Halikarnasas

Halikarnasas Ἁλικαρνᾱσσός
Halikarnaso mauzoliejaus liekanos
Halikarnasas
Koordinatės	37°02′16″ š. pl. 27°25′27″ r. ilg. / 37.03778°š. pl. 27.42417°r. ilg. / 37.03778; 27.42417
Vieta	Muhlos provincija, Turkija
Regionas	Karija
Istorija
Pastatytas	X a. pr. m. e.
Sugriautas	~IV–II a. pr. m. e.
Laikotarpis	antika
Tauta	karijai, luviai, graikai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1857 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Halikarnasas (sen. gr. Ἁλικαρνᾱσσός, turk. Halikarnas, kar. alos k̂arnos) – senovinis miestas, buvęs Mažosios Azijos pusiasalio pietvakariuose, prie Egėjo jūros Keramikos įlankos, istorinės Karijos srities pietvakariuose. Dabar buvusio miesto vieta patenka į Turkijos teritoriją (prie pat Bodrumo kurorto).

Vietovardžio etimologija nežinoma, panašu, kad kilusi iš luvių ar karijų substrato. Sandas -καρνᾱσσός galimai susijęs su luvių ha+ra/i-ni-sà („tvirtovė“).^[1]

Nors jau mikėniškuoju laikotarpiu apylinkėse buvo gyvenama (rasta kapaviečių santalka), tačiau pats miestas įkurtas dorėnų, atsikėlusių iš Argolidės polio Troidzeno, apie 900 m. pr. m. e. Halikarnaso gyventojai savo mitiniu pirmtaku laikė Poseidono sūnų Antą. Miestas priklausė dorėnų 6 polių konfederacijai (heksapoliui), bet iš jos išmestas, kai Halikarnaso pilietis Agasiklas, laimėjęs Triopijos žaidynes, pasiėmė laimėjimą, užuot jį paskyręs Triopijos Apolonui.

Nuo VI a. priklausė Ligdamidų dinastijai, kuri iš Halikarnso valdė visą Kariją. V a. pr. m. e. miestą valdė Artemisija I, kuri sudarė sąjungą su Kserksu ir drauge su persais kariavo prieš graikų polius. Halikarnasas tuo metu buvo valdomas Karijos monarchų, kurie buvo Persijos vasalai. 468 m. pr. m. e. tapo Delo sąjungos nariu, 412 m. pr. m. e. – Atėnų karo laivyno uostu. Nuo 390 m. pr. m. e. priklausė Persijos Karijos satrapijai. Valdant satrapui Mausolui Halikarnasas 370 m. pr. m. e. tapo satrapijos sostine ir suklestėjo. Tuo metu pastatyta daugelis žymiausių ir iškilmingiausių miesto statinių, tarp jų – žymusis Halikarnaso mauzoliejus.

334 m. pr. m. e. Halikarnasą po apgulties, nugalėjęs persų vietininkus, užėmė Aleksandras Makedonietis. Jam mirus, Halikarnasas 311 m. pr. m. e. atiteko Antigonui I Vienaakiui, vėliau – Lisimachui. 280–197 m. pr. m. e. miestas priklausė Ptolemajų dinastijos valdomam Egiptui, 129 m. pr. m. e. prijungtas prie romėnų Azijos provincijos. Po Aleksandro antpuolio miestas daugiau nebeatsigavo. Ciceronas aprašė jį esant praktiškai apleistą.

Vėliau čia ėmė kurtis krikščionys. Apie 1300 m. Halikarnaso vietoje ėmė augti turkų miestas Bodrumas.

Nuo XIX a. pradėti archeologiniai kasinėjimai (pradėjo Čarlzas Niutonas).

Tarp žymiausių šiame mieste gimusių žmonių yra istorikas Herodotas (~484 m. pr. m. e.), istorikas, retorikas Dionisijas Halikarnasietis (~60 m. pr. m. e.), retorikas, muzikas Aelijus Dionisijas.

Halikarnasas pastatytas pagal architekto Hipodamo Miletiečio planą. Išlikę miesto sienos vartų griuvėsiai, amfiteatras (abu IV a. pr. m. e.), Halikarnaso mauzoliejus (IV a. pr. m. e., vienas iš Septynių pasaulio stebuklų, vėliau apgriautas žemės drebėjimo), skirtas satrapui Mausolui. Mauzoliejaus liekanos panaudotos Šv. Petro pilies statybai (apie XV a.).^[2]

• 
  Sienos vartų griuvėsiai
• 
  Romėnų amfiteatras
• 
  Mausolo ir Artemisijos skulptūros iš Halikarnaso
• 
  Halikarnaso griuvėsiai XIX a. piešinyje