Gruzdžių apylinkė
56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg.
 Gruzdžių apylinkė
| ||
| Centras | Gruzdžiai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Gruzdžių valsčius | |
| Apskritis | Šiaulių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Šiaulių rajonas (1950–1995) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Gruzdžių seniūnija | ||
Gruzdžių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Gruzdžių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šiaulių rajonui.[2] 1950 m. birželio 20 d. apylinkė priskirta Šiaulių srities Šiaulių rajonui. 1953 m. gegužės 28 d. sritys panaikintos, bet apylinkės ribos nepakito, ją sudarė 41 gyvenvietė. 1954 m. prijungta Valdomų apylinkė. 1959 m. Apušėliai, Aukštuoliai, Lygudai, Maniūšiai, Žiogai prijungti prie Kužių apylinkės. 1963 m. prijungta Šiupylių apylinkė, dalis Piktuižių apylinkės ir dalis Verbūnų apylinkės.[3] 1989 m. Nuomininkų kaimas panaikintas nebelikus gyventojų.[4]
1995 m. balandį Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Gruzdžių apylinkės teritorijoje įsteigta Gruzdžių seniūnija.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1950 m. | 186 | Kolūkiai: „Tarybinė žemė“ – į jį 1950 m. įjungti „Rakandžiai“, „Tarybinis darbas“, „Sauginiai“, 1951 m. – „Lukošaičiai“, „Šiupyliai“, „Biržiai“, „Mažeikiai“, „Gruzdžiai“ – nuo 1953 m. „Komunizmo rytas“, į jį 1950 m. įjungti „Poviliškiai“, „Aukštuoliai“, „Maniūšiai“, „Tarybinis karys“ (pirmasis kolūkis, vėliau Marytės Melnikaitės), „Gegužės 9-oji“ – 1950 m. įjungti „Jauneliai“, „Tarybinė aušra“, – 1950 m. įjungti „Žiogai“, „Piktuižiai“ – 1950 m. įjungti „Gedvydžiai“, „Diržiai“, prijungtas prie Žagarės rajono, „Saveikiai“, Šelvenų tarybinis ūkis, Gruzdžių girininkija, Lygudų girininkija, Strazdų girininkija | Gruzdžiai, Apušėliai, Augučiai, Aukštuoliai, Bartkūnai, Biržiai, Bučiūnai, Dargaičiai, Daujočiai, Dimšiai, Gruzdžiai (viensėdis), Gurbai, Jauneikiškės, Jokūbaičiai, Kantminiai, Karveliai, Laumakiai, Lygudai, Lukošaičiai, Maldeniai, Maniūšiai, Mažeikiai, Norvaišiai, Nuomininkai, Paupariai, Poviliškiai, Račiai, Rakandžiai, Ratkūnai, Raubaičiai, Raudiškės, Sauginiai, Saveikiai, Strazdai, Šėkščiai, Šepkaičiai, Šiupyliai, Šiūrai, Taurakiai Valdomai, Žiogai | |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Komunizmo ryto“ kolūkis ir Gruzdžių MTS [5] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
91,1 | 4515 ([6]) | „Komunizmo ryto“ kolūkis [7] | 1 miestelis, 12 kaimų, 1 vienkiemis |
| 1970-01 (Išsamiau) |
4660 | 1 miestelis, 40 kaimų, 1 viensėdis [8] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
186 | Gruzdžių kolūkis, Saveikių kolūkis, „Tarybinės aušros“ kolūkis, „Tarybinės žemės“ kolūkis, Gruzdžių žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis, Gruzdžių girininkija, Lygudų girininkija, Strazdų girininkija [9] | 1 miestelis (Gruzdžiai), 38 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
1 miestelis, 38 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [10] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3698 | 1 miestelis, 33 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [11] | ||
| 1987 m. | „Tarybinės žemės“ kolūkis, Gruzdžių tarybinis ūkis-technikumas, Gruzdžių girininkija, Lygudų girininkija, Strazdų girininkija [12] | Gruzdžiai, Šepkaičiai, Šiupyliai, Taurakiai, Valdomai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
168 | 2991 | Kolūkiai: „Gegužės 9-oji“, „Tarybinė žemė“, Gruzdžių tarybinis ūkis technikumas, Gruzdžių girininkija, Lygudų girininkija, Strazdų girininkija | 1 miestelis, 32 kaimai, 1 viensėdis [13] – Gruzdžiai, Augučiai, Biržiai, Bučiūnai, Dargaičiai, Daujočiai, Dimšiai, Gruzdžiai (viensėdis), Gurbai, Jauneikiškės, Kantminiai, Karveliai, Lukošaičiai, Maldeniai, Mažeikiai, Norvaišiai, Poviliškiai, Račiai, Rakandžiai, Raubaičiai, Sauginiai, Saveikiai, Strazdai, Šėkščiai, Šepkaičiai, Šiupyliai, Taurakiai, Valdomai. |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1990 m. gegužės 3 d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas Jonas Dundulis, viršaičio pareigas ėjęs iki 1995 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 44–46
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 50–51
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 427
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 528 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 243.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 489
- ↑ Šiaulių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 187
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 536