvės partija|'''Laisvės partija''']]
|'''11'''
|-
|[[Darbo partija|Darbo Partija]]
|10
|-
|[[Išsikėlę patys]]
|4
|-
|[[Lietuvos lenkų rinkimų akcija|Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga]]
|3
|-
|[[Lietuvos socialdemokratų darbo partija]]
|3
|-
|[[Laisvė ir teisingumas]]
|1
|-
|[[Lietuvos žaliųjų partija]]
|1
|}

=== Vyriausybė ===
[[Vaizdas:Ingrida Simonyte 2019.jpg|miniatiūra|Ministrė Pirmininkė [[Ingrida Šimonytė]]]]
Vykdomoji valdžia yra Vyriausybės rankose. Ją sudaro [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Ministras Pirmininkas]] ir ministrai, vadovaujantys ministerijoms, kurių Lietuvoje yra 14.

Ministrų kabineto sudėtis :<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376048&p_query=&p_tr2=</ref>
{| class="wikitable sortable"
!Ministerija
!Vardas, pavardė
! colspan="2" |Partija
|-
|[[Ministras pirmininkas|'''Ministras Pirmininkas''']]
|[[Ingrida Šimonytė|'''Ingrida Šimonytė''']]
| style="background:#DDDDDD;" |
|'''Nepriklausoma'''
|-
|[[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos]]
|[[Simonas Gentvilas]]
| style="background:#F29402;" |
|[[Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdis]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|Energetikos]]
|[[Dainius Kreivys]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ekonomikos ir inovacijų]]
|[[Aušrinė Armonaitė]]
| style="background:#F6005E;" |
|[[Laisvės partija]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|Finansų]]
|[[Gintarė Skaistė]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos]]
|[[Arvydas Anušauskas]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros]]
|[[Simonas Kairys]]
| style="background:#F29402;" |
|[[Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdis]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Socialinės apsaugos ir darbo]]
|[[Monika Navickienė]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]]
|[[Marius Skuodis]]
| style="background:#DDDDDD;" |
|Nepriklausomas
|-
|[[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|Sveikatos apsaugos]]
|[[Arūnas Dulkys]]
| style="background:#DDDDDD;" |
|Nepriklausomas
|-
|[[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija|Švietimo, mokslo ir sporto]]
|[[Jurgita Šiugždinienė]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo]]
|[[Evelina Dobrovolska]]
| style="background:#F6005E;" |
|[[Laisvės partija]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]]
|[[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų]]
|[[Agnė Bilotaitė]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|-
|[[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]]
|[[Kęstutis Navickas (1970)|Kęstutis Navickas]]
| style="background:#00CED1;" |
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]]
|}

== Kariuomenė ==
[[Vaizdas:Eurocopter AS365 + LET L-410.jpg|miniatiūra|Lietuvos karinių oro pajėgų straigtasparnis]]

[[Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.)|Lietuvos kariuomenę]] sudaro keturių rūšių pajėgos: [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Oro pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilė|Jūrų pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|Specialiųjų operacijų pajėgos]] ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir kt.). Nuo 2004 m. Lietuva priklauso [[NATO]]. 2017 m. [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse i]]<nowiki/>r Lenkijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose. Šiuo metu Lietuvos karių yra vykdomose operacijose [[Malis|Malyje]], [[Somalis|Somalyje]], [[Afganistanas|Afganistane]], [[Kosovas|Kosove]]. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra pagrįstas Lietuvos pasirašytomis kolektyvinės gynybos ir saugumo sutartimis. Vykdydama šiuos įsipareigojimus Lietuva prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje, tuo pačiu Lietuva įgyvendina savo užsienio politikos prioritetus.<ref>http://www.jungtinisstabas.lt/lt/vykdomos-to/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2017 m. Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių aštuntuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo Aljanso paskelbti duomenys. Šalis krašto apsaugai 2017 m. skyrė 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva įsigijimams skiria kiek daugiau nei 31 proc. viso gynybos biudžeto ir pagal tai užima trečią vietą Aljanse. Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą. 2018 m. Lietuva gynybai numato skirti 2,06 proc. BVP ir pasiekti NATO reikalaujamą finansavimo standartą.<ref>https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040246/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ |date=2017-12-01 }}</ref>

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Lietuvos administracinis suskirstymas}}

[[File:Seniūnija Lituania 2020.png|thumb|350px|Lietuvos savivaldybių žemėlapis]]

Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 [[Lietuvos savivaldybės|savivaldybių]]. [[1995]]–[[2010]] m. buvo 10 [[Lietuvos apskritys|apskričių]], tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybėse yra 546 [[Lietuvos seniūnijos|seniūnijos]], seniūnijos skirstomos į seniūnaitijas (nuo 2009 m.).

Savivaldybės:

{{Div col|cols=2}}
* [[Akmenės rajono savivaldybė]]
* [[Alytaus miesto savivaldybė]]
* [[Alytaus rajono savivaldybė]]
* [[Anykščių rajono savivaldybė]]
* [[Birštono savivaldybė]]
* [[Biržų rajono savivaldybė]]
* [[Druskininkų savivaldybė]]
* [[Elektrėnų savivaldybė]]
* [[Ignalinos rajono savivaldybė]]
* [[Jonavos rajono savivaldybė]]
* [[Joniškio rajono savivaldybė]]
* [[Jurbarko rajono savivaldybė]]
* [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]
* [[Kalvarijos savivaldybė]]
* [[Kauno miesto savivaldybė]]
* [[Kauno rajono savivaldybė]]
* [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]
* [[Kėdainių rajono savivaldybė]]
* [[Kelmės rajono savivaldybė]]
* [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]
* [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]
* [[Kretingos rajono savivaldybė]]
* [[Kupiškio rajono savivaldybė]]
* [[Lazdijų rajono savivaldybė]]
* [[Marijampolės savivaldybė]]
* [[Mažeikių rajono savivaldybė]]
* [[Molėtų rajono savivaldybė]]
* [[Neringos savivaldybė]]
* [[Pagėgių savivaldybė]]
* [[Pakruojo rajono savivaldybė]]
* [[Palangos miesto savivaldybė]]
* [[Panevėžio miesto savivaldybė]]
* [[Panevėžio rajono savivaldybė]]
* [[Pasvalio rajono savivaldybė]]
* [[Plungės rajono savivaldybė]]
* [[Prienų rajono savivaldybė]]
* [[Radviliškio rajono savivaldybė]]
* [[Raseinių rajono savivaldybė]]
* [[Rietavo savivaldybė]]
* [[Rokiškio rajono savivaldybė]]
* [[Skuodo rajono savivaldybė]]
* [[Šakių rajono savivaldybė]]
* [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]
* [[Šiaulių miesto savivaldybė]]
* [[Šiaulių rajono savivaldybė]]
* [[Šilalės rajono savivaldybė]]
* [[Šilutės rajono savivaldybė]]
* [[Širvintų rajono savivaldybė]]
* [[Švenčionių rajono savivaldybė]]
* [[Tauragės rajono savivaldybė]]
* [[Telšių rajono savivaldybė]]
* [[Trakų rajono savivaldybė]]
* [[Ukmergės rajono savivaldybė]]
* [[Utenos rajono savivaldybė]]
* [[Varėnos rajono savivaldybė]]
* [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]
* [[Vilniaus miesto savivaldybė]]
* [[Vilniaus rajono savivaldybė]]
* [[Visagino savivaldybė]]
* [[Zarasų rajono savivaldybė]]
{{Div col end}}

== Geografija ==
{{main|Lietuvos geografija}}
[[Vaizdas:LithuaniaPhysicalMap-lt.png|thumb|300px|Gamtinis Lietuvos žemėlapis]]

Lietuva yra [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] šalis (Jungtinės Tautos ją priskiria [[Šiaurės Europa]]i). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties [[Ruoščiai]]s iki [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalio]] yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki [[Grinvičas|Grinvičo dienovidinio]] – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp [[Purnuškės (Riešė)|Purnuškių]] kaimo ir [[Bernotų piliakalnis|Bernotų piliakalnio]], yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] nacionalinio geografijos instituto nustatytas [[Europos geografinis centras]] (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos). Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Rimaldiškė|Rimaldiškių]] ir [[Vosiūnai (Ignalina)|Vosiūnų]] kaimais (26° 51′ rytų [[Ilguma|ilgumos]]), į vakarus – ties [[Nida]] (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – [[Biržų rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Aspariškiai|Aspariškių]] kaimu (56° 27′ šiaurės [[Platuma|platumos]]), į pietus – [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje ties [[Musteika|Musteikos]] kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra [[Danija]], [[JK|Didžioji Britanija]] ([[Anglija|Anglijos]] šiaurinė dalis), ryčiau – [[Baltarusija]] ir [[Rusija|Rusijos]] centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra [[Latvija]], [[Estija]], [[Suomija]], piečiau – Rytų [[Lenkija]], [[Ukraina|Ukrainos]] vakarinė dalis, [[Rumunija]], [[Bulgarija]], [[Graikija]].<ref>{{VLE|XII|7|[[Ričardas Baubinas]]|Lietuva}}.</ref>

Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už [[Nyderlandai|Nyderlandus]] (41,5 tūkst. km²), [[Belgija|Belgiją]] (30,5 tūkst. km²), [[Danija|Daniją]] (43,1 tūkst. km²), [[Šveicarija|Šveicariją]] (41,2 tūkst. km²), [[Estija|Estiją]] (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už [[Austrija|Austriją]] (83,9 tūkst. km²), [[Čekija|Čekiją]] (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su [[Latvija]] (64,6 tūkst. km²) ir [[Airija]] (70,3 tūkst. km²).

Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip [[Helsinkis]], [[Ryga]], [[Atėnai]], [[Jeruzalė]]). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.<ref>{{VLE|XII|8|[[Ričardas Baubinas]]|Lietuva}}</ref>

Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumos]] vakarinėje dalyje, pereinamojo iš [[jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[žemyninis klimatas|žemyninį]] klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje.

Laukai ir pievos užima 57 proc., [[miškas|miškai]] ir [[krūmas|krūmai]] – 30 %, [[pelkė]]s – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

=== Klimatas ===
{{main|Lietuvos klimatas}}
[[Vaizdas:Žadvainių ežeras.jpg|miniatiūra|Lietuvai būdingas lygumų, upių ir ežerų, pelkių bei miškų kraštovaizdis.]]

{| class="mw-collapsible" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" cellspacing="0" cellpadding="4" {{Graži lentelė}}
|-----
| height="25" colspan="13" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">'''Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)'''</div>
|-----
| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" |<div align="center">Geg</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir</div>
| width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
| width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div>
| width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div>
|-----
| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė šilčiausia</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2 </div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+14</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+16,4</div>
| width="52" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+17,5</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div>
| width="51" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+13</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+10</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div>
| width="64" bgcolor="FD7339" | <div align="center">0</div>
|-----
| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė vėsiausia</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+11</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+2</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div>
|}
Lietuvos [[klimatas]] yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] pereinantis į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Žemyninis klimatas ryškesnis šalies rytuose. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Lietuvoje būna labai karštų vasarų, kai oras sušyla iki 30 °C, o taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšąla iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio). Mažiau kritulių tenka [[ruduo|rudeniui]], [[žiema]]i ir [[pavasaris|pavasariui]]. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja [[Anticiklonas|anticiklonai]].

=== Temperatūrų rekordai ===
[[Vaizdas:Nida sand dunes (14573723178).jpg|miniatiūra|Netoli [[Nida|Nidos]] yra aukščiausios Europoje dreifuojančios [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] smėlio kopos ([[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]]).<ref>{{cite web |title=Nida and The Curonian Spit, The Insider's Guide to Visiting |url=https://maptrotting.com/nida-guide-baltic-coast/ |website=MapTrotting |accessdate= 2019-01-03 |date=2016-09-23}}</ref>]]

Lietuvos temperatūrų rekordai pagal mėnesius. Absoliutūs metų karščio ir šalčio rekordai paryškinti ir pabraukti.<ref>[http://www.meteo.lt/lt/ekstremalus-reiskiniai Ekstremalūs reiškiniai (pagal mėnesius)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190525194115/http://www.meteo.lt/lt/ekstremalus-reiskiniai |date=2019-05-25 }}, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos</ref>

{| class="wikitable"
|-----
| height="25" colspan="13" bgcolor="#f9f9f9" | <div align="center">'''Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)'''</div>
|-----
| width="120" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Geg</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir<ref>[http://www.meteo.lt/lt_LT/2019-birzelio-antras 2019 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190624175826/http://www.meteo.lt/lt_LT/2019-birzelio-antras |date=2019-06-24 }}, meteo.lt</ref></div>
| width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
| width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div>
| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div>
| width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div>
|-----
| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Karščio rekordai</div>
| width="55" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+12,6 </div>
| width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+16,5</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+21,8</div>
| width="55" bgcolor="FC5425" | <div align="center">+31,0</div>
| width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+34</div>
| width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,7</div>
| width="52" bgcolor="FD0009" | <div align="center"><u>'''+37,5'''</u></div>
| width="55" bgcolor="FD0009" | <div align="center">+37,4</div>
| width="51" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,1</div>
| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+26</div>
| width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+18,5</div>
| width="64" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+15,6</div>
|-----
| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Šalčio rekordai</div>
| bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-40,5</span></div>
| bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;"><u>'''-42,9'''</u></span></div>
| bgcolor="2467B4" | <div align="center"><span style="color:white;">-37,5</span></div>
| bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23,0</span></div>
| bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-6,8</span></div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,8</div>
| bgcolor="FEFFB9" | <div align="center">+0,9</div>
| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,9</div>
| bgcolor="B2D5F4" | <div align="center">-6,3</div>
| bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-19,5</span></div>
| bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23</span></div>
| bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-34</span></div>
|}

=== Kraštovaizdis ===
Lietuvos kraštovaizdžio tipai:
* molingosios lygumos – 55,2 proc;
* kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc;
* smėlingosios lygumos – 17,8 proc;
* upių slėniai – 3,6 proc;
* pajūrio lygumos – 2,2 proc.

=== Upės ir ežerai ===
Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų.<ref>Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 m. rugpjūčio 3 d.</ref> Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – [[Nemunas]], kurio ištakos yra Baltarusijoje. Nemuno baseinas apima apie 70 proc. šalies teritorijos. Ilgiausia tik Lietuvos teritorija tekanti upė yra [[Šventoji]]. Pagrindinis upių vandens šaltinis yra krituliai, po žiemos tirpstantis sniegas neretai sukelia upių potvynius. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypač šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma yra nusausintos.

[[Vaizdas:Nemunas.jpg|thumb|Nemunas, Jurbarko raj.]]
{|
|width=15% valign="top"|
Ilgiausios [[Lietuvos upės]]:
# [[Nemunas]] – 937 km (Lietuvos teritorijoje – 475 km),
# [[Neris (upė)|Neris]] – 510 km (234 km),
# [[Venta (upė)|Venta]] – 343 km (161 km),
# [[Šešupė]] – 298 km (209 km),
# [[Mūša|Mūša (Lielupė)]] – 284 km (133 km).
|width=15% valign="top"|

Didžiausi [[Lietuvos ežerai]]:
# [[Drūkšiai]] – 44,8 km²;
# [[Dysnai]] – 24,0 km²;
# [[Dusia]] – 23,3 km²;
# [[Sartai]] – 13,4 km²;
# [[Luodis]] – 12,9 km².
|}

=== Lietuvos reljefas ===
[[Vaizdas:Lopaiciai. 2007-06-12.jpg|thumb|Žemaičių aukštuma]]

{|
|width=15% valign="top"|
Reljefą sudaro:
* [[Pajūrio žemuma]],
* [[Žemaičių aukštuma]],
* [[Ventos vidurio žemuma]],
* [[Sūduvos aukštuma]],
* [[Vidurio Lietuvos žemuma]],
* [[Dzūkų aukštuma]],
* [[Aukštaičių aukštuma]],
* [[Pietryčių lyguma]],
* dalis [[Švenčionių-Naročiaus aukštuma|Švenčionių-Naročiaus]] ir [[Ašmenos aukštuma|Ašmenos]] aukštumų.
|width=15% valign="top"|

==== Kalvos ====
[[Aukščiausios Lietuvos kalvos|Aukščiausių kalvų]] absoliutūs aukščiai:

# [[Aukštasis kalnas]] – 293,8 m;
# [[Juozapinės kalnas|Juozapinė]] – 293,6 m;
# [[Kruopynė]] – 293,4 m;
# [[Nevaišių kalnas|Nevaišiai]] – 288,9 m;
# [[Būdakalnis (Ažušilis)]] – 284,8 m.
|}

=== Miškai ===
[[Vaizdas:SviliaiForest2.JPG|thumb|Mišrus [[Svilių miškas]]]]
{{main|Lietuvos miškai}}

