Peržiūrėti šaltinį Lyviai

Jūs neturite leidimo keisti šį puslapį dėl šios priežasties:

Your IP address is in a range that has been blocked on all Wikimedia Foundation wikis.

The block was made by ‪Hasley‬. The reason given is Open proxy/Webhost: See the help page if you are affected: .

Start of block: 18:21, 18 gruodžio 2022
Expiry of block: 18:21, 18 gruodžio 2025

Your current IP address is 62.210.136.28. The blocked range is 62.210.0.0/16.

Prašome nurodyti visas aukščiau esančias detales į savo užklausose. If you believe you were blocked by mistake, you can find additional information and instructions in the No open proxies global policy.

Otherwise, to discuss the block please post a request for review on Meta-Wiki. You could also send an email to the stewards VRT queue at stewards@wikimedia.org including all above details.

Jūs galite peržiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą.

{{etninės grupės|
|paveikslėlis=
|grupė=Lyviai  
|gyvskaičius= 167 {{Flag|Latvia}} (2015 m.)<ref name="pmlp1">[http://www.pmlp.gov.lv/lv/assets/documents/statistika/01.01.2015/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Gyventojų pasiskirstymas Latvijos Respublikoje pagal tautybę ir priklausymą valstybėms 2015-01-01]''(latvių k.)''</ref> 
|popvieta= [[Latvija]]
|religija= [[liuteronybė]]
|vėliava = Flag of the Livonians.svg
|kalba= [[latvių kalba|Latvių]], nedaug dar kalba [[lyvių kalba|lyvių]]
|gim= eilės tvarka artimiausi: [[setai]], [[estai]], [[vodai]], [[suomiai]], [[ižorai]], [[karelai]], [[vepsai]]
}}
'''Lyviai''', arba '''lybiai''' ({{liv|līvlizt}}, {{lv|lībieši, līvi}}, {{la|Livones}}, {{de|Liven}}; [[Senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''либь'') – [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje, prie [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] gyvenanti beveik išmirusi [[Finougrų kalbos|finougrų]] tauta. Dabartiniai lyviai kalba latviškai, [[lyvių kalba]] yra beveik išnykusi.

[[Vokiečiai|Vokiečių]] kolonistai pirmiausia susidūrė su lyviais, tad ir latvių etnonimą perėmė iš lyvių (''Lette''),{{Citation needed}} o savo iš pradžių mažą koloniją pavadino ''Livland'' („lyvių žemė“). Ilgainiui šiuo, taip pat [[Lotynų kalba|lotynizuotu]] pavadinimu ''[[Livonija|Livonia]]'' pradėta vadinti visą dabartinės Latvijos ir Pietų [[Estija|Estijos]] teritoriją, kuri tapo vokiečių [[dominija]].

== Savivardis ==

Iki Antrojo pasaulinio karo patys lyviai save vadino dvejopai. Vakarinėje dalyje, dabartinėse Talsų ir Ventspilio savivaldybėse lyviai save vadino ''rāndalizt'' 'pakrantės gyventojai'. Rygos ir Limbažių apskrityse gyvenę lyviai save vadino ''kalāmīed'' 'žvejai'. Dar vėliau, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] save vadino ''līvõd, lībõd, līvnikād, līvlizt''. [[Lyvių kalba|Savo kalbą]] anksčiau vadino ''rāndakēļ'', kas reikštų 'pakrantės kalba'. Lotyniški vardai apibūdinti jų gyvenamai žemei ar jų tautai yra ''Livonia, Livonicus, Lyvones, Livoni, Lyvonia'' pirmiausiai pavartoti [[XIII amžius|XIII]] amžiuje [[Saksas Gramatikas|Sakso Gramatiko]] ir [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikose. Pirmiausiai [[Livonija|Livonijos]] pavadinimas buvo pritaikytas tik teritorijai, esančiai į rytus nuo [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]], bet vėliau, vokiečių riteriams tęsiant [[finougrai|finougrų]] ir [[baltai|baltų]] genčių užkariavimus, buvo naudojamas visoms užkariautoms žemėms.

