Kumykų kalba
Kumykų kalba Къумукъ тили | |
Kalbama | Rusija (Dagestanas, Čečėnija, Šiaurės Osetija) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 422 550 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Altajaus – tiurkų – kipčiakų – kumykų |
Rašto sistemos | arabų (-1928) lotynų (1928-38) kirilica (1938-) |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Dagestanas |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | kum |
ISO 639-3 | kum |
Kumykų kalba (Qumuq tili/Къумукъ тили arba Qumuqça) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama kumykų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Dagestane (Rusija). Taip pat dar vartojama šiaurės Čečėnijoje ir Šiaurės Osetijos Mozdoko rajone. Kalbančiųjų skaičius siekia apie 400–500 tūkst. žmonių.
Tarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išskiriamos šios kumykų kalbos tarmės:
- Buinako
- Chasavjurto
- Kaitago
- Podgorno
- Tereko
Nuo kitų tarmių labiausiai skiriasi Kaitago tarmė. Dalis kitų tarmių taip pat paveiktos vietinių Kaukazo kalbų. Šuolaikinė literatūrinė kumykų kalba pagrįsta Chasavjurto ir Buinako tarmėmis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kumykų kalba laikoma viena iš šešių literatūrinių Dagestano kalbų, iki XIX a. pr. ji buvo pagrindinė šnekamoji kalba (lingua franca) šiaurės (t. y. lygumų) Dagestane. Kumykų literatūros pradininku laikomas 1839 m. gimęs Jyrčy Kazakas (Yırçı Qazaq). Pradžioje kalba buvo užrašoma arabų raštu, 1928–1938 m. – lotynų raštu, o vėliau – kirilica. Dabar leidžiamas laikraštis kumykų kalba „Joldaš“ (Ёлдаш).
Abėcėlė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]А а | Б б | В в | Г г | Гъ гъ | Гь гь | Д д | Е е |
Ё ё | Ж ж | З з | И и | Й й | К к | Къ къ | Л л |
М м | Н н | Нг нг | О о | Оь оь | П п | Р р | С с |
Т т | У у | Уь уь | Ф ф | Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш |
Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э | Ю ю | Я я |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|