{|
|width=15% valign="top"|
Didžiausi [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškų]] masyvai:
* [[Dainavos giria]] ([[Druskininkai|Druskininkų]]-[[Varėna|Varėnos]] miškai) – 1450 km²;
* [[Labanoro-Pabradės giria]] – 911 km²;
* [[Kazlų Rūdos miškai]] – 587 km²;
* [[Karšuvos giria]] ([[Smalininkai|Smalininkų]]-[[Viešvilė]]s miškai) – 427 km²;
* [[Rūdninkų giria]] – 375 km².
|width=15% valign="top"|

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias [[Medis|medžių]] rūšis (procentais):
* [[Šilas|pušynai]] – 37,6;
* [[Paprastoji eglė|eglynai]] – 24,0;
* [[Beržynas (miškas)|beržynai]] – 19,5;
* [[baltalksnis|baltalksnynai]] – 5,6;
* [[juodalksnynai]] – 5,6;
* [[Paprastasis uosis|uosynai]] – 2,7;
* [[drebulė|drebulynai]] – 2,6;
* [[ąžuolynas|ąžuolynai]] – 1,8;
* kiti medžiai – 0,6.
|}

== Ekonomika ==
[[Vaizdas:Saltoniskes by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Saltoniškės]]. Šalies [[IT]] mazgas]]
[[Vaizdas:Constitution avenue by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Konstitucijos pr.]] Šalies finansinis centras]]
{{main|Lietuvos ekonomika}}

[[Kovo 11 aktas|1990 m. atkūrūs Nepriklausomybę]] pradėta sovietinės ekonomikos pertvarkymas į laisvos rinkos ekonomiką.

2000–2008 m. BVP sparčiai augo (rekordas 2003 m. +10,3%). Dėl [[2007–2008 m. finansų krizė]]s, 2009 m. BVP krito 14,8%.<ref>[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20mėnesinė%20apžvalga.pdf Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160113225755/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2016-01-13 }}</ref> Nuo 2010 m. ekonomika vėl ėmė kilti. 2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių šalių, o 2015 m. Tarptautinis Valiutos Fondas Lietuvai suteikė „pažengusios ekonomikos“ statusą. Lietuva turi labai aukštą Žmogaus raidos indeksą ir yra pažengusi daugelyje sričių. Lietuva Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal konkurencingumo augimą, 28 vietą pasaulyje pagal lyčių lygybę (lenkia tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija, Estija ar Rusija), 32 vietą pagal spaudos laisvę (lenkia tokias šalis kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Rusija), 43 vietą pasaulyje pagal Transparency International sudaromą Korupcijos suvokimo indeksą, lenkdama tokias šalis kaip Italija, Graikija ir Čekija, toli palikdama tokias šalis kaip Rusija, Meksika ar Brazilija. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo eurozonos nare, [[euras]] pakeitė nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą [[litas|litą]].<ref>{{cite web |title=Lietuvoje įvestas euras |last1=Lukaitytė-Vnarauskienė |first1=Rasa |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-01-01 |url=https://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/lietuvoje-ivestas-euras-66786504 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>

Lietuva laikoma žemos politinės ir ekonominės rizikos šalimi, jos BVP augimas yra vienas didžiausių Europoje. Lietuva yra aukšto pragyvenimo lygio šalis, pagal ūkio raidos, nominalaus BVP, BVP vienam gyventojui ir kitus parametrus ji tarptautinių organizacijų priskiriama prie aukšto išsivystymo valstybių. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva lenkia Estiją ir Latviją, visas posovietines šalis, Graikiją ir Portugaliją. Ekonomikos plėtrai svarbūs faktoriai yra makroekonominis stabilumas, tarptautinės prekybos ryšiai, geopolitinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų. Tarp pažangių ūkio šakų yra biotechnologijų, farmacijos pramonė, lazerių gamyba.

=== Makroekonomikos rodikliai ===
[[Vaizdas:Lt real gdp growth.svg|thumb|Lietuvos BVP pokytis 1996–2006 m.]]

Lietuvos [[BVP]] rodikliai 2011−2019 m.:<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#ekonomika-ir-pagrindiniai-sektoriai Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref>

{|class="wikitable"
!rowspan="2"|Rodiklis
!colspan="9"|Metai
|-
!style="width:4em;font-size:90%"|2011
!style="width:4em;font-size:90%"|2012
!style="width:4em;font-size:90%"|2013
!style="width:4em;font-size:90%"|2014
!style="width:4em;font-size:90%"|2015
!style="width:4em;font-size:90%"|2016
!style="width:4em;font-size:90%"|2017
!style="width:4em;font-size:90%"|2018
!style="width:4em;font-size:90%"|2019
|-
|Realus metinis <br />BVP pokytis, %
|align="center"|6,0
|align="center"|3,8
|align="center"|3,6
|align="center"|3,5
|align="center"|2,0
|align="center"|2,6
|align="center"|4,0
|align="center"|3,6
|align="center"|3,9
|-
|Nominalus BVP, mlrd. [[euras|Eur]]
|align="center"|31,2
|align="center"|33,3
|align="center"|35,0
|align="center"|36,5
|align="center"|37,3
|align="center"|38,9
|align="center"|42,3
|align="center"|45,3
|align="center"|48,4
|}
Vidutinė metinė infliacija<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#infliacija Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref> ir valstybės skola:<ref>[https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai#valstybes-finansai Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai], seb.lt</ref><ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-statistikos-metrastis/lsm-2019/ukis-ir-finansai/valdzios-sektoriaus-finansai Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas)], osp.stat.gov.lt</ref>
{|class="wikitable"
!rowspan="2"|Rodiklis
!colspan="9"|Metai
|-
!style="width:4em;font-size:90%"|2011
!style="width:4em;font-size:90%"|2012
!style="width:4em;font-size:90%"|2013
!style="width:4em;font-size:90%"|2014
!style="width:4em;font-size:90%"|2015
!style="width:4em;font-size:90%"|2016
!style="width:4em;font-size:90%"|2017
!style="width:4em;font-size:90%"|2018
!style="width:4em;font-size:90%"|2019
|-
|Vidutinė metinė <br />infliacija, %
|align="center"| 4,1
|align="center"| 3,2
|align="center"| 1,2
|align="center"| 0,2
|align="center"| -0,7
|align="center"| 0,7
|align="center"| 3,7
|align="center"| 2,5
|align="center"| 2,2
|-
|Nominali valdžios <br />sektoriaus skola, mln. [[euras|Eu]]
|align="center"|
|align="center"|13 264
|align="center"|13 550
|align="center"|14 825
|align="center"|15 940
|align="center"|15 524
|align="center"|16 630
|align="center"|15 425
|align="center"|
|-
|Valdžios skolos <br />santykis su BVP, %
|align="center"|37,2
|align="center"|39,8
|align="center"|38,7
|align="center"|40,6
|align="center"|42,6
|align="center"|39,7
|align="center"|39,1
|align="center"|33,8
|align="center"|36,2
|}

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas<ref>https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854</ref>

{| class="wikitable sortable"
! rowspan="2" |
! colspan="3" |2016-12-31
! colspan="2" |2015-12-31
|-
!mln. Eur
!struktūra, %
!pokytis, palyginti su 2015-12-31 %
!mln. Eur
!struktūra, %
|-
|Iš viso
|13 066,24
|100,0
| -3,2
|13 496,82
|100,0
|-
|Švedija
|2 496,73
|19,1
| -20,0
|3 122,24
|23,1
|-
|Nyderlandai
|1 585,68
|12,1
| -6,2
|1 691,33
|12,5
|-
|Vokietija
|1 315,42
|10,1
|5,5
|1 246,53
|9,2
|-
|Lenkija
|967,82
|7,3
|37,9
|694,74
|5,1
|-
|Norvegija
|919,18
|7,0
|9,9
|836,18
|6,2
|-
|Estija
|696,41
|5,3
|0,7
|691,53
|5,1
|-
|Kipras
|660,88
|5,1
|42,3
|464,58
|3,4
|-
|Danija
|591,06
|4,5
|4,6
|564,83
|4,2
|-
|Suomija
|588,29
|4,5
|4,1
|564,89
|4,2
|-
|Malta
|405,42
|3,1
| -7,1
|436,60
|3,2
|-
|Kitos šalys
|2 849,35
|21,9
| -10,5
|3 183,37
|23,8
|}

=== Užimtumas ir socialiniai rodikliai ===
Pagal [[JT|Jungtinių Tautų]] 2019 m. paskelbtą statistiką, iš 189 valstybių Lietuva užėmė 34-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|Žmogaus socialinės raidos indeksą]].<ref>[http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU Human Development Reports: Lithuania] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190721104321/http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU |date=2019-07-21 }}; tikrinta 2020-08-29</ref>