[[Simas Karaliūnas]] tautovardį kildina iš {{et|liiv}}, {{fi|liiva}} ‘smėlis; dumblas, purvas’ ir kt., kurie laikomi [[Baltizmas|baltizmais]] ({{lv|glīve}} ‘žalios gleivės ant vandens, mulvė, dumblas; spalva’, {{lt|glyvas}} ‘gleivės’), arba iš {{lv|livis (līve, līvens)}} ‘velkamas tinklas, bradinys žvejoti sekliame vandenyje’, {{lt|nu-leivėti, su-leivėti (-leivi, -ėjo)}} ‘nusilpnėti, sumenkėti, sutižti’ (< *‘sulinkti, susilenkti’), {{ru|ливый}} ‘nuolaidus, nuožulnus, nuotakus’.<ref>[[Simas Karaliūnas]]. ''Baltų etnonimai'', Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.</ref>

== Istorija ==

Žmonių gyvenimo pėdsakų Latvijos teritorijoje randama jau daugiau kaip prieš 10 000 metų. Manoma, kad [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], tad ir [[Lyviai|lyvių]] protėviai į kraštus prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] atsikėlė maždaug prieš [[3000 m. pr. m. e.]] Lyvių protėviai buvo [[Žvejyba|žvejai]], [[Medžioklė|medžiotojai]] ir [[Rankiojimas|rinkėjai]]. Čia jie susidūrė su [[Senoji Europa|senaisiais europiečiais]]. [[Finougrai]] siejami su [[šukinės duobelinės keramikos kultūra]], kuriai buvo būdingos smailiadugnės storų sienelių puodynės su palyginti didele žvyro priemaiša molyje.<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref>

XIII a. lyviai gyveno [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje ir [[Gauja|Gaujos]] upės [[žemupys|žemupyje]] (vadinasi, abipus Rygos įlankos). Tose teritorijose ilgainiui susiformavo latvių kalbos lyviškoji tarmė – tam tikras latvių ir lyvių kalbų [[substratas (kalbotyra)|substratas]]. Į dvi sritis ties Rygos įlanka lyvius padalijo [[baltai|baltų genčių]] – [[Latgaliai|latgalių]], [[Sėliai|sėlių]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Kuršiai|kuršių]] stūmimasis šiaurės kryptimi.

Dar iki [[XIII amžius|XIII]] amžiaus buvo plačiai paplitę [[Latvija|Latvijoje]], vėliau asimiliuoti [[Kuršiai|kuršių]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Latgaliai|latgalių]] genčių, o dar vėliau besiformuojančios [[latviai|latvių]] tautos.

Senovės lyviai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[prekyba]], pajūrio – [[žvejyba]], o gyvenantys toliau nuo jūros – [[gyvulininkystė|gyvulių auginimu]], [[drevinė bitininkystė|drevine bitininkyste]]. Iki atsikeliant vokiečių riteriams, lyviai mokėjo duoklę [[Polocko kunigaikštystė|Polocko]] kunigaikščiams. Vėliau, vokiečių riteriai 1198–1207 m. dalį [[Gauja|Gaujos]] ir Padauguvio lyvių jau buvo nukariavę, o galutinai šių žemių lyvius pavergė 1212 metais. XIII amžiaus 5 dešimtmetyje [[Livonijos ordinas]] pavergė ir Kuršo lyvių žemes.

Tikintieji – [[evangelikai - liuteronai]].
[[Vaizdas:Pauly Kreewing 1862 jpg.jpeg|miniatiūra|Šiaurės Kuršo lyviai iš Irbės ir Jaunsaulės [[krieviniai]] 1846 m. (pagal M. de Pauly)]]
X-[[XIII amžius|XIII]] amžiais lyviai gyveno Livonijoje, dabartinės [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje aplink [[Rygos įlanka|Rygos įlanką]] iki dabartinės [[Estija|Estijos]] sienos o vakaruose dar [[XII amžius|XII]] amžiuje iki [[Venta|Ventos]] upės visame šiauriniame dabartiniame Latvijos Kurše, nors ir buvo labai asimiliuojami [[kuršiai|kuršių]] genčių, kurie skverbėsi iš pietinio Kuršo į lyvių žemes Rygos įlankos pakrantėje ir [[Abava|Abavos]] upės baseine. Dabar tai būtų [[Ventspilio rajonas|Ventspilio rajono]] didžioji dalis, [[Talsų rajonas]], [[Tukumo rajonas|Tukumo rajono]] šiaurinė dalis, [[Jūrmala|Jūrmalos]], Rygos apylinkės, [[Limbažių rajonas]], [[Rygos rajonas]] išskyrus pietinį rajono pakraštį, [[Uogrės rajonas|Uogrės rajono]] š.v. dalis, [[Cėsių rajonas|Cėsių]] ir [[Valmieros rajonas|Valmieros rajonų]] vakarinės dalys.