2019 m. duomenimis Lietuvoje absoliutaus skurdo riba buvo 251 eurų pajamos per mėnesį asmeniui.<ref>[https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/07/22/lietuvoje/zemiau-skurdo-ribos-lietuvoje-daugiau-nei-puse-milijono-gyventoju/ Žemiau skurdo ribos Lietuvoje – daugiau nei pusė milijono gyventojų], BNS, 2020/07/22, tikrinta 2020-08-28.</ref> 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 Statistikos departamento informacija 2013 m. vasaris, p. 13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113163108/http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 |date=2012-11-13 }}</ref>

{|
|width=15% valign="top"|
Užimtumo rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
{|class="wikitable"
!rowspan="2"|Rodiklis
!colspan="6"|Metai
|-
!style="width:4em;font-size:90%"|2012
!style="width:4em;font-size:90%"|2013
!style="width:4em;font-size:90%"|2014
!style="width:4em;font-size:90%"|2015
!style="width:4em;font-size:90%"|2016
|-
|[[Užimtumas|Užimtumo lygis]], %
|align="center"|50,0
|align="center"|51,2
|align="center"|52,6
|align="center"|53,8
|align="center"|55,6
|-
|[[Nedarbas|Nedarbo lygis]], %
|align="center"|13,4
|align="center"|11,8
|align="center"|10,7
|align="center"|9,1
|align="center"|7,9
|}
|width=15% valign="top"|

Socialiniai rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>[https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202017%20(I)(1).pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>

{|class="wikitable"
!rowspan="2"|Rodiklis
!colspan="6"|Metai
|-
!style="width:4em;font-size:90%"|2012
!style="width:4em;font-size:90%"|2013
!style="width:4em;font-size:90%"|2014
!style="width:4em;font-size:90%"|2015
!style="width:4em;font-size:90%"|2016
|-
|Vidutinis bruto <br />mėnesinis [[atlyginimas]], [[Euras|Eu]]
|align="center"|615,1
|align="center"|646,3
|align="center"|677,4
|align="center"|714,1
|align="center"|774,0
|-
|Valstybinė vidutinė <br />mėnesinė [[pensija]], [[Euras|Eu]]
|align="center"|236,2
|align="center"|238,1
|align="center"|240,3
|align="center"|244,5
|align="center"|255,3
|}
|}

=== Užsienio prekyba ===
{{Main|Lietuvos užsienio prekyba}}
Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt.<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf LŪM ataskaita, vasaris, p.8] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140309062952/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2014-03-09 }}</ref> 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos.

{| width="100%"
|- valign="top"

| width="50%" |
2011 m. eksporto rinkos<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>

{| class="wikitable"
! Vieta
! Valstybė
! Procentai
|-----
| 1
| {{RUSv}}
| 11,6 %
|-----
| 2
| {{LATv}}
| 10,2 %
|-----
| 3
| {{GERv}}
| 9,3 %
|-----
| 4
| {{POLv}}
| 7,0 %
|-----
| 5
| {{ESTv}}
| 6,6 %
|-----
| 6
| {{NEDv}}
| 6,1 %
|-----
| 7
| {{BLRv}}
| 5,2 %
|-----
| 8
| {{GBRv}}
| 4,1 %
|-----
| 9
| {{FRAv}}
| 4,1 %
|-----
| 10
| {{SWEv}}
| 3,6 %
|-----
|}

| width="70%" |

2011 m. importo rinkos<ref>[https://www.urm.lt/index.php?4025573062 URM informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>

{| class="wikitable"
! Vieta
! Valstybė
! Procentai
|-----
| 1
| {{POLv}}
| 32,8 %
|-----
| 2
| {{GERv}}
| 9,7 %
|-----
| 3
| {{RUSv}}
| 9,1 %
|-----
| 4
| {{LATv}}
| 6,6 %
|-----
| 5
| {{NEDv}}
| 4,9 %
|-----
| 6
| {{SWEv}}
| 3,3 %
|-----
| 7
| {{ITAv}}
| 3,2 %
|-----
| 8
| {{BELv}}
| 3,1 %
|-----
| 9
| {{ESTv}}
| 2,8 %
|-----
| 10
| {{BLRv}}
| 2,5 %
|-----
|}
|}

=== Lietuvos bendrovės ===
[[Vaizdas:TFC by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Thermo Fisher Scientific Baltics]]]]
Pagal pajamas pirmauja „[[ORLEN Lietuva]]“, „[[Maxima Grupė]]“ užima antrą vietą.<ref>{{Cite web|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka|title=Verslo aplinka - Verslo žinios|last=žinios|first=Verslo|website=vz.lt|language=lt|access-date=2017-12-02}}</ref>

Veikia Skandinavijos bankai: [[SEB]], „[[Swedbank]]“, „[[Luminor Bank]]“, „[[Danske Bank]]“. Tarptautinės įmonės: „[[Thermo Fisher Scientific Baltics]]“, „[[Phillip Morris]]“, „[[Mondelez]]“, „[[Tele2]]“, „[[Circle K]]“ ir kitos. 2011 m. regioninį biurą Vilniuje atidarė „[[Western Union]]“.<ref>https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2017/11/07/western-union-lietuvoje-pletos-ir-tiesiogini-versla-atidare-klientu-aptarnavimo-padalini</ref> 2009–2019 m. veikė [[Barclays technologijų centras Lietuvoje]].

=== Infrastruktūra ===

==== Transportas ====
{{main|Lietuvos transportas}}

[[Vaizdas:Lithuania-roads-(E) v2.png|thumb|right|Lietuvos E kategorijos kelių žemėlapis]]
[[Klaipėda]] yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir [[Būtingės naftos terminalas|Būtingės naftos terminale]] perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių.<ref>[http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 shortsea.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019182532/http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 |date=2013-10-19 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: [[Vilniaus oro uostas]] (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių),<ref>http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375</ref> [[Kauno oro uostas]], [[Palangos oro uostas]] ir [[Šiaulių oro uostas]].

Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km plačios („rusiškos“) [[1520 mm vėžė]]s. 21,8 km ilgio „europinės“ [[1435 mm vėžė]]s geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija.<ref>[http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu Susisiekimo ministerijos informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130617033243/http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu |date=2013-06-17 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Maršrute [[Panevėžys]]-[[Anykščiai]]-[[Rubikiai]] veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]] naudojamas turizmo reikmėms.

Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=4b53028ca1c1582778ecc60a2a250a5f Statistikos departamento informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111231111108/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=35b8d292369d0f42f9d405f6f00e3071 |date=2011-12-31 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>

{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%"
! Geležinkelis
! Automobilių <br />keliai
! E kategorijos <br /> automobilių keliai
! Troleibusų <br />linijos
! Vidaus vandenų <br />keliai
! Eksploataciniai <br />naftos vamzdynų
|-----
| 1 767,6
| 82 911
| 1642
| 266,2
| 452
| 500
|-----
|}

==== Energetika ====
{{main|Lietuvos energetika}}

Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra [[Lietuvos elektrinė]] (instaliuotoji galia − 1,8 GW.),<ref>[http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ Lietuvos energija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120405053631/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ |date=2012-04-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė]] (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.)<ref>[http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity kruoniohae.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120928033447/http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity |date=2012-09-28 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> ir [[Kauno hidroelektrinė]] (instaliuotoji galia − 100,8 MW.<ref>[http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ Lietuvos energija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120322195353/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ |date=2012-03-22 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>). Visas jas valdo AB „[[Lietuvos energija|Lietuvos energijos gamyba]]“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „[[Litgrid]]“, žemos ir vidutinės įtampos tinklų − AB „[[Energijos skirstymo operatorius|ESO]]“.<ref>[http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra Lietuvos energetikos ministerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171010055203/http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra |date=2017-10-10 }} Nuoroda tikrinta 2017-10-07)</ref>

Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip [[Kauno termofikacinė elektrinė]], [[Mažeikių elektrinė]]), vėjo ir vandens jėgainėse.

Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW):<ref>[http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.57 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141205173323/http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf |date=2014-12-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>

{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%"
! Kondensacinės <br />elektrinės
! Atominės <br /> elektrinės
! Termofikacinės <br /> elektrinės
! Hidroelektrinės
! Hidroakumuliacinės <br /> elektrinės
! Blokinės įmonių <br /> elektrinės
! Atsinaujinančios energijos <br /> elektrinės (vėjo)
|-----
| 1 955
| 0
| 803
| 128
| 900
| 164
| 339 (274)
|-----
|}

Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).<ref>[http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.41 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>

[[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominės elektrinės]] pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į [[ES]] sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „[[Visagino atominė elektrinė]]“.<ref>[http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje vae.lt ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130126051208/http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje |date=2013-01-26 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.<ref>[http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121016192607/http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html |date=2012-10-16 }}</ref>
 
Sustabdžius [[IAE]] pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE.<ref>[http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.48 ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.<ref>[http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams  Litgrid informacija ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120920041309/http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams |date=2012-09-20 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>

Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW):<ref>[http://www.lsta.lt/images/080213_zemelapis_final.png Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ] Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>

{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%"
! Vilniaus <br />energija
! Kauno <br /> energija
! Klaipėdos <br /> energija
! Alytaus <br /> energija
! Panevėžio <br /> energija
! Šiaulių <br /> energija
! Marijampolės <br /> šiluma
|-----
| 2 332
| 2 088
| 1 017
| 457
| 399
| 299
| 296
|-----
|}

=== Turizmas ===
2016 m. duomenimis Lietuvoje apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio šalių. Didžiausią jų skaičių sudarė svečiai iš Vokietijos (174,8 tūkst.), Baltarusijos (171,9 tūkst.), Rusijos (150,6 tūkst.), Lenkijos (148,4 tūkst.), Latvijos (134,4 tūkst.), Ukrainos (84,0 tūkst.), Jungtinės Karalystės (58,2 tūkst.).<ref>http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201042530/http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf |date=2017-12-01 }}</ref> Šalyje jaučiama intensyvėjančio vidaus turizmo tendencija. Lankytinų vietų šiuo metu priskaičiuojama iki 1000. Daugiausia turistų sulaukia didieji miestai [[Vilnius]], [[Klaipėda]], [[Kaunas]] ir kurortai [[Neringa]], [[Palanga]], [[Druskininkai]], [[Birštonas]].

== Mokslas ir technologijos ==
2016 m. duomenimis Lietuvoje 31&nbsp;500 specialistų dirbo [[Informacinės technologijos|IT]] srityje. Šalis turi prieinamiausią internetą ES ir sparčiausią belaidį ryšį visame pasaulyje.<ref>https://investlithuania.com/lt/prioritetiniai-sektoriai/technologijos/</ref> 2016 m. duomenimis šalyje veikia trys aukštųjų technologijų įmonių asociacijos: Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija ir Lietuvos kosmoso asociacija.<ref>http://www.technologijos.lt/n/mtl/zyme/Aukstuju-technologiju-imones?tid=5646</ref> Lietuvoje veikia aukšto lygio biotechnologijos kompanijos Ekspla ir Šviesos Konversija, kurios specializuojasi lazerių gamyboje.

== Gyventojai ==
{{main|Lietuvos gyventojai}}
[[Vaizdas:Population density in municipalities of Lithuania modified.svg|thumb|Gyventojų tankumas pagal savivaldybes 2012 m.]]

=== Demografija ===

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,79 mln. gyventojų. 1992 m. Lietuvoje pasiektas maksimalus 3,7 mln. gyventojų skaičius. Po to gyventojų tolydžiai mažėjo ir tik 2019 m. buvo užfiksuotas nežymus padidėjimas.<ref>[https://www.etaplius.lt/lietuvoje-per-metus-padaugejo-nuolatiniu-gyventoju Lietuvoje per metus padaugėjo nuolatinių gyventojų], Etaplius, 2020–01–14</ref> 2000 m. gyventojų sumažėjo iki 3,5 mln., o 2010 m. – iki 3,32 mln. 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius nebesiekė 3 milijonų.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R166#/</ref>

Gyventojų skaičiaus mažėjimo pagrindinė priežastis yra emigracija bei didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Vakarų šalis, kur rado geresnes sąlygas darbo rinkoje. Taigi tarp emigrantų daugiausia darbingo amžiaus žmonių. Pagrindinės kryptys – Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Airija. Jungtinėje Karalystėje gyvenamąją vietą deklaravo 124&nbsp;000 emigrantų.<ref name="LSA-EmigrantsDeclaredDeparture">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |quote=''Emigrants who have declared their departure by state of next residence and year.'' | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2015-01-10 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150110110758/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= | url-status=dead }} (anglų k.), Lietuvos statistikos departamentas, 2019-07-14</ref> Airijoje – 40&nbsp;000, Norvegijoje – 24&nbsp;000.<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu |quote=Emigracijos tendencijos: valstybės | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-05-07 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160507091827/http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu | url-status=dead }}</ref> Įvairiais skaičiavimai Vakarų šalyse gyvena ir dirba apie 200&nbsp;000 Lietuvos piliečių. Pačioje Lietuvoje 4,3 % gyventojų yra gimę užsienyje.<ref>Migration Report 2017. UN, tikrinta 2018-09-30 (anglų kalba).</ref> 2011 m. iš Lietuvos išvyko 54&nbsp;000 gyventojų, 16&nbsp;000 atvyko,<ref name="LSA">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank |quote=Duomenų užklausa, Lietuvos statistikos departamentas, 2012-05-15 | title=archyvo kopija | access-date=2009-07-27 | archive-date=2009-02-16 | archive-url=https://web.archive.org/web/20090216024512/http://db1.stat.gov.lt/statbank | url-status=dead }}</ref> 2013 išvyko 39&nbsp;000 gyv.,<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga |quote=Migracijos tendencijos | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-03-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160314083645/http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga | url-status=dead }}</ref> kitais metais – 36&nbsp;600, o 2015 m. – 44&nbsp;500<ref>[http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/03/21/po-ketveriu-metu-pertraukos--emigracijos-suolis Po ketverių metų pertraukos – emigracijos šuolis.], Verslo žinios 2016-03-21, tikrinta 2019-07-14.</ref> 2016 emigravo 51&nbsp;000 gyventojų,<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-01-11-statistika-lietuvoje-gyvena-maziau-nei-3-mljn-gyventoju/153978 Statistika Lietuvoje] (Bernardinai.lt)</ref> 2017 m. – 57&nbsp;200.<ref>[https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ Skaičiai stulbina: 2017 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200921115245/https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ |date=2020-09-21 }}, tikrinta 2019-07-14.</ref><ref>{{cite web |title=Per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį emigravo 10 tūkst. žmonių daugiau nei pernai |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-07-10 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/per-pirmaji-2017-uju-pusmeti-emigravo-10-tukst-zmoniu-daugiau-nei-pernai-75179218 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2018 m. į šalį atvyko 12&nbsp;300 asmenų, iš jų 5&nbsp;700 ukrainiečių, 26 proc. iš Baltarusijos ir 6 proc. iš Rusijos.

Žemiausias gimstamumo rodiklis pasiektas 2002 m., kai gimė 30&nbsp;000 kūdikių (8,6/1000 gyventojų), nuo to laiko šis rodiklis kiek išaugo: 2010 m. gimė 35&nbsp;625 kūdikliai (10,8/1000 gyventojų). Vaikų skaičius vienai moteriai siekia 1,21. Didžiausias mirtingumas yra rytiniuose šalies rajonuose, kuriuose labiausiai jaučiamas gyventojų senėjimas. 2007 m. Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose buvo užregistruota 20 mirčių tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis tais metais buvo 13,5 mirčių tūkstančiui gyventojų). Prie didelio mirtingumo prisideda vienas didžiausių Europoje savižudybių skaičius.<ref>{{Cite web |url= http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,2776958,00.html |title= Suicidio en Alemania: tercer puesto en Europa |date= 2007 |work= [[Deutsche Welle]] 10.09.2007 |accessdate=2007-11-23}}</ref>

Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose. Šis rodiklis sparčiai keitėsi po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. dar trys penktadaliai gyventojų gyveno kaime, 1970 m. santykis susilygino, o 1990 m. jau du trečdaliai gyventojų gyveno miestuose. Šiuo metu keturiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) gyvena daugiau nei 1&nbsp;000&nbsp;000 gyventojų.

100% vyresnių nei 15 metų šalies gyventojų yra raštingi. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrams yra 80 metų, moterims – 85 metai.<ref>http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201035141/http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359 |date=2017-12-01 }}</ref> Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, trukmė pailgėjo maždaug 4 metais.