[[XXI amžius|XXI]] amžiaus pradžioje lyvių išliko pačiam šiauriniame Kurše, kuris vadinamas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Randa]]''. Tai yra siauras pajūrio ruožas Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje. Kiti gyvena [[Ryga|Rygoje]], [[Ventspilis|Ventspilyje]]. Iš viso Latvijoje jų yra apie 200. Iš istorinių žinių patikimesni šaltiniai apie šią dabartiniu metu nedidelę tautą yra iš [[Koeppen]] 1835 metais, kada jis suskaičiavo 2074 lyvius. Apie 3000 lyvių gyveno 12-oje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše 1860 metais, ir, pasak [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]], 1859 metais buvo 2000 kalbančių lyvių kalba Kurše ir 8 apie [[Salaca|Salacą]], dabartinėje [[Vidžemė]]je, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. XX amžiaus pradžioje jų buvo 2000 ir jau tik Kurše. 1925 metais beliko 1238 lyviai pagal tuometinės Latvijos Respublikos statistiką, o 1939 metais padaugėjo ir priskaičiuota 2000. 1948 m. jų buvo 500–600 (dalis žuvo Kuršo mūšiuose, o kita dalis bėgo nuo sovietinių okupantų). 1959 m. pagal sovietinę statistiką jų beliko 200, bet manoma, kad iš tikrųjų buvo 500 lyvių. 1970 m. per [[gyventojų surašymas|gyventojų surašymą]] lyviai nebuvo skaičiuojami. Apie 35 žmonės galėjo kalbėti [[lyvių kalba]] 1990 metais, o iš jų 15 laisvai.

== Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje ==
1991 metų [[vasario 4]] d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Rānda]]'', reiškiantis 'lyvių pakrantė'. Ji sukurta valstybiniu lygiu kaip saugoma lyvių kultūros ir istorijos teritorija. 1991 metų [[kovo 19]] d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip [[Latvija|Latvijos]] autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu ugdyti ir plėtoti savo kalbą ir kultūrą.

[[1992]] m. lyviai atkūrė savo laikraštį „Līvli“. Stiprėjant nacionaliniam judėjimui [[1994]] m. įkurtas lyvių kultūros centras. [[1995]] m. [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] pradėta mokyti Latvijos universitete. Šiuo metu lyviai turi 5 folkloro ansamblius, [[internetas|internete]] veikia šios negausios tautinės bendruomenės tinklalapis. [[2018]] m. Rygoje įkurtas [[Latvijos universiteto Lyvių institutas]].<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts], ''Nuoroda tikrinta 2021-09-04''</ref>

== Taip pat skaitykite ==
* [[Lyvių pakrantė]]
* [[Lyvių kalba]]
* [[Lyvių-estų-latvių žodynas]]

== Šaltiniai ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.livones.net/liv Lyvių svetainė]
* [https://web.archive.org/web/20050129100517/http://homepage.mac.com/uldis/livonia/livonia.html Virtuali Livonija, portalas apie lyvius] (anglų, lyvių, latvių kalbomis)
* [http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra, istorija] (anglų kalba)

{{Europos Sąjungos tautos}}

[[Kategorija:Lyviai| ]]

Straipsnyje naudojami šablonai:

Šablonas:Citation needed (taisyti)
Šablonas:Country data Latvia (taisyti)
Šablonas:Country data Latvija (taisyti)
Šablonas:Country flag2 (žiūrėti kodą) (apsaugotas)
Šablonas:De (taisyti)
Šablonas:Et (taisyti)
Šablonas:Etninės grupės (taisyti)
Šablonas:Europos Sąjungos tautos (taisyti)
Šablonas:Fi (taisyti)
Šablonas:Flag (taisyti)
Šablonas:Infolentelė tauta (taisyti)
Šablonas:Išnaša (taisyti)
Šablonas:Išnašos (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:La (taisyti)
Šablonas:Liv (taisyti)
Šablonas:Lt (taisyti)
Šablonas:Lv (taisyti)
Šablonas:Navbar (taisyti)
Šablonas:Navbox (taisyti)
Šablonas:Nowrap begin (taisyti)
Šablonas:Nowrap end (taisyti)
Šablonas:Ru (taisyti)
Šablonas:Transclude (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:·w (taisyti)

Grįžti į Lyviai.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lyviai"