{{dem|kolon=10|till=4000000|inc=1000000|incmin=200000|width=1030
|1528|330000
|1650|960000
|1790|990000
|1897|2536000
|1913|2828000
|1923|2620000
|1940|3084000
|1942|2790000
|1950|2573000
|1955|2613000
|1959|2711000
|1965|2954000
|1970|3100000
|1979|3398000
|1989|3690000
|1991|3704000
|1995|3629000
|2001|3483972
|2005|3414000
|2011|3052588
|2015|2921262
|2020|2794329
}}

Duomenys:<ref>1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 {{ISBN|5-430-04664-7}}</ref><ref>{{cite book|title=Lietuvos TSR|editor=J. Zinkus|publisher=Mokslas|location=Vilnius|date=1980|pages=272}}</ref><ref>http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugpjūčio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>smp2014ge.ugdome.lt / [https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/9kl_visuomenine_geografija/GE_DE_33/teorine_medziaga_4.html Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita]</ref><ref>[https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1 Gyventojai], Oficialiosios statistikos portalas</ref>

=== Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis ===

Didžiausia Lietuvos tauta yra lietuviai, jie sudaro daugiau nei 86 proc. gyventojų. Lietuviai sudaro gyventojų daugumą visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono.

Didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje yra lenkai. 1959 m. lenkai sudarė 8,5 % Lietuvos gyventojų, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2015 m. buvo 5,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos. Vilniaus ir Šalčininkų rajone lenkų tautybės gyventojų yra dauguma (atitinkamai 52 proc. ir 77 proc. gyventojų). Vilniaus mieste lenkų yra apie 16,5%. Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių dalis: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %.<ref name="taut">http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref> 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Pagal 2011 m. gyventojų surašymą rusai sudarė apie 12 proc. Vilniaus ir apie 19,6 proc. Klaipėdos gyventojų. Visagino mieste rusai sudaro gyventojų daugumą (52 proc.). 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.<ref name="taut" />

{| class="wikitable sortable" style="width:100%; float:top;"
|+Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/ Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150630233807/http://ausis.gf.vu.lt/mg/ |date=2015-06-30 }} | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12</ref> <ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= Lietuvos piliečių tautinė sudėtis pagal 2011 m. Statistikos Departamento duomenis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref><ref>''Alkas''. A. Butkus: [http://alkas.lt/2015/12/16/a-butkus-lietuvos-gyventojai-tautybes-poziuriu/ Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu]; tikrinta 2017-01-06</ref>
|-
! Vieta
! [[Tauta]]
! 2015 m.
! 2011 m.
! 2001 m.
! 1989 m.
! 1979 m.
|-
| 1
| [[Lietuviai]]
| style="text-align:center;"| ''86,67 proc.'' / 2 531,843 mln.
| style="text-align:center;"| ''84,16 proc.'' / 2 561,314 mln.
| style="text-align:center;"| ''83,45 proc.'' / 2 907,293 mln.
| style="text-align:center;"| ''79,6 proc.'' / 2 924,3 mln.
| style="text-align:center;"| ''80,0 proc.'' / 2 712,2 mln.
|-
|2
| [[Lenkai]]
| style="text-align:center;"| ''5,61 proc.'' / 163,858 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''6,58 proc.'' / 200,317 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''6,74 proc.'' / 234,989 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''7,0 proc.'' / 258,0 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''7,3 proc.'' / 247,0 tūkst.
|-
|3
| [[Rusai]]
| style="text-align:center;"| ''4,78 proc.'' / 139,507 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''5,81 proc.'' / 176,913 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''6,31 proc.'' / 219,789 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''9,4 proc.'' / 344,5 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''8,9 proc.'' / 303,5 tūkst.
|-
|4
| [[Baltarusiai]]
| style="text-align:center;"| ''1,34 proc.'' / 39,159 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,19 proc.'' / 36,227 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,23 proc.'' / 42,866 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 63,2 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 57,6 tūkst.
|-
|5
| [[Ukrainiečiai]]
| style="text-align:center;"| ''0,69 proc.'' / 20,225 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,54 proc.'' / 16,423 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,65 proc.'' / 22,488 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,2 proc.'' / 44,8 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,0 proc.'' / 32,0 tūkst.
|-
|6
| [[Žydai]]
| style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,267 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,050 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 4,007 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,3 proc.'' / 12,4 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,4 proc.'' / 14,7 tūkst.
|-
|7
| [[Totoriai]]
| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,078 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,793 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,235 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 5,2 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,0 tūkst.
|-
|8
| [[Lietuvos vokiečiai|Vokiečiai]]
| style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 2,831 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,418 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,243 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,1 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,6 tūkst.
|-
|9
| [[Čigonai]]
| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,063 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,115 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,571 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,7 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,3 tūkst.
|-
|10
| [[Latviai]]
| style="text-align:center;"| ''0,11 proc.'' / 3,144 tūkst
| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,025 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,955 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,2 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,4 tūkst.
|-
|11
| [[Armėnai]]
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 233 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 477 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|12
| [[Azerbaidžaniečiai]]
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,648 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,788 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|13
| [[Moldavai]]
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,540 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,704 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|14
| [[Gruzinai]]
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,372 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,437 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|15
| [[Estai]]
| style="text-align:center;"| ?.
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,314 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,419 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|16
| [[Karaimai]]
| style="text-align:center;"|?
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,241 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,273 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|17
| Kitų tautybių
| style="text-align:center;"| ''0,47 proc.'' / 13,639 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 3,508 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,517 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|-
|18
| Nenurodė tautybės
| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,648 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''1,08 proc.'' / 32,978 tūkst.
| style="text-align:center;"| ''0,95 proc.'' / 32,921 tūkst.
| style="text-align:center;"| ?
| style="text-align:center;"| ?
|- class="sortbottom"
|
| '''Bendras Lietuvos piliečių skaičius'''
| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 2 921,262 mln
| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 043,429 mln.'''
| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 483,972 mln.'''
| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 674,8 mln.'''
| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 391,5 mln.'''
|}


<gallery>
Vaizdas:Poles in Lithuania Barry Kent.png|Lenkų mažuma pagal procentus savivaldybėse
Vaizdas:Russians in Lithuania by percents.png|Rusų mažuma pagal procentus savivaldybėse
</gallery>

=== Kalbos ===
Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas ('''2011 m.''' surašymo duomenys)<ref>Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą]; tikrinta 2017-01-07</ref>:
* [[lietuvių kalba|lietuvių]] – 84,9 % (2&nbsp;583&nbsp;745 gyventojai);
* [[rusų kalba|rusų]] – 7,2 % (218&nbsp;383);
* [[lenkų kalba|lenkų]] – 5,3 % (160&nbsp;506);
* [[baltarusių kalba|baltarusių]] – 0,23 % (7&nbsp;114);
* [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] – 0,18 % (5&nbsp;340);
* kitos – 0,24&nbsp;% (7&nbsp;190);
* nenurodė – 1,44 % (43&nbsp;906).

Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110723081422/http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 |date=2011-07-23 }} Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek ''iš viso'' žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu</ref> 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – [[anglų kalba|angliškai]], 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.<ref name="eurob">(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages]</ref> Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik ''gerai'' mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti.

Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.<ref name="eurob"/>

=== Religija ===
[[Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|thumb|[[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika]]]]
Nuo XIV a., po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], šalyje vyrauja katalikybė. Dvasininkai buvo įtakingi, XX a. pirmoje pusėje dalyvavo politiniame gyvenime, [[LTSR|sovietmečiu]] kai kurie kunigai buvo disidentais. Tiek katalikų, tiek kitų bažnyčių veikla sovietų okupacijos metu varžyta, kunigai persekioti, kalinti, tremti. XX a. pirmoje pusėje ~9% Lietuvos gyventojų buvo liuteronai, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jų ženkliai sumažėjo.

Nuo XIV a. Lietuvoje minimas [[Islamas]], anksčiau sietas vien su Lietuvos totorių bendruomene.

[[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]] šalyje misijas pradėjo ir tikinčiųjų bendruomenes sukūrė evangelikų bažnyčios.

2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Gyventojų pasiskirstymas pagal religiją:<ref>[2011 m. surašymo duomenys https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f]</ref>
* [[Romos katalikai]] – 77,2 % (2 350 tūkst.);
* [[Stačiatikiai]] – 4,1 % (125,2 tūkst.);
* [[Sentikiai]] – 0,8 % (23,3 tūkst.);
* [[Evangelikai liuteronai]] – 0,6 % (19,6 tūkst.);
* [[Evangelikai reformatai]] – 0,2 % (6,7 tūkst.);
* [[Jehovos liudytojai]] – 0,1 % (3,5 tūkst.);
* [[Musulmonai]] [[sunitai]] – 0,08 % (2,8 tūkst.);
* [[Charizmatai]] – 0,06 % (2,2 tūkst.);
* [[Sekmininkai]] – 0,04 % (1,3 tūkst.);
* [[Judėjai]] – 0,04 % (1,3 tūkst.);
* [[Baltų religija|Senojo baltų tikėjimo]] – 0,04 % (1,4 tūkst.);
* Kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.).

2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.<ref name="relig">[http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091229115446/http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf |date=2009-12-29 }}</ref>

2010 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 47% Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“; 37% – „tiki, jog egzistuoja kažkokia dvasia arba dvasinė energija“; 12% – „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių laikytina vidutiniškai religinga.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_341_en.pdf|format=PDF|title=Special Eurobarometer, biotechnology. 204 puslapis (PDF). Atlikta 2010 m. sausio–vasario mėn.}}</ref>

=== Miestai ===
{{Plačiau|Lietuvos miestai}}
Lietuvoje yra 103 miestai. Miestais laikomos tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose >3 tūkstančiai gyventojų, kurių bent dvi trečiosios verčiasi ne su žemės ūkiu susijusia veikla. Miestais laikomos ir mažiau nei 3000 gyventojų turinčios gyvenvietės, kurios tokį statusą turi istoriškai.

{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%;"
|+ align=center style=„font-weight: bold“ | Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje:<ref>osp.stat.gov.lt / [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=302b354f-8511-4993-aeb6-b03fc86c6d3f Šiuolaikinė Lietuva (nuo 1991) ]</ref>
|-
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr.
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr.
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai
! rowspan=11 | <br />[[Vaizdas:Vilnius old town by Augustas Didzgalvis.jpg|border|150px]]<br />[[Vilnius]]<br />[[Vaizdas:Kaunas_Castle_-_panorama.JPG|border|150px]]<br />[[Kaunas]]
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Vilnius]]''' || [[Vilniaus apskritis]] || 550834 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Kėdainiai]]''' || [[Kauno apskritis]] || 22677
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Kaunas]]''' || [[Kauno apskritis]] || 289364 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Tauragė]]''' || [[Tauragės apskritis]] || 21520
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Klaipėda]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 149116 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Telšiai]]''' || [[Telšių apskritis]] || 21287
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Šiauliai]]''' || [[Šiaulių apskritis]] || 101511 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Ukmergė]]''' || [[Vilniaus apskritis]] || 20154
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Panevėžys]]''' || [[Panevėžio apskritis]] || 85885 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Visaginas]]''' || [[Utenos apskritis]] || 18024
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Alytus]]''' || [[Alytaus apskritis]] || 49895 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Plungė]]''' || [[Telšių apskritis]] || 16755
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Marijampolė]]''' || [[Marijampolės apskritis]] || 34975 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Kretinga]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 16583
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Mažeikiai]]''' || [[Telšių apskritis]] || 32470 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Palanga]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 16038
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Jonava]]''' || [[Kauno apskritis]] || 26423 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Radviliškis]]''' || [[Šiaulių apskritis]] || 15161
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Utena]]''' || [[Utenos apskritis]] || 25397 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Šilutė]]''' || [[Klaipėdos apskritis]] || 14980
|-
| colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | 2020 m. pradžios duomenys
|}
<br clear=all />

== Švietimas ==
Žinoma, jog pirmoji mokykla Lietuvoje veikė 1387 m. prie [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]]. Vėlesnis jų tinklas plėtėsi su krikščionybės plitimu. Dažniausiai mokyklos būdavo parapinės. 1570 m. Vilniuje įsikūrę [[Jėzuitai|tėvai jėzuitai]] atidarė kolegiją. Valdovas [[Steponas Batoras]] savo privilegija ją [[Vilniaus universitetas|1579 m. pakėlė į universitetus]]. Seniausias [[Vilniaus universitetas]] veikė iki 1832 metų, kuomet carinė Rusijos valdžia jį uždarė. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], Vilnių okupavus lenkams, 1922 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetas]] įkurtas Kaune. 1930 m. jis gavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto vardą]]. 2017 m. duomenimis Lietuvoje veikė 737 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1151 bendrojo ugdymo mokykla, 22 kolegijos ir 21 universitetas.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/</ref> Didžiausias šalies universitetas yra [[Vilniaus universitetas]], kuris yra vienas iš seniausių universitetų [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]].

== Kultūra ==
{{main|Lietuvos kultūra}}
[[Vaizdas:Curonian Spit. Kuršių nerija.Kuršu kāpas - panoramio.jpg|miniatiūra|Kuršių nerija]]
Per šimtmečius Lietuvos kultūra buvo įtakojama daugelio kaimyninių tautų ir religijų. Nepaisant to išlaikė savitumą. [[Lietuvių kalba]] yra viena iš dviejų likusių [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], per tarpinę [[Baltų prokalbė|baltų prokalbę]] kilusi iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]].<ref>http://www.vlkk.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }}</ref> Į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] yra įtraukti 7 Lietuvos paveldo objektai: [[Vilniaus senamiestis|istorinis Vilniaus senamiestis]], [[Kuršių nerija|Kuršių Nerija]], [[Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė]], [[Struvės geodezinis lankas|F. G. W. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai]], į [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą]] – [[kryždirbystė]] ir kryžių simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos<ref>http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171224004950/http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco |date=2017-12-24 }}</ref>, į „[[Pasaulio atmintis|Pasaulio atminties]]“ registrą – [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo „Katekizmas“]] ir kiti vertingi dokumentai.

=== Lietuvių etninė kultūra ===
Baltiška tautos praeitis ir geografinė padėtis sąlygojo tai, kad Lietuva buvo paskutinė valstybė [[Europa|Europoje]] nepriėmusi jokios abraominės religijos. Jos valdovai pirmą kartą krikštą priėmė tik XIII amžiuje. Tai lėmė senųjš lietuvių papročių apraiškas ir šiandieniniame gyvenime. Lietuvos muziejuose ir draugijų fonduose sukauptas didžiulis masyvas įvairaus pobūdžio paveldo, liudijančio etnines gyventojų ypatybes, verslus, amatus ir buitį. Daug dėmesio senovės lietuviai skyrė medinėms [[šventieji|šventųjų]] skulptūroms. Išskirtinė yra [[Rūpintojėlis|Rūpintojėlio]] skulptūra. Taip pat autentiški liaudies motyvai atsiskleidžia [[Koplytėlė|koplytėlių]] ir [[Koplytstulpis|koplytstulpių]] drožyboje, namų apyvokos daiktuose, susisiekimo priemonėse, balduose, darbo įrankiuose, valstietiškuose drabužiuose, audiniuose. Išskirtinės yra ne tik liaudies daugiabalsės sutartinės, bet ir margučių marginimo, sodų pynimo papročiai. Taip pat medžio raižiniai, geležies ir gintaro dirbiniai.

[[Vaizdas:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis photo portrait.jpg|miniatiūra|kairėje|170px|Tapytojas ir kompozitorius [[M. K. Čiurlionis]]]]

=== Dailė ===
Pirmasis Lietuvos dailės muziejus buvo įkurtas 1933 m. [[Kaunas|Kaune]]. Šis muziejus pavadintas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] vardu, kadangi pastarasis laikomas garsiausiu Lietuvos dailininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kūrė tapytojas [[Petras Kalpokas]] išgarsėjęs darbais „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“, dailininkas, kolekcionierius [[Antanas Žmuidzinavičius]], dailininkai [[Jonas Sireika|Jonas Šileika]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Adomas Varnas]], [[Justinas Vienožinskis]]. Pastarasis buvo Lietuvos meno mokyklos iniciatorius. Išskirtini skulptoriai [[Petras Rimša]], [[Juozas Zikaras]], [[Vincas Grybas]], [[Bronius Pundzius]].

=== Literatūra ===
{{pagr|Lietuvių literatūra}}
Per [[Lietuvos istorija po nepriklausomybės atkūrimo|Atgimimą]] pradėta kurti nauja, laisva, neideologizuota [[lietuvių literatūra]]. Pirmieji kūrėjai buvo [[Juozas Erlickas]], [[Ričardas Gavelis]], [[Jurgis Kunčinas]], [[Valdas Papievis]], [[Aidas Marčėnas]], [[Rolandas Rastauskas (1954)|Rolandas Rastauskas]], [[Jurga Ivanauskaitė]], [[Marius Ivaškevičius]]. Literatūrą papildė tremties, išeivijos palikimas.

=== Teatras ===
{{pagr|Lietuvos teatras}}
[[Vaizdas:Išvarymas (Expulsion), director O. Koršunovas. Photo by Tomas Lukšys.jpg|miniatiūra|Spektaklis „[[Išvarymas]]“]]

Šalis turi ilgą, sėkmingą [[Lietuvos teatras|lietuviško teatro]] tradiciją. Šalyje yra keliasdešimt teatrų. Keli jų ypač populiarūs, pvz. [[LNDT]], [[LNOBT]], [[Keistuolių teatras|Keistuoliai]] (visi Vilniuje), [[NKDT]] (Kaune), [[JMDT]] (Panevėžyje).

Garsiausi Lietuvos režisieriai – [[Cezaris Graužinis]], [[Oskaras Koršunovas]], [[Rimas Tuminas]], [[Gintaras Varnas]], [[Jonas Vaitkus]], [[Eimuntas Nekrošius]] (1952–2018).

=== Tradicinė virtuvė ===
{{pagr|Lietuviška virtuvė}}
[[Vaizdas:Juoda duona.JPG|miniatiūra|kairėje|Lietuviška [[ruginė duona]]]]

Lietuviai didžiuojasi vaišingumu, kulinariniu paveldu. Senovėje valgyta daug daržovių, uogų ir grybų vasarą ir konservuotų, raugintų produktų žiemą.

Nacionaliniu patiekalu įvardijami [[Didžkukuliai|cepelinai]]. Vasarą valgoma rožinė šaltsriubė – [[šaltibarščiai]].

Unikalūs lietuviški produktai – [[ruginė duona]], [[varškės sūris]], lapuočių mediena šaltai rūkyti [[lašiniai]], proginis [[skilandis]], rūkytos žuvys (labiau pajūryje), bulvių patiekalai (pvz. [[Bulvių plokštainis|kugelis]], [[bulviniai blynai]]).

=== Sportas ===
{{pagr|Sportas Lietuvoje}}
[[Vaizdas:Rūta Meilutytė portrait.jpg|miniatiūra|180px|Plaukikė [[Rūta Meilutytė]] – olimpinė, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė]]

Populiariausia Lietuvoje sporto šaka yra krepšinis. [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] yra laimėjusi [[Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionatus]] 1937, 1939 ir 2003 metais. 2007 m. Europos čempione tapo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pat buvo prizininkė Europos, [[Pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio krepšinio čempionatuose]] ir [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]]. „[[Kauno Žalgiris|Kauno Žalgirio]]“ krepšinio klubas 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę ''William Jones'' taurę (neoficialus pasaulio klubinių krepšinio komandų čempionų titulas), o 1999 m. tapo [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionu. Geriausi šalies krepšininkai buvo pakviesti žaisti [[National Basketball Association|NBA]]. Tarp jų [[Arvydas Sabonis]], [[Šarūnas Marčiulionis]], [[Linas Kleiza]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Darius Songaila]], [[Domantas Sabonis]].

Nuo 1992 m. lietuviai iškovojo 25 olimpinius medalius (6 aukso). Disko metikas [[Virgilijus Alekna]] yra vienintelis šalies dukart (2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose) olimpinis čempionas. 1992 m. olimpiniu disko metimo čempionu Barselonoje tapo [[Romas Ubartas]]. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje auksą šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė [[Daina Gudzinevičiūtė]]. 2012 m. Londono olimpiadoje debiutavusi 15 m. plaukikė [[Rūta Meilutytė]] tapo olimpine čempione. Tais pačiais metais olimpine čempione tapo ir penkiakovininkė [[Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė|Laura Asadauskaitė]].

== Kita informacija ==
{|
|width=30% valign="top"|
* [[Lietuvos ryšiai]]
* [[Lietuvos transportas]]
* [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]]
* [[Lietuvos tarptautiniai santykiai]]
* [[Lietuvos etnografiniai regionai]]
|width=30% valign="top"|

* [[Lietuvos šventės]]
* [[Lietuvių kalba]]
* [[Lietuvių liaudies muzika]]
* [[Lietuvių mitologija]]
* [[Kinas Lietuvoje]]
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{portal}}
{{Commons|Lietuva}}
{{Vikižodynas|Lietuva}}

Valdžia:
* lrp.lt / [https://www.lrp.lt/lt Lietuvos Respublikos Prezidentūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200919030442/https://www.lrp.lt/lt |date=2020-09-19 }}
* lrs.lt / [http://www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Seimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160221203826/http://www.lrs.lt/ |date=2016-02-21 }}
* lrvk.lt / [http://www.lrvk.lt/ Lietuvos Respublikos Vyriausybė]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* stat.gov.lt / [http://www.stat.gov.lt/ Lietuvos Respublikos statistikos departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110317071755/http://www.stat.gov.lt/ |date=2011-03-17 }}

Kultūra, istorija, turizmas:
* lietuva.lt / [http://lietuva.lt/ Lietuvos interneto vartai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070426001314/http://www.lietuva.lt/ |date=2007-04-26 }}
* pamatyklietuvoje.lt / [http://www.pamatyklietuvoje.lt/ Pamatyk Lietuvoje]
* youtube.com. [http://www.youtube.com/watch?v=9RdolUaJGlw Neregėta Lietuva]

{{straipsniai apie Lietuvą}}
{{Europa}}
{{ES_šalys}}
{{NATO}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Lietuva| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
Straipsnyje naudojami šablonai:
Šablonas:* (taisyti)
Šablonas:BELv (taisyti)
Šablonas:BLRv (taisyti)
Šablonas:Cite book (taisyti)
Šablonas:Cite web (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Citeweb (taisyti)
Šablonas:Commons (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Country data LTU (taisyti)
Šablonas:Country data Lietuva (taisyti)
Šablonas:Country flagicon2 (taisyti)
Šablonas:Dablink (taisyti)
Šablonas:Dem (taisyti)
Šablonas:Dem/cele-gyv (taisyti)
Šablonas:Dem/cele-metai (taisyti)
Šablonas:Dem/pask (taisyti)
Šablonas:Dem/surašymai/lt (taisyti)
Šablonas:Dem/surašymai/lt color (taisyti)
Šablonas:Didėjimas (taisyti)
Šablonas:Div col (taisyti)
Šablonas:Div col end (taisyti)
Šablonas:ESTv (taisyti)
Šablonas:ES šalys (taisyti)
Šablonas:Europa (taisyti)
Šablonas:FRAv (taisyti)
Šablonas:Flagicon (taisyti)
Šablonas:GBRv (taisyti)
Šablonas:GERv (taisyti)
Šablonas:Graži lentelė (taisyti)
Šablonas:Hist (taisyti)
Šablonas:ISBN (taisyti)
Šablonas:ITAv (taisyti)
Šablonas:Increase (taisyti)
Šablonas:Išnašos (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:LATv (taisyti)
Šablonas:Main (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:NATO (taisyti)
Šablonas:NEDv (taisyti)
Šablonas:Navbar (taisyti)
Šablonas:Navbox (taisyti)
Šablonas:Navbox/core (taisyti)
Šablonas:Navbox1 (taisyti)
Šablonas:Neveikianti nuoroda (taisyti)
Šablonas:Otheruses (taisyti)
Šablonas:POLv (taisyti)
Šablonas:Pagr (taisyti)
Šablonas:Plačiau (taisyti)
Šablonas:Portal (taisyti)
Šablonas:Pps-template (taisyti)
Šablonas:RUSv (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Reikšmės (taisyti)
Šablonas:SWEv (taisyti)
Šablonas:Santrumpa (taisyti)
Šablonas:SavStr (taisyti)
Šablonas:Straipsniai apie Lietuvą (taisyti)
Šablonas:Transclude (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:VLE (taisyti)
Šablonas:Vikisritis (taisyti)
Šablonas:Vikižodynas (taisyti)
Šablonas:Webarchive (taisyti)
Šablonas:· (taisyti)
Šablonas:ŠaliesLentelė (taisyti)
Module:Arguments (taisyti)
Module:Citation/CS1 (taisyti)
Module:Citation/CS1/COinS (taisyti)
Module:Citation/CS1/Configuration (taisyti)
Module:Citation/CS1/Date validation (taisyti)
Module:Citation/CS1/Identifiers (taisyti)
Module:Citation/CS1/Utilities (taisyti)
Module:Citation/CS1/Whitelist (taisyti)
Module:Citation/CS1/styles.css (taisyti)
Module:Webarchive (taisyti)
Module:Webarchive/data (taisyti)
Grįžti į Lietuva.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